Gyvenu kaip sultonas su savo haremu

Kai vyksta baisus karas, kai ruskiai žudo žmones ir tuo džiaugiasi, protas atsisako tikėti tuo, kas vyksta.

Kad neišprotėti, padeda humoras.

Taigi ir pajuokausiu. Dabar aš gyvenu kaip sultonas su savo haremu: buvusi žmona (na, dar oficialiai ir esanti, aha, niekas dar nesibaigė) augina vaikus, su dabartine beveik žmona miegu, o iš Ukrainos atvykėlė gamina maistą.

Esli ja b imel trioch žon, byl by ja sultan.

Aha, taip pas mus gyvena moteris iš Charkivo su devynių metų berniuku. Va, ant senatvės vėl vaikus į mokyklą vežioju kas rytą. Kiek suprantu, tai ji – rusė, tai jei kas norės apkaltinti mane neapykanta rusų tautai – nelabai gausis. Neklausiau, ar rusė, ar ukrainietė, ne taip ir svarbu – žmogus ir tiek, užsiregistravom http://www.stipruskartu.lt ir ką davė, tą davė. Jau nuo kovo 8 gyvena pas mus. Atvyko su dviem celofaniniais maišeliais. Mes tiek kaupiam daiktų, o čia va, tik du celofaninius maišelius galėjo pasiimti. Bet logiškai mastant tai jie rusai – iš Charkivo (kur 90 procentų rusų) ir dar nemoka ukrainietiškai. Na, bet žmonės yra žmonės. Tie ruskiai iš Rusijos žudo savo bendrataučius rusus gyvevančius Ukrainoje. Net ne tik brolius slavus ukrainiečius, o dar ir savo bendrataučius. Tokių išsigymėlių su žiburiu nerasi.

Bet Lietuvoje kaip visi padeda, tai nerealu. Tik pasakėm draugams, pažįstamiems, tai ir pasipylė: gavom lovą, drabužių, batų, žaislų, knygų, kuprinę, net televizorių ir žaidimų kompiuterį berniukui. Net sunku viską suvardinti kiek visi padeda.

Nuėjom kartu į mitingą Kovo 11 dieną, tai ir per TV parodė, ir su Ingrida Šimonyte foto pasidarė.

Ai, man kažkaip jautriausias paprasčiausias dalykas buvo. Nuėjom su berniuku foto pasidaryti, klausiu, kiek kainuos, sako, kad 5 eurai. Ok. Kol fotkino, tai aš vis vertėjavau tarp rusų ir lietuvių kalbų. Jau baigėm, tiko foto, vaikinukas, kuris darė foto, ir sako, žinot, aš jums dovanoju tą nuotrauką. Sakau, ačiū, ukrainiečiams dovanojat. Tas sako, na, taip ir pagalvojau.

Slava Ukraini.