Knyga: C. S. Lewis “Ištvertas sielvartas”

Na, ir ilgai nelaukiant dar viena C. S. Lewis knyga “Ištvertas sielvartas“:

Jau pripratau, kad kiekviena C. S. Lewis knyga vis kitokia, taigi jau nebenustebino ir ši, kad kitokia. Čia pateikiamas jo dienoraštis, kurį rašė po savo žmonos mirties. Pirmą kartą knyga išleista ne C. S. Lewis pavarde, o slapyvardžiu. Toks didelis sielvartas. C. S. Lewis vedė labai vėlai. Praktiškai prieš pat savo mirtį, berods už trijų metų po žmonos mirties ir pats numirė, o su žmona išgyveno tik tris metus. Trys metai galimybės pasidžiaugti meile. Paragauti laimės, pajusti tai. Ir iš kart tik paragavus, atimta. C. S. Lewis šaukia, rėkia: už ką, kodėl? Kokia prasmė? Kodėl Dievas toks? Kur jo gerumas? Ar jis nuožmus eksperimentatorius? Mokslininkas tyrėjas, kur mes tik bandomosios pelytės? Ar tikrai Dievas geras? Ar jis yra? Ar mes tik dulkės?

Labai nuoširdi knyga. Pirmiausiai ją rekomenduoju tiems, kurie patys išgyvena sielvartą dėl mylimųjų netekties (tėvų, vaikų, sutuoktinių, draugų). Nors kiekvienas sielvartas unikalus, bet ši knyga galėtų būti tam tikra paguoda tuo sunkiu laikotarpiu.

Kitos C. S. Lewis mano skaitytos knygos:

“Tiesiog krikščionybė”

“Kančios problema”

“Apstulbintas Džiaugsmo”

“Kipšo laiškai”

“Didžiosios skyrybos”

Ui, tuoj visą įrašą sudarys tik tai kokias aš jo dar knygas skaičiau 🙂