Tags

, , , ,


Ir vėl mano mylimiausias rašytojas C. S. Lewis. Tik šį kartą kitokio žanro knyga – fantastika. “Toli nuo tylinčios planetos” yra pirmoji “Kosminės trilogijos” dalis.

Šiek tiek pavargau nuo rimtų religinės tematikos knygų, nutariau padaryti šiokią tokią pertrauką, nors, kad toli nepabėgti pasiėmiau tą patį C. S. Lewis. Pradėjau skaityti ir nebegalėjau atsitraukti. Net autobuse važiuodamas skaitydavau, nors po to bloga būna, bet taip įdomu buvo. Fantastika. Žodis turintis kelis atspalvius. Tai susižavėjimo šūkis – fantastika kaip įdomu! Tai taip pat knygos žanro apibūdinimas. Anksčiau teko susidurti su dviem fantastikos žanrais: mano mėgstamiausia mokslinė fantastika (science fiction) ir mano nemėgiama fantasy (elfai, nykštukai ir pan., pasakos, bet kažkodėl suaugusiems). O ši? Neveltui ji nepriskiriama nei vienam iš šių žanrų.

Ši knyga turi daug mokslinės fantastikos elementų (ypač pirmoji knyga, o antroji dalis “Prelandra” praktiškai mokslinės fantastikos nebeturi, nors bendrai yra).  Aprašoma kelionė rutuliu į Malakandrą (Marsą). Kodėl vadinama Malakandra, o ne Marsu nerašysiu, juk įdomiau pačiam sužinoti. Nemažai detalių – pamąstymų kaip atrodytų pati kelionė, kas turėtų būti varomoji jėga, kaip vyktų gyvenimas nesvarumo būsenoje (dalinio) ir panašiai. Atvykus į Malakandrą taip pat daug vietos užima fantazijos kaip turėtų atrodyti Marso kraštovaizdis, Marso gyventojai (trauka juk ten mažesnė), kalba, istorija, papročiai.

Taip pat turi nemažai Fantasy elementų – angelai, jų veikimas, pokalbiai su jais ir kt.

Tačiau, nežinau ar toks pavadinimas kieno nors naudotas, bet aš tai pavadinčiau nauju terminu – Religinė fantastika. Fantastika! Čia susižavėjimo šūksnis. Paslėpti religines krikščionybės doktrinas, idėjas, įsivaizdavimus, teiginius ir tiesas po mokslinės ir fantasy fantastikos luobu. Genialu! Girdėjau, kad “Narnijos kronikos” irgi religinės krikščioniškos pasakos vaikams. Paskaitysiu, pasakysiu. O kol kas mokslinė fantastika ir tuo pačiu religinė fantastika. Beprotiškai fantastiškai (prisiminkim beprotiškai fantastišką V. Kernagį) malonu skaityti.

Knygos viršelis. Aš mėgstu fantastikos knygų viršelius įvertinti. Beje, dažniausiai viršeliai man pasirodo be ryšio. Šis ir toks keistas, galvojau, kad kaip visada dailininkas toli nutolo nuo knygos autoriaus minties. Tačiau įpusėjus knygą ir paimdamas ją į rankas tolesniam skaitymui, vis stebėjausi, kaip tiksliai dailininkas nupaišė. Ir dabar viršelis nebeatrodo toks vaikiškai kvailas, o atvirščiai, dabar atrodo labai taiklus.

Istorija. Rensoną pagrobia. Atsibunda jau skrendančiame laive – rutulyje. Po truputį aiškėja, kad pagrobėjai jį gabena, tam kad atiduoti Malakandros čiabuviams, panašu, kad jie galėtų paaukoti jį dievams. Už tai gautų iš jų aukso ir kitų gėrybių. Tačiau … Tačiau toliau neatskleisiu siužeto, tik dar kartą paminėsiu, kaip genialiai pateikia krikščionybės idėjas Marse. Ir ta istorija taip tikroviškai nupasakota, kad kartais net užsimiršdavau, kad tai fantastikos kūrinys.

Žodžiu, kad neatksleisti siužeto, nebegaliu daugiau nieko rašyti. Galiu tik baigti: fantastika!

Kitos C. S. Lewis mano jau skaitytos knygos:

“Tiesiog krikščionybė”

“Kančios problema”

“Apstulbintas Džiaugsmo”

“Kipšo laiškai”

“Didžiosios skyrybos”

“Ištvertas sielvartas”

Malonaus skaitymo 🙂

Advertisements