Meksikietiška jautienos enčilada

Tags

Aštriai, Enchilada, Enčilada, Jautiena, Maistas, Meksikietiški, Skanu

Einam Rimi ir netikiu savo akimis – matau prie receptų padėta Meksikietiškos jautienos enčilados (enchilados) receptas. Rimi. Na, nu pavaro. Šiaip tai turi reikšti, kad visų ingredientų turėčiau lengvai nusipirkti tame pačiame Rimi. Na, beveik taip ir buvo. Išskyrus kukurūzų tortilijas. Nėra. Vien kvietinės. Na, sorry, bet kvietinės tortilijos tai man blynai, o ne tortilijos, na, geriausiu atveju lavašas, bet tik ne meksikietiškos tortilijos. Pačioje lentynos apačioje radau Corn tortilijas, jau apsidžiaugiau, kad jee, radau, bet pasirodo kukurūzų ir ten tik 30 procentų, o viskas likę – kviečiai. Hrrrr. Na, bet ką jau padarysi, užsimaniau, tai tiks ir beveik kukurūzinės tortilijos.

O taip prisiminiau kaip seniau skaniai valgydavau enčiladas Guacamolėje. Viskas, noriu pasidaryti namie nors tu ką. O čia dar paskaičiau, kad imam visą jautienos gabalą ir jį verdam. Čielą. Visą. Aš visada prisibijau jautienos, nes su ja sunkoka, o čia kaip tik gera proga išbandyti savo virtuvinius įgūdžius dirbant su jautiena.

Reikės (rašo, kad 5 porcijom, o man gavosi 4):

1 kg jautienos sprandinės arba mentės (aš ėmiau mentę)

druskos ir pipirų

3 valg. šaukštai aliejaus

2 vidutiniai svogūnai (nemaži)

1-3 arbatiniai šaukšteliai aitriosios paprikos (dėjau tik 1, nes ne vienas valgysiu)

2 arbatiniai šaukšteliai malto kumino

2 arbatiniai šaukšteliai maltos kalendros

0,25 arbatinis šaukštelis kajeno pipirų (paprikos) (berods 0.5 įdėjau)

4 skiltelės česnakų (didelių skiltelių)

500 g trinti pomidorai arba natūraus pomidorų padažo (radau kažkokio Rimi natūralaus padažo, labai tiko)

100 ml raudono vyno (vyno neturėjau, kažkaip negeriu paskutiniu metu, tai paėmiau 2 valg. šaukštus acto ir praskiedžiau 100 ml vandens)

12 tortilijų (aš tik 8 panaudojau)

240 g čederio sūrio (aha, ieškojau būtent čederio ir manau būtent jis čia tinka labiausiai.)

Ok, viską susiperku. Šiaip nepasakyčiau, kad brangu, tų enčiladų gavosi daug, tai palyginus su restoranu žymiai pigiau. Ir čia dar jautiena, o ne vegetariška, kokią aš seniau valgydavau.

Viską susipjaustau iš anksto. Ai, man taip labiau patinka, negu po to skubėti, kad nepridegtų.

Ėmiau visą jautienos mentės 1 kg gabalą. Niekaip nepjausčiau. Nuploviau, šiek tiek nusausinau (rašo, kad gerai nusausinti su popieriniu rankšluosčiu), na, tiesiog pasirodo, kad neturiu popierinių rankšluosčių, na, ne visai savo namuose gaminau, tai ką radau, tą. Įkaitinau keptuvę, šiek tiek aliejaus ir visą šmotą į keptuvę. Druskos, pipirų ant viršaus. Hmz. Šiek tiek pavartant (dar kur nebuvo druskos ir pipirų) kepiau kokias 7 minutes, gražiai apskrudo visi šonai. Na, gražu.

Troškintuvo nebuvo, tai radau didelį stiklinį indą, palaisčiau dugną alyvuogių aliejumi (čia aš taip sugalvojau, ne pagal receptą) ir įmečiau visą apkepintą šmotą jautienos. Na, jo. Gerai atrodo.

Tada keptuvėje pakepinau svogūnus. Rašo kokias 5 minutes, bet aš trumpiau, nemanau, kad tiek daug reik.

Subėriau aitriąsias paprikas, kuminą, kalendrą, kajeno ir juoduosius pipirus ir pakepinau dar iki minutės, po to smulkiai pjaustytus česnakus subėriau ir dar 30 s.

Supyliau pomidorų padažą, vyną, tiksliau actą su vandeniu. Išmaišiau ir viskas.

Visą skystymą užpilu ant jautienos šmoto ir kadangi neturiu dangčio tai viską kruopščiai apvynioju folija. Kaip koks čeburekas gavosi, keista asociacija. Na, bet žodžiu, praktiškai sandariai. Ir šaunu į orkaitę. 150 laipsnių temperatūra. Kepti reikia 2-2:30 valandų. Kepiau 2 val., bet manau, kad dar 30 minučių tikrai būtų pravertę, tiesiog labai jau valgyt norėjau. Na, ir bijojau, kad nesudegtų. Sudegti tikrai negalėjo, viskas plaukė, žodžiu dar kokią valandą būtų kepę ir tikrai niekaip nesudegtų. Taigi kitą kartą tikrai laikysiu 2:30, manau, kad lengviau bus plėšyti mėsą.

Išsitraukiu mėsos gabalą, leidžiu kelias minutes atvėsti ir pasiėmęs dvi šakutes pradedu plėšyti. Pradžioje nelabai gaunasi, bet vėliau įgūstu, taip pasukant, visai neblogai gaunasi. Tai štai kaip gaminama plėšyta mėsa. Dar pabaigoje ir rankom paplėšau. Šiaip sunkioji dalis šita. Nes valgyti norisi, liko 15 minučių iki gaminimo pabaigos, o tu stovi ir kaip durnas plėšai. Žodžiu, tikrai geriau iš anksto tą pasidaryti arba skirti laiko, kad pilvas dar neurgztų.

Tas pagal recepta reiktų dėti į šaldytuvą 20 min., bet aš noriu valgyti ir nelabai suprantu kokiu tikslu, na, gal kas sūris nesilydytų, bet pas mane atšala pakankamai kol plėšiau. Suberiu pusę normos sūrio išmaišau. Supylu trečdalį padažo, na, to skysčio kur liko kepant mėsą. Recepte parašyta, kad reikėjo nukošti, nesupratau kaip ten košti ir ką palikti, ar skystymą palikti, ar skystymą išmesti, pagalvojau, kad nekošiu, nes man taip visai patinka. Ir viskas buvo ok. Taigi viską išmaišiau.

Trečdalį padažo išpyliau ant blėkos, tada imu tortiliją, suvynioju mėsa ir sujungimu į apačią dedu į blėką, na, į padažą. Jėga, nei šildyti tu tortilijų reik, nei kokių medukų, kad susegti, viskas puikiai dėliojasi.

Tada pagal receptą reikia viršų patepti aliejumi, bet aš pagalvojau, akd mano padažas ir taip riebus, tai netepsiu. Taigi likusiu padažu apipyliau enčiladas, na, su mintimi, kad prie jo turėtų lipti sūris. Ir likusį sūrį išbarsčiau ant enčiladų ir tikrai jis prie padažo gražiai prilipo.

Ir į orkaitę. Recepte rašė, kad apvynioti kruopščiai folija, bet, ai, man bus gerai ir be jos. Jaučiu, kad bus ok, nors ir rizikavau, kad sūris perkeps.

Bet ne, 200 laipsnių 15 minučių dar orkaitėje, iš principo aš tiek neišlaukiau, nes juk viskas iškepę, reikia tik mėsą pašildyti ir, kad sūris išsilydytų.

Ir ką?

Man gavosi tik 8, nors rašė, kad gali gautis 12. Čia gal kad mėsą per stambiai suplėšiau, dar 10 galėjau padaryti, bet ne 12, o pakelyje 8, tai gautusi, kad 6 tortilijos liktų džiūti, geriau tada storesnės, riebesnės tortilijos su daugiau įdaro.

Tobula.

Šiek tiek aštroka, mano draugei per aštru, o man kaip tik, net galėtų būti ir aštriau, bet, ai, taip kaip tik skonis labiau atsiskleidžia.

Tobulas patiekalas. Skanu be galo. Pasigamina iš tikrųjų lengvai, nors atrodo, kad čia du aukštuosius reikia baigti (blin, nevykęs palyginimas, nes du ir esu baigęs), kad tokius dalykus gaminti. Na, tiek, kad ilgai darosi, nors tas ilgai, tai irgi įmeti į orkaitę ir lauki dvi valandas, kiną galima spėti pažiūrėti ar šiaip ką nors.

Tisiog, kažkas tokio.

Advertisements

Sūrio pyragas

Tags

Amfora, Graikiškas jogurtas, Maistas, Sveikas maistas

Po pamąstymų apie Kelią ir po visokių perpipetijų gyvenime, net gaila, kad negaliu rašyti, toks romanas gautusi, o po kažkiek laiko pasimirš visos istorijos, bet kol ne pabaiga – negaliu rašyti. Bet gyvenimas tęsiasi ir valgyt vis tiek norisi 🙂 Ir štai sūrio pyragas. Receptą užmačiau pas “Motyvuoti atletai”. Tipo, labai sveikas, labai daug baltimų, mažai kalorijų, na, ir t.t.

Ir ką, išbandžiau.

Reikės:

600 g graikiško jogurto “Amfora”, na, du dideli indeliai.

2 kiaušiniai

1 kaušelis mėgiamo proteino

Šiek tiek druskos

Šiek tiek lieso pieno arba augalinio

Viską sumaišyti / suplakti į dubenį ir į orkaitę 180 laipsnių 30 minučių, o po to 90 laipsnių 60 minučių. Atvėsinti ir į šaldytuvą kokiom 4 valandom.

Gaminasi lengvai, nors ir ilgai. Kai sumašiau atrodė, kad bus per skystas, bet nieko, iškepė, sutvirtėjo.

Man tas jogurtas “Amfora” tai kažkoks atradimas, taip patinka, naudoju visur vietoj grietinės. O aš taip mėgdavau bulvinius blynus su daug greitinės ir varške, bet kai pradėjau mesti svorį, tai grietinę pradėjau riboti. O čia, kiek tik nori. Valgiau kada čia bulvinius blynus, tai visą pakelį varškės ir “Amfora” dar pakelį suvalgiau kaip padažą.

Atrodo keistai. Šiaip ir skonis keistokas, vis gi per mažai saldumo, gal baltyminių miltelių reikėjo daugiau įdėti, būtų buvę saldžiau. O ir šiaip norisi sausainių pagrindo kaip kituose sūrio pyraguose. Tiesa, tada sugadintume visą pyrago sveikumą, bet gal kartais ir galima pasilepinti ir pavalgyti ir nesveikai.

O šiaip tikrai kaip sveikuoliškas pyragas labai skanus. Tik jei kada dar kepsiu, proteino miltelių įdėsiu daugiau 🙂 Gal bus daugiau skonio. Ten tie rudi taškeliai tai mano šokoladinis proteinas, blogai išmaišiau, tingėjau plakti.

Bet kokiu atveju, įdomus pyragas ir jei darysiu kada sūrio pyragą, tai tikrai būtent tokį, tik gal dar sausainių (ar kažką sveikiau galima sugalvoti?) pagrindą 🙂

Su tokiais kiekiais kiek nurodyta, gaunasi mažas, bet gal ir gerai, daug neprisivalgysi, bet dviem žmonėms tai gaunasi kokiems net trims kartams su arbata pavalgyti.

Tiesa, tik aš ir buvau sužavėtas. Gal kad pats gaminausi 🙂 Kiti net nenorėjo ragauti 🙂

Su arbata ar kava labai tinka.

Žaliosios šviežių kopūstų salotos

Tags

Kopūstas, Maistas, Salotos, Skanu, Sveikas maistas, Sveikata, Žaliavalgystė

Apie maistą nerašiau, matyt, kad šimtą metų. Ir gal dar tiek pat metų būčiau nerašęs, jei netikėtas atradimas. Visada sakydavau, kad vienintelė daržovė, kurios aš nemėgstu – tai šviežias kopūstas. Raugintas, virtas ar dar koks – ok, bet šviežas – ne. Ir nežinau dabar, ar tai čia koks receptas spec. ar kažkokie švieži kopūstai kitokie, ar man kažkokių medžiagų trūksta, bet dabar jau kokį penktą (ne, dar daugiau) kartą darausi būtent tokias salotas ir yra be galo skanu.

Reikės:

1 šviežio nedidelio kopūsto

1 didesnio agurko, na, to ilgavaisio, jei trumpavaisio tai vieno neužteks, daugiau reiktų, kokių 2-3

1 saujelės krapų

1 saujelės svogūnų laiškų

Alyvuogių aliejaus, druskos

Ir viskas 🙂

Pjaustom kopūstą, paminkom su rankomis, kad suminkštėtų, sutarkuojam burokine tarka agurką, supjaustom krapus ir svogūnus. Užbarstom druskos, užpilam alyvuogių aliejaus, išmaišom ir viskas. Skanumėlis.

Na, aš dar turėjau daug ridikėlių tai ir jų pripjausčiau, visai irgi tiko. Man net labiau patinka, spalvų daugiau, linksmiau.

 

Korėjietiški valgiai. Bibimbap.

Tags

Korėjietiškas, Laisvalaikis, Maistas

Ir kad jau visai damušti savaitgalį, nuvedžiau žmoną į korėjietiškus valgius. Na, dar kitą dieną į SPA važiavom, tai žmona jau klausinėja, ką kitą savaitgalį veiksim, nes jau tokią programą šį savaitgalį padariau. O kitam savaitgaliui kol kas nieko neturiu 🙂

Ai, tai korėjietiški valgiai.

Valgėm tradicinį korėjietišką valgį Bibimbap. Šiaip labai faina, atnešė karštą, t.y. ant viršaus žalias kiaušinis ir kai išsimaišai, jis iškepa jau pas tave ant stalo bliudelyje. Ir šiaip restoranas čia, viskas aukštam lygyje, tiek aptarnavimas, tiek aplinka.

Kiti valgiai, skaičiau, tai ruošiami tiesiog ant kliento stalo, turėtų egzotiškai atrodyti.

Galvojau, kad bus labai aštru, bet man tai net norėjosi dar aštriau. Ai, kas svarbiausia gi. Šiam patiekalui 2011 metais paskirta 40 vieta tarp skaniausių pasaulyje. Pasaulyje.

Šiaip buvo skanu, bet nepasakyčiau, kad dabar noriu lėkti ir kasdien valgyti.

Bet, ai, bet kokiu atveju ačiū R. už tą iššūkį, gal ir būčiau čia atėjęs kada nors, bet jau nežinau keli metai mačiau šį restoraną, vis norėdavau užeiti, o tik dabar užėjau.

Druskininkai. Toli toli

Tags

Druskininkai, Kelionės, Kur pavalgyti, Lietuva, Maistas, Valgis, Vegetarai

Šiais laikais susiorganizuoti kokią kelionę yra labai lengva. Penktadienį vakare žmona prišnekino mane važiuoti į Druskininkus. Pirmą kartą, kai ten buvom prieš kelis mėnesius, labai patiko, ypač jai, tai dabar sako, kad vėl varom. Ok, pasiimam šį kartą su savim ir mažę, nes ji labai nori į vandens parką. Guliu vakare lovoje ir per booking.com užsakau viešbutį. Šiaip tą patį, kurį ir praeitą kartą, nes ten su vaikais labai gerai, nes ten tokie apartamentai. Viešbutis tai netikras, na iš gyvenamo namo padarė viešbutį. Ok, o ryt iš pat ryto į mašiną ir į Druskininkus.

Atvažiuojam viskas gerai. Kambarį gaunam kitą, bet man atrodo, kad dar didesnį nei praeitą kartą, na, žodžiu mes turėsim atskirą kambarį ir vaikas irgi. Tiesiog super. Norim valgyti. Na, ką prisimenu iš praeito karto? Netoli viešbučio yra kavinukė, užvažiuojam, bet ten kažkoks banketas, tai gal geriau nereikia, nors ir dirba visiems. O gal ir gerai, kad užimta, nes ten viskas labai saldu. Negi į viską deda cukraus?

Aha, o tai kur kitur? Važiuojam per Druskininkus, žiūrim, o, Forto dvaras. Prisimenu, kad visai normaliai pavalgėm. Užeinam, pasodina, nors atrodo, kad pilnas ir vietų nebus, bet ten kambariukai po kambariuko ir mums randa vietą. Užsisakom. Aš šaltibarščių ir voveraites su bulvėmis. Šaltibarščiai visai skanūs, voveraitės irgi skanios. Na, gal patiekta šiek tiek valgykliškai, bet ai, man tai dzin, nors žmona tai į tą pateikimą kreivai šnairuoja.

Ir tada pradideda. Žmona pakelia skandalą, kad jos blynai su miltais. Na, taip aš ir nemėgstu su miltais, bet kažkaip galima gražiai paprašyti, jog be miltų būtų. O skandalas yra skandalas. Permetu galvoje datas. Aha, taigi PMS. Jooo, šį kartą bus linksma Druskininkuose.

Ok, varom į baseiną. Aišku, nuotaika jau sušikta, bet gal baseine pasitaisys. Nors kažin, kai žmona surauktu snukiu vaikšto. Su vaiku į baseiną eiti kažkaip durnai. Apvaikščiojau su ja visur, nuo čiuožyklu nužiuožė kelis kartus, visą baseiną apėjom. Bet mes su žmona norim į pirtis nueiti. Sutariau, kad mažė palauks vaikų baseine, kol mes į viršų pakylam į pirtis. Aha, tai mes ten greitai, pirtis, burbuliatorius, o taip neramu, vaikas juk apačioje vienas, juk kaip tik ant dienų Impulse vaikas nuskendo. Na, maniškė jau moka plaukti, bet koks ten plaukimas, sakyčiau išgyvenimo plaukimas, kabarojasi kažkaip. Na, bet vaikų baiseine negylu, nors jis siejasi su gyliu baseinu, ai, žodžiu, paskubom pabuvom ir atgal. Žmoną paguldau ant gultų, o pats vaiko paimti. Ateinu. Nėra jos vaikų baseine. Aš prie čiuožyklų, laukiu kol nučiuoš, nėra, užlipu į viršų. Nėra. Man jau panika, juk daugiau nėra vietų kur galėtų būti. Gal į tualetą nuėjo, grįžtu prie vaikų baseino, jau turėtų būti grįžus, kol aš prie čiuožyklų laukiau. Nėra. Žmonai nesakau, nes čia tokį skandalą sukeltų, o juk kalti patys, patys vaiką vieną palikom. Aš pradedau šukuoti visą baseiną. Ir ką sau galvoti. Randu giliame baseine, ten kur burbulas bangas daro. Joo. Aišku geriau ant dušios liko, kad nieko neatsitiko. Dar nuvarėm kartu su ja nuo kelių čiuožyklų nučiuožėm, ai, nežinau, man tai čiuožyklos neypatingai patinka. Žodžiu, vandens parke šį kartą nelabai.

Po baiseno norim valgyti. Na, kur? Googlinu. Oho, kiek visur blogų atsiliepimų. Dar gyvenime nesu tiek matęs. Tai kur valgyti? 2 ar net mažiau balų iš 5. Neįtikėtina. Negi taip visur blogai. O, kažkoks vienas vis gi netoli 5 balų turi – “Toli toli”. Kur čia važiuoti, ai, visai netoli vandens parko, net važiuoti nereikia niekur. Įsijungiu Google maps ir einam ieškoti. Čia šioks toks kuriozas, maps rodo, kad jau atvykome, tačiau niekur nematau to “Toli toli”, jau pradedu galvoti, kad kažko klausti reiks, bet pamatau “Arti arti”:

Aha, kažkas prie bajerio. Vadinasi “Toli toli” yra čia pat. Ir tikrai, ant to pačio pastato pamatau mažą “Toli toli” iškabą.

Oho, geras, čia pasirodo net vegetariška kavinė. Gerai netyčia pataikiau.

Salotos su falafeliais, atrodo gerai.

Tiesiog falafeliai, irgi atrodo gerai.

Baba jaga, na, ne taip vadinas, pamiršau kaip. Baklažano tyrė. Labai skanu, bet labai jau mažai. Gerai, kad su vaiku susikeitėm ir valgiau daugiau kaip pusę jos falafelių.

Ir ten tokių įdomių žolelių arbatų yra.

Ai, desertas nepatiko, man nepatiko, vien cukrus, tai net foto nedariau.

O šiaip kaip? Aha, jei net įrašą pavadinau “Toli toli”, tai matyt aišku, kad patiko. Ir apskritai tik dėl šito “Toli toli” ir pradėjau rašyti apie antrą kelionę į Druskininkus. Žodžiu, lengvai, skaniai, net stilingai, sakyčiau, pavalgėm. Tikrai čia eisiu, kai vėl būsim Druskininkuose.

Kas dar?

Buvau purvo voniose Gydyklose, faina, bet koks nuovargis po jų.

Ai, namas “Aukštyn kojom”. Visai jėga, visai įdomus jausmas viduje.

Šiaip tuose Druskininkuose tikrai yra ko pažiūrėti ar užsiimti. Dar Snow Arenoje nebuvom.

Kas dar? Gydyklose darėm akių ir pėdų masažus. Bet įtariu, kadangi žmona uždėjo tokią niūrią nuotaiką, tai taip ypatingai nepatiko kaip pirmą kartą.

Dar buvom Uzbekų restorane, bet kažkaip labai riebu šį kartą buvo, tai kažin ar dar eisim kada.

Tai ir gaunasi, kad dabar Druskininkuose turim vieną vienintelę vietą pavalgyti “Toli toli”. Nebent kas dar žino, kur ką duoda be mėsos neblogai. Nes žmona vėl zyzia, kad važiuojam dar į Druskininkus, na, aš tik pinigų pasitaupysiu ir vėl važiuosim.

Šiaip šį kartą žmona uždėjo sušiktą nuotaiką, tai nebuvo taip faina kaip pirmą kartą. Gal trečią kartą bus geriau, vėl kaip pirmą? Reik pažiūrėti, kada žmonai PMS ir kai jis bus, tai uždaryti ją kur nors tualete lai prabūna. Dabar skaičiuoju kiek dienų jis būna, kokį 10 gaunas. Tada 4-5 mėnesinės (nors šiaip geriau nei PMS), ir kokį 13-14 dienų normalių. Sunku toms moterims. Pusė gyvenimo – negyvenimas. Ir vyrams šalia irgi sunku.

Restoranas “Guacamolė”

Tags

Kavinės, Maistas, Meksikietiški, Restoranas, Vilnius

Seniai berašiau kokias maitinimo įstaigų apžvalgas. Juk vis tiek Andrius Užkalnis šimtą kartų geriau padaro. Nors jo, kartais jis užknisa, kartais atrodo, jog tik ir ieško prie ko prisikabinti, nors jo kelios paskutinės apžvalgos, tai tokios teigiamos. Ai, vėl ne į temą.

Paskutinį kartą norėjau rašyti apie “Mano Guru”. Taip, tai viena mano iš mėgstamiausių kavinių, nes ten duoda daug salotų, įvairių, vegetariškų, ir kas svarbiausia jų vegetariškos skanios, ne taip kaip kitur, užpila acto ir šekit, ėskit savo žolę, kad mėsos nevalgote. Bet kažkaip patingėjau rašyti, tai nors dabar paminiu, kad “Mano Guru” tikrai geriausia vieta Vilniuje pavalgyti.

Ir dabar tingiu rašyti, bet negaliu nepasidalinti naujiena. Panoramoje atsidarė meksikietiško maisto restoranas “Guacamolė”. Man meksikietiškas maistas asocijuojasi su mėsa ir dar, kad viskas labai aštriai, tai net pats nustebau, kaip pavyko žmoną prišnekinti užeiti paragauti. Na, ir ką. Pats buvau priblokštas vegetariškų patiekalų gausa:

1. Cukinija įdaryta bolivinėmis balandomis;
2. Portobelo grybas įdarytas sūriais;
3. Echilados su grybais ir pupelėmis;
4. Quesadilla su batatais, grybais ir pupelėmis;
5. Kukurūzų sriuba;
6. Načios su pupelėmis.

Gal dar kas. Ai, dar bandžiau tacos su tunu, aštrią sriubą (su mėsa), tai nežinau, gal atpratau nuo mėsos, bet įspūdžio nepaliko. Ai, dar bandžiau įdarytas aitrias paprikas, bet ir tos neypatingai man.

Pirmas dienas nuo atidarymo patiekalų teko ilgokai palaukti, o dabar kuo toliau, tuo vis greičiau, t.y. šiaip jau dabar visai normaliai. Net per pietus, kur dienos patiekalai tie patys kas vakare, tik pigiau, visai greitai, nors ir pilnas restoranas.

Ai, žodžiu, šiai dienai mėgstamiausias mano restoranas. Nors pagalvojau, kad kituose meksikietiškuose ir nesu buvęs. Gal reik pabandyti ir kitur?

Enčilada. Tiek mano nuotraukoje, tiek jų nuotraukose atrodo visai mažytė, bet tikrai daugiau nieko prie jos nereikia. Na, nebent šefo komplimento kol lauki maisto. Na, taip, kol lauki savo užsakymų, atneša nachos su guakamolės padažu. Ir dar kas. Pirmą kartą guakamolės padažas man skanus. Kiek teko iki šiol ragauti, tai niekaip nesuprasdavau, kodėl yra tiek daug gerbėjų šio padažo. Joo. Šitame restorane šis padažas tikrai skanus.

Interjeras. Ai, man tai keistas. Bet kad būtų nejauku taip nėra, o kitkas man dzin, nes jau labai skanu.

Ir po ilgos pertraukos iš to malonumo, net tekilos užsisakiau. Jose Cuervo. Nelabai gražiai lietuviškai skamba, bet irgi viena iš skanesnių, nes kažkaip kitokių, kur ragavau, tai net nelabai patiko.

Ir dar. Galvojau, kad tai šeimyninis restoranas. Pastoviai matau vaikšto toks vyras ir moteris, kurie viską stebi, styguoja, prižiūri. Galvojau, kad vyras ir žmona. Nes dar vakarais ir vaikutį savo (na, bent tos moters) atsiveda. T.y. galvojau, kad čia jų šeimyninis restoranas. Ir labai nustebau, nes tai tinklinis restoranas. Amber Food. T.y. Viči. Kauno mero Matijošaičio praktiškai. Katpedėlės, Manami, La Crepe, Čarli pica, gal dar kas. Nieko sau, tinklinis restoranas tokį fainą dalyką “išlankstė”.

Na, tikėkimės, kad nesuges.

Ai, gal kainos. Šiaip nemažos. Nors per pietus, galima sočiai pavalgyti už 5 eurus, tai sakyčiau normaliai. Vakarienei taip pigiai nesigauna. Enchilada (vegetariška) berods 7 eurus, ten kiti (vegetariški) po 8 eurus ir pan. Sriuba vakare berods 4 eurai. Ai, kukurūzų beje pigiausia. Kitos ir 6, ir 9 eurai, bet jos su mėsa, tai net nežinau, gal ten jos be galo didelės.

Ai, dar mačiau užsisako kažką, kad atneša dūmuose. Nežinau kas tai, bet reiks ir man išbandyti. Ir dar mačiau žmogus užsisakė viščiuką. Tai visą pilną ir atnešė, na, mažiuką, bet visą, man tai per daug būtų. Žodžiu, nors kainos ir didelės, bet ir porcijos didelės. Čia man kainos didelės. Užkalniui tai tikriausiai pigiau grybų. Ai, dabar šitas posakis nebetenka prasmės, nes grybai brangūs pasidarė.

Žodžiu, kol kas rekomenduoju, kol nesugedo. Juk visi žinom, kad su laiku dauguma sugenda.

Ir žmonai patiko. Buvom jau kokį 10 kartų 🙂

P.S.

Paragavom to kas labai gerai atrodo – dūmuose (tiksliau gal garuose) patiekiami kokosiniai ledai. Dieviškai skanu.

Apie valgį

Tags

Humoras, Maistas, Valgis

Ech, kaip aš mėgstu pavalgyti.

-Pafol … 🙂

Šašlyko receptas

Tags

Maistas, Mėsa, Receptas, Šašlykai

Mano draugai dažnai klausia, kaip gaminu šašlą. Simply, paslapčių nėra. Bitte schön:
1. Perkam mėsą – tik sprandinę, su savo petukais galit ait naxuj, iškart. Kuo sprandinės gabalas šviesesnis ir kuo mažesnis – tuo geriau, jaunesnė degloji buvo nužudyta, kas yra gėris. Senos tarkos pist nenorit? Tai kode galvojat, kad sujiedimui ana tinkama. 
2.Pjaustom didesniais gabalais, ir neklausykit pezalų, kad dydis nesvarbu, tai tik kiauniški suskio pateisinimai.
3. Prieskoniai – tik prieskoniniai trinti, malti augalai. Be jokių supistų mišinių šašlui! Druska – griežtai draudžiama. Ana per kelias valandas pačią geriausią mėsą pavers sauso šūdo gabalu. Aš naudoju baziliką, mairūną, raudonėlį, rozmariną, kmynus, kai turiu – bišk mėtos.
4. 1 kg keules – 1kg svogūnų, 50-100 gr vodkės. Jei pilsit į save, dozę galim dvigubint ar trigubint.
5. Viską sumakaluojat ir va taip gerą pusvalandį mūčinat.
6. Dėmesio, bledj! Mėsos gaminimas – tik vyrų reikalas, įpilkit savo moteriai vyno taurę ir atsipiskit nuo jos su savo sumautu neįgalumu – paduok tą ar aną! Nebūkit snarglajiedos.
7. Kepant svogūnus nuspardyt nuo mėsos, bo apdegs padlos. Laistyt sausu vynu. Galj apibarstyt rupia druska ar kaip pakaitalą naudot citriną.
8. Jiest su daug žalumynu ir lavašu, ir, bledj, savo supistą kėdainių kečupą susimaukit sau į analą, negadinkit mėsos skonio. Čia kaip dulkint mis visatą, uždengus kaldrą ir rūkant.

P.S. Taip gaminant, laukt nereikia. Kol sudegs VAISMEDŽIŲ malkos, mėsgalis bus puikiai išsimarinavęs ir minkštas kaip jelenos papai. 
P.P.S. Jei paklausit, ar galj grilint ant pirktinių anglių, supistuose maišuose, apliejant degiu skysčiu, acakau iškart – galim, kaip ir gyvent be moters, pastoviai smaukant, kol padvėsit, beje tokiu atvėju, galit vietoj sprandinės naudot sosyskas, po eurąpem, nevykėliai, bledj, sumauti.

Copyright: Vytautas Ramaneckas.

Žaliavalgiški baravykai

Tags

Maistas, Receptas, Valgis, Žaliavalgystė

Šiuo metu visi eina iš proto dėl baravykų. Visas facebook’as pilnas baravykų nuotraukų. O aš taip mėgstu grybus. Bet dabar pas mane 100 procentinės žaliavalgystės laikotarpis, nes jau buvau po truputį po truputį pradėjęs didinti ne žaliavalgiško maisto valgymą ir tas iš kart pasijuto. Reikia vėl susigrąžinti gerą savijautą, t.y. jau susigražinau, bet kol kas ir noriu pasilikti prie jos. Taigi, kad ir kaip noriu, bet šiuo metu nelaužysiu šios taisyklės ir nesikepsiu baravykų. O taip skanu. O taip norisi.

Ir sužinau, kad baravykus galima valgyti žalius. Kad pievagrybiai valgomi žali jau seniai žinojau, dar iki žaliavalgystės, bet kad ir baravykai, to nežinojau. Pats prisirinkti neturiu kada, tai vieną vakarą taip užsimaniau, kad nuėjau į turgelį. Aš aišku – optimistas, jau sutemo, o aš turguje grybų ieškau. Ateinu, o ten močiūtė viena likus, susikrovus jau daiktus. Prieinu, ji mane pamato, sako:

-Tai ką baravykų nori?

-Noriu.

Ir taip gavau gražutėlių šviežutėlių baravykų:

Na, tai kaip dabar žaliavalgiškai juos valgyt? Aišku, kad paprastai, imi kaip obuolius ir valgai. Galima ir taip, bet juk norisi kažkaip skaniau.

Taigi pasipjausčiau, šiek tiek druskytės pabarsčiau ant viršaus ir į orkaitę, kažkur vienai minutei. Tik kad sušiltų. Tikrai pašildyti skanesni. Bandžiau ir šaltus, ir pašildytus. Šilti tikrai skaniau. Ir kad dar skaniau valgyti būtų, prie jų pasidariau garnyrą. Pasipjausčiau pomidoriuką ir batatus. Batatus (saldžiąsias bulves) aišku, kad irgi žalius. Ant batatų išspaudžiau pusę citrinos, užbėriau šiek tiek pipiriukų ir druskos. Skanu. Nors tiesą sakant man prie baravykų jie nepatiko. Pomidoriukas super, o batatai su citrina nelabai. Kitą kartą geriau daugiau daržovių. Ir štai kas gavosi:

Skanumėlis. Baravykai netilpo į lėkštę. Buvo taip skanu, kad net persivalgiau ir po to buvo bloga. Va, gera pamoka. Viskam turi būti saikas. O šiaip tai tikrai skanu. Ir aišku, kad sveika.

Skanaus.

Kur skaniausi šaltibarščiai

Tags

Kavinės, Maistas, Skanu, Valgis, Šaltibarščiai

Na, kad nesakytumėte, jog aš esu 100 procentų žaliavalgis, pasidalinsiu, kur šią vasarą valgiau skaniausius šaltibarščius. Ne, nu aišku, kad savi šaltibarščiai yra skaniausi. Bet kartais norisi pasilepinti, kad ir kiti už tave padarytų pavalgyti, o tau teliktų mėgautis skoniu ir aplinka.

Bijau prikarksėti, nes jau turiu tokią blogą savybę, jei jau man kas patinka, tai būtinai arba nutraukia gamybą, arba pakeičia receptūrą, arba dar blogiau užsidaro. Tikėkimės, kad taip neatsitiks, tikėkimės, kad po mano įrašo ten suplūs žmonės, kavinė suklestės ir kai aš atvažiuosiu, man padarys lygiai tokius pačius gerus šaltibarščius, kokius daro dabar. Nes kai išpindės, tai pradės skiesti, taupyti ir panašų š… malti, o kaip suprantat šaltibarščiai su maltu š… nelabai skanu, tiksliau visai neskanu.

Ai, trumpai, prie reikalo. Išvažiuojam iš Vilniaus, pravažiuojam Trakus link Aukštadvario. Ir likus kokiam kilometrui iki Auštadvario po kairei randam Navos smuklę. Štai ten ir yra skaniausi šaltibarščiai. Ai, ir dar bulviniai blynai su lašiša ir Tadziki padažu. Nors pirmą kartą blynai buvo šiek tiek rieboki, bet antrą kartą labai geri. Mano manymu neprideda miltų, o tai svarbiausia, kad bulviniai blynai būtų skanūs. O varškės agurkėlių padažas idealus bulviniams blynams.

Savininko motociklas.

Užkalnis (negaliu nepaminėti jo) tikriausiai numirtų, jei tektų prie tokių stalų sėdėti.

Viduje interjeras nelabai koks, bet mes džiaukimės eksterjeru ir skaniu maistu.

Ir laipiojimo parkas kažkur netoli.

O čia kitas ežeriukas, visai šalia. Rojus, ane?

Skanaus. Ir kainos nesikandžioja.