Man labai jaudina žydų tragedija per Antrąjį pasaulinį karą, todėl ir žiūriu apie tai filmus. Elle s’appelait Sarah / Sarah’s Key (2010):
Šį kart Paryžius, 1942 metai, kaip prancūzai pradėjo žydų pogromą. O man tai įdomu, kad per karą žydus žudė visos tautos, net vengrai, nors jie jaučiu vieni iš ilgiausiai išsisukinėjusių nuo žydų žudymo. O štai lietuviai kažkodėl išimtinai vadinami žydšaudžių tauta. Keistai kažkaip.
Istorija labai jaudinanti, kai maža žydaitė bandė išgelbėti savo mažesnį broliuką ir beveik pavyko, bet baigėsi blogai.
Filmas pusiau apie 1942 metus, pusiau apie šiuolaikinius. Šiuolaikiniuose žurnalistė atlieka tyrimą ir mes lygindami karo laiko ir šiuolaikines problemas, matome, šiuolaikinių nereikšmingumą ir beprasmybę, kad ir pvz. norą daryti abortą.
Bet šiaip mane nervino tas dviejų epochų persipinimas, nors kažkuriuo metu abi istorijos tampa susietomis, bet man kažkoks ilgas pasirodė, ypač ta šiuolaikinė dalis, todėl vertinu tik 5/10. Na, 5 nes apie 1942 labai gerai pavaizduota, o kitkas na, toks prancūzų gamybos.
Ai, bet verta pažiūrėti. Pamatyti kaip buvo 1942 metais ir koks tai siaubas ir viltis, kad daugiau tokių nesąmonių niekada nebebus.
ATF dienoraštis 
Apie Vengrijos išskirtinumą išsaugant žydus nežinau. Lyginant su kitomis, vokiečių okupuotomis ar sąjungininkėmis šalimis, labiausiai žydus išsaugojo Bulgarija ir Danija.
LikeLike