Žaliosios šviežių kopūstų salotos

Tags

Kopūstas, Maistas, Salotos, Skanu, Sveikas maistas, Sveikata, Žaliavalgystė

Apie maistą nerašiau, matyt, kad šimtą metų. Ir gal dar tiek pat metų būčiau nerašęs, jei netikėtas atradimas. Visada sakydavau, kad vienintelė daržovė, kurios aš nemėgstu – tai šviežias kopūstas. Raugintas, virtas ar dar koks – ok, bet šviežas – ne. Ir nežinau dabar, ar tai čia koks receptas spec. ar kažkokie švieži kopūstai kitokie, ar man kažkokių medžiagų trūksta, bet dabar jau kokį penktą (ne, dar daugiau) kartą darausi būtent tokias salotas ir yra be galo skanu.

Reikės:

1 šviežio nedidelio kopūsto

1 didesnio agurko, na, to ilgavaisio, jei trumpavaisio tai vieno neužteks, daugiau reiktų, kokių 2-3

1 saujelės krapų

1 saujelės svogūnų laiškų

Alyvuogių aliejaus, druskos

Ir viskas 🙂

Pjaustom kopūstą, paminkom su rankomis, kad suminkštėtų, sutarkuojam burokine tarka agurką, supjaustom krapus ir svogūnus. Užbarstom druskos, užpilam alyvuogių aliejaus, išmaišom ir viskas. Skanumėlis.

Na, aš dar turėjau daug ridikėlių tai ir jų pripjausčiau, visai irgi tiko. Man net labiau patinka, spalvų daugiau, linksmiau.

 

Advertisements

Korėjietiški valgiai. Bibimbap.

Tags

Korėjietiškas, Laisvalaikis, Maistas

Ir kad jau visai damušti savaitgalį, nuvedžiau žmoną į korėjietiškus valgius. Na, dar kitą dieną į SPA važiavom, tai žmona jau klausinėja, ką kitą savaitgalį veiksim, nes jau tokią programą šį savaitgalį padariau. O kitam savaitgaliui kol kas nieko neturiu 🙂

Ai, tai korėjietiški valgiai.

Valgėm tradicinį korėjietišką valgį Bibimbap. Šiaip labai faina, atnešė karštą, t.y. ant viršaus žalias kiaušinis ir kai išsimaišai, jis iškepa jau pas tave ant stalo bliudelyje. Ir šiaip restoranas čia, viskas aukštam lygyje, tiek aptarnavimas, tiek aplinka.

Kiti valgiai, skaičiau, tai ruošiami tiesiog ant kliento stalo, turėtų egzotiškai atrodyti.

Galvojau, kad bus labai aštru, bet man tai net norėjosi dar aštriau. Ai, kas svarbiausia gi. Šiam patiekalui 2011 metais paskirta 40 vieta tarp skaniausių pasaulyje. Pasaulyje.

Šiaip buvo skanu, bet nepasakyčiau, kad dabar noriu lėkti ir kasdien valgyti.

Bet, ai, bet kokiu atveju ačiū R. už tą iššūkį, gal ir būčiau čia atėjęs kada nors, bet jau nežinau keli metai mačiau šį restoraną, vis norėdavau užeiti, o tik dabar užėjau.

Druskininkai. Toli toli

Tags

Druskininkai, Kelionės, Kur pavalgyti, Lietuva, Maistas, Valgis, Vegetarai

Šiais laikais susiorganizuoti kokią kelionę yra labai lengva. Penktadienį vakare žmona prišnekino mane važiuoti į Druskininkus. Pirmą kartą, kai ten buvom prieš kelis mėnesius, labai patiko, ypač jai, tai dabar sako, kad vėl varom. Ok, pasiimam šį kartą su savim ir mažę, nes ji labai nori į vandens parką. Guliu vakare lovoje ir per booking.com užsakau viešbutį. Šiaip tą patį, kurį ir praeitą kartą, nes ten su vaikais labai gerai, nes ten tokie apartamentai. Viešbutis tai netikras, na iš gyvenamo namo padarė viešbutį. Ok, o ryt iš pat ryto į mašiną ir į Druskininkus.

Atvažiuojam viskas gerai. Kambarį gaunam kitą, bet man atrodo, kad dar didesnį nei praeitą kartą, na, žodžiu mes turėsim atskirą kambarį ir vaikas irgi. Tiesiog super. Norim valgyti. Na, ką prisimenu iš praeito karto? Netoli viešbučio yra kavinukė, užvažiuojam, bet ten kažkoks banketas, tai gal geriau nereikia, nors ir dirba visiems. O gal ir gerai, kad užimta, nes ten viskas labai saldu. Negi į viską deda cukraus?

Aha, o tai kur kitur? Važiuojam per Druskininkus, žiūrim, o, Forto dvaras. Prisimenu, kad visai normaliai pavalgėm. Užeinam, pasodina, nors atrodo, kad pilnas ir vietų nebus, bet ten kambariukai po kambariuko ir mums randa vietą. Užsisakom. Aš šaltibarščių ir voveraites su bulvėmis. Šaltibarščiai visai skanūs, voveraitės irgi skanios. Na, gal patiekta šiek tiek valgykliškai, bet ai, man tai dzin, nors žmona tai į tą pateikimą kreivai šnairuoja.

Ir tada pradideda. Žmona pakelia skandalą, kad jos blynai su miltais. Na, taip aš ir nemėgstu su miltais, bet kažkaip galima gražiai paprašyti, jog be miltų būtų. O skandalas yra skandalas. Permetu galvoje datas. Aha, taigi PMS. Jooo, šį kartą bus linksma Druskininkuose.

Ok, varom į baseiną. Aišku, nuotaika jau sušikta, bet gal baseine pasitaisys. Nors kažin, kai žmona surauktu snukiu vaikšto. Su vaiku į baseiną eiti kažkaip durnai. Apvaikščiojau su ja visur, nuo čiuožyklu nužiuožė kelis kartus, visą baseiną apėjom. Bet mes su žmona norim į pirtis nueiti. Sutariau, kad mažė palauks vaikų baseine, kol mes į viršų pakylam į pirtis. Aha, tai mes ten greitai, pirtis, burbuliatorius, o taip neramu, vaikas juk apačioje vienas, juk kaip tik ant dienų Impulse vaikas nuskendo. Na, maniškė jau moka plaukti, bet koks ten plaukimas, sakyčiau išgyvenimo plaukimas, kabarojasi kažkaip. Na, bet vaikų baiseine negylu, nors jis siejasi su gyliu baseinu, ai, žodžiu, paskubom pabuvom ir atgal. Žmoną paguldau ant gultų, o pats vaiko paimti. Ateinu. Nėra jos vaikų baseine. Aš prie čiuožyklų, laukiu kol nučiuoš, nėra, užlipu į viršų. Nėra. Man jau panika, juk daugiau nėra vietų kur galėtų būti. Gal į tualetą nuėjo, grįžtu prie vaikų baseino, jau turėtų būti grįžus, kol aš prie čiuožyklų laukiau. Nėra. Žmonai nesakau, nes čia tokį skandalą sukeltų, o juk kalti patys, patys vaiką vieną palikom. Aš pradedau šukuoti visą baseiną. Ir ką sau galvoti. Randu giliame baseine, ten kur burbulas bangas daro. Joo. Aišku geriau ant dušios liko, kad nieko neatsitiko. Dar nuvarėm kartu su ja nuo kelių čiuožyklų nučiuožėm, ai, nežinau, man tai čiuožyklos neypatingai patinka. Žodžiu, vandens parke šį kartą nelabai.

Po baiseno norim valgyti. Na, kur? Googlinu. Oho, kiek visur blogų atsiliepimų. Dar gyvenime nesu tiek matęs. Tai kur valgyti? 2 ar net mažiau balų iš 5. Neįtikėtina. Negi taip visur blogai. O, kažkoks vienas vis gi netoli 5 balų turi – “Toli toli”. Kur čia važiuoti, ai, visai netoli vandens parko, net važiuoti nereikia niekur. Įsijungiu Google maps ir einam ieškoti. Čia šioks toks kuriozas, maps rodo, kad jau atvykome, tačiau niekur nematau to “Toli toli”, jau pradedu galvoti, kad kažko klausti reiks, bet pamatau “Arti arti”:

Aha, kažkas prie bajerio. Vadinasi “Toli toli” yra čia pat. Ir tikrai, ant to pačio pastato pamatau mažą “Toli toli” iškabą.

Oho, geras, čia pasirodo net vegetariška kavinė. Gerai netyčia pataikiau.

Salotos su falafeliais, atrodo gerai.

Tiesiog falafeliai, irgi atrodo gerai.

Baba jaga, na, ne taip vadinas, pamiršau kaip. Baklažano tyrė. Labai skanu, bet labai jau mažai. Gerai, kad su vaiku susikeitėm ir valgiau daugiau kaip pusę jos falafelių.

Ir ten tokių įdomių žolelių arbatų yra.

Ai, desertas nepatiko, man nepatiko, vien cukrus, tai net foto nedariau.

O šiaip kaip? Aha, jei net įrašą pavadinau “Toli toli”, tai matyt aišku, kad patiko. Ir apskritai tik dėl šito “Toli toli” ir pradėjau rašyti apie antrą kelionę į Druskininkus. Žodžiu, lengvai, skaniai, net stilingai, sakyčiau, pavalgėm. Tikrai čia eisiu, kai vėl būsim Druskininkuose.

Kas dar?

Buvau purvo voniose Gydyklose, faina, bet koks nuovargis po jų.

Ai, namas “Aukštyn kojom”. Visai jėga, visai įdomus jausmas viduje.

Šiaip tuose Druskininkuose tikrai yra ko pažiūrėti ar užsiimti. Dar Snow Arenoje nebuvom.

Kas dar? Gydyklose darėm akių ir pėdų masažus. Bet įtariu, kadangi žmona uždėjo tokią niūrią nuotaiką, tai taip ypatingai nepatiko kaip pirmą kartą.

Dar buvom Uzbekų restorane, bet kažkaip labai riebu šį kartą buvo, tai kažin ar dar eisim kada.

Tai ir gaunasi, kad dabar Druskininkuose turim vieną vienintelę vietą pavalgyti “Toli toli”. Nebent kas dar žino, kur ką duoda be mėsos neblogai. Nes žmona vėl zyzia, kad važiuojam dar į Druskininkus, na, aš tik pinigų pasitaupysiu ir vėl važiuosim.

Šiaip šį kartą žmona uždėjo sušiktą nuotaiką, tai nebuvo taip faina kaip pirmą kartą. Gal trečią kartą bus geriau, vėl kaip pirmą? Reik pažiūrėti, kada žmonai PMS ir kai jis bus, tai uždaryti ją kur nors tualete lai prabūna. Dabar skaičiuoju kiek dienų jis būna, kokį 10 gaunas. Tada 4-5 mėnesinės (nors šiaip geriau nei PMS), ir kokį 13-14 dienų normalių. Sunku toms moterims. Pusė gyvenimo – negyvenimas. Ir vyrams šalia irgi sunku.

Restoranas “Guacamolė”

Tags

Kavinės, Maistas, Meksikietiški, Restoranas, Vilnius

Seniai berašiau kokias maitinimo įstaigų apžvalgas. Juk vis tiek Andrius Užkalnis šimtą kartų geriau padaro. Nors jo, kartais jis užknisa, kartais atrodo, jog tik ir ieško prie ko prisikabinti, nors jo kelios paskutinės apžvalgos, tai tokios teigiamos. Ai, vėl ne į temą.

Paskutinį kartą norėjau rašyti apie “Mano Guru”. Taip, tai viena mano iš mėgstamiausių kavinių, nes ten duoda daug salotų, įvairių, vegetariškų, ir kas svarbiausia jų vegetariškos skanios, ne taip kaip kitur, užpila acto ir šekit, ėskit savo žolę, kad mėsos nevalgote. Bet kažkaip patingėjau rašyti, tai nors dabar paminiu, kad “Mano Guru” tikrai geriausia vieta Vilniuje pavalgyti.

Ir dabar tingiu rašyti, bet negaliu nepasidalinti naujiena. Panoramoje atsidarė meksikietiško maisto restoranas “Guacamolė”. Man meksikietiškas maistas asocijuojasi su mėsa ir dar, kad viskas labai aštriai, tai net pats nustebau, kaip pavyko žmoną prišnekinti užeiti paragauti. Na, ir ką. Pats buvau priblokštas vegetariškų patiekalų gausa:

1. Cukinija įdaryta bolivinėmis balandomis;
2. Portobelo grybas įdarytas sūriais;
3. Echilados su grybais ir pupelėmis;
4. Quesadilla su batatais, grybais ir pupelėmis;
5. Kukurūzų sriuba;
6. Načios su pupelėmis.

Gal dar kas. Ai, dar bandžiau tacos su tunu, aštrią sriubą (su mėsa), tai nežinau, gal atpratau nuo mėsos, bet įspūdžio nepaliko. Ai, dar bandžiau įdarytas aitrias paprikas, bet ir tos neypatingai man.

Pirmas dienas nuo atidarymo patiekalų teko ilgokai palaukti, o dabar kuo toliau, tuo vis greičiau, t.y. šiaip jau dabar visai normaliai. Net per pietus, kur dienos patiekalai tie patys kas vakare, tik pigiau, visai greitai, nors ir pilnas restoranas.

Ai, žodžiu, šiai dienai mėgstamiausias mano restoranas. Nors pagalvojau, kad kituose meksikietiškuose ir nesu buvęs. Gal reik pabandyti ir kitur?

Enčilada. Tiek mano nuotraukoje, tiek jų nuotraukose atrodo visai mažytė, bet tikrai daugiau nieko prie jos nereikia. Na, nebent šefo komplimento kol lauki maisto. Na, taip, kol lauki savo užsakymų, atneša nachos su guakamolės padažu. Ir dar kas. Pirmą kartą guakamolės padažas man skanus. Kiek teko iki šiol ragauti, tai niekaip nesuprasdavau, kodėl yra tiek daug gerbėjų šio padažo. Joo. Šitame restorane šis padažas tikrai skanus.

Interjeras. Ai, man tai keistas. Bet kad būtų nejauku taip nėra, o kitkas man dzin, nes jau labai skanu.

Ir po ilgos pertraukos iš to malonumo, net tekilos užsisakiau. Jose Cuervo. Nelabai gražiai lietuviškai skamba, bet irgi viena iš skanesnių, nes kažkaip kitokių, kur ragavau, tai net nelabai patiko.

Ir dar. Galvojau, kad tai šeimyninis restoranas. Pastoviai matau vaikšto toks vyras ir moteris, kurie viską stebi, styguoja, prižiūri. Galvojau, kad vyras ir žmona. Nes dar vakarais ir vaikutį savo (na, bent tos moters) atsiveda. T.y. galvojau, kad čia jų šeimyninis restoranas. Ir labai nustebau, nes tai tinklinis restoranas. Amber Food. T.y. Viči. Kauno mero Matijošaičio praktiškai. Katpedėlės, Manami, La Crepe, Čarli pica, gal dar kas. Nieko sau, tinklinis restoranas tokį fainą dalyką “išlankstė”.

Na, tikėkimės, kad nesuges.

Ai, gal kainos. Šiaip nemažos. Nors per pietus, galima sočiai pavalgyti už 5 eurus, tai sakyčiau normaliai. Vakarienei taip pigiai nesigauna. Enchilada (vegetariška) berods 7 eurus, ten kiti (vegetariški) po 8 eurus ir pan. Sriuba vakare berods 4 eurai. Ai, kukurūzų beje pigiausia. Kitos ir 6, ir 9 eurai, bet jos su mėsa, tai net nežinau, gal ten jos be galo didelės.

Ai, dar mačiau užsisako kažką, kad atneša dūmuose. Nežinau kas tai, bet reiks ir man išbandyti. Ir dar mačiau žmogus užsisakė viščiuką. Tai visą pilną ir atnešė, na, mažiuką, bet visą, man tai per daug būtų. Žodžiu, nors kainos ir didelės, bet ir porcijos didelės. Čia man kainos didelės. Užkalniui tai tikriausiai pigiau grybų. Ai, dabar šitas posakis nebetenka prasmės, nes grybai brangūs pasidarė.

Žodžiu, kol kas rekomenduoju, kol nesugedo. Juk visi žinom, kad su laiku dauguma sugenda.

Ir žmonai patiko. Buvom jau kokį 10 kartų 🙂

P.S.

Paragavom to kas labai gerai atrodo – dūmuose (tiksliau gal garuose) patiekiami kokosiniai ledai. Dieviškai skanu.

Apie valgį

Tags

Humoras, Maistas, Valgis

Ech, kaip aš mėgstu pavalgyti.

-Pafol … 🙂

Šašlyko receptas

Tags

Maistas, Mėsa, Receptas, Šašlykai

Mano draugai dažnai klausia, kaip gaminu šašlą. Simply, paslapčių nėra. Bitte schön:
1. Perkam mėsą – tik sprandinę, su savo petukais galit ait naxuj, iškart. Kuo sprandinės gabalas šviesesnis ir kuo mažesnis – tuo geriau, jaunesnė degloji buvo nužudyta, kas yra gėris. Senos tarkos pist nenorit? Tai kode galvojat, kad sujiedimui ana tinkama. 
2.Pjaustom didesniais gabalais, ir neklausykit pezalų, kad dydis nesvarbu, tai tik kiauniški suskio pateisinimai.
3. Prieskoniai – tik prieskoniniai trinti, malti augalai. Be jokių supistų mišinių šašlui! Druska – griežtai draudžiama. Ana per kelias valandas pačią geriausią mėsą pavers sauso šūdo gabalu. Aš naudoju baziliką, mairūną, raudonėlį, rozmariną, kmynus, kai turiu – bišk mėtos.
4. 1 kg keules – 1kg svogūnų, 50-100 gr vodkės. Jei pilsit į save, dozę galim dvigubint ar trigubint.
5. Viską sumakaluojat ir va taip gerą pusvalandį mūčinat.
6. Dėmesio, bledj! Mėsos gaminimas – tik vyrų reikalas, įpilkit savo moteriai vyno taurę ir atsipiskit nuo jos su savo sumautu neįgalumu – paduok tą ar aną! Nebūkit snarglajiedos.
7. Kepant svogūnus nuspardyt nuo mėsos, bo apdegs padlos. Laistyt sausu vynu. Galj apibarstyt rupia druska ar kaip pakaitalą naudot citriną.
8. Jiest su daug žalumynu ir lavašu, ir, bledj, savo supistą kėdainių kečupą susimaukit sau į analą, negadinkit mėsos skonio. Čia kaip dulkint mis visatą, uždengus kaldrą ir rūkant.

P.S. Taip gaminant, laukt nereikia. Kol sudegs VAISMEDŽIŲ malkos, mėsgalis bus puikiai išsimarinavęs ir minkštas kaip jelenos papai. 
P.P.S. Jei paklausit, ar galj grilint ant pirktinių anglių, supistuose maišuose, apliejant degiu skysčiu, acakau iškart – galim, kaip ir gyvent be moters, pastoviai smaukant, kol padvėsit, beje tokiu atvėju, galit vietoj sprandinės naudot sosyskas, po eurąpem, nevykėliai, bledj, sumauti.

Copyright: Vytautas Ramaneckas.

Žaliavalgiški baravykai

Tags

Maistas, Receptas, Valgis, Žaliavalgystė

Šiuo metu visi eina iš proto dėl baravykų. Visas facebook’as pilnas baravykų nuotraukų. O aš taip mėgstu grybus. Bet dabar pas mane 100 procentinės žaliavalgystės laikotarpis, nes jau buvau po truputį po truputį pradėjęs didinti ne žaliavalgiško maisto valgymą ir tas iš kart pasijuto. Reikia vėl susigrąžinti gerą savijautą, t.y. jau susigražinau, bet kol kas ir noriu pasilikti prie jos. Taigi, kad ir kaip noriu, bet šiuo metu nelaužysiu šios taisyklės ir nesikepsiu baravykų. O taip skanu. O taip norisi.

Ir sužinau, kad baravykus galima valgyti žalius. Kad pievagrybiai valgomi žali jau seniai žinojau, dar iki žaliavalgystės, bet kad ir baravykai, to nežinojau. Pats prisirinkti neturiu kada, tai vieną vakarą taip užsimaniau, kad nuėjau į turgelį. Aš aišku – optimistas, jau sutemo, o aš turguje grybų ieškau. Ateinu, o ten močiūtė viena likus, susikrovus jau daiktus. Prieinu, ji mane pamato, sako:

-Tai ką baravykų nori?

-Noriu.

Ir taip gavau gražutėlių šviežutėlių baravykų:

Na, tai kaip dabar žaliavalgiškai juos valgyt? Aišku, kad paprastai, imi kaip obuolius ir valgai. Galima ir taip, bet juk norisi kažkaip skaniau.

Taigi pasipjausčiau, šiek tiek druskytės pabarsčiau ant viršaus ir į orkaitę, kažkur vienai minutei. Tik kad sušiltų. Tikrai pašildyti skanesni. Bandžiau ir šaltus, ir pašildytus. Šilti tikrai skaniau. Ir kad dar skaniau valgyti būtų, prie jų pasidariau garnyrą. Pasipjausčiau pomidoriuką ir batatus. Batatus (saldžiąsias bulves) aišku, kad irgi žalius. Ant batatų išspaudžiau pusę citrinos, užbėriau šiek tiek pipiriukų ir druskos. Skanu. Nors tiesą sakant man prie baravykų jie nepatiko. Pomidoriukas super, o batatai su citrina nelabai. Kitą kartą geriau daugiau daržovių. Ir štai kas gavosi:

Skanumėlis. Baravykai netilpo į lėkštę. Buvo taip skanu, kad net persivalgiau ir po to buvo bloga. Va, gera pamoka. Viskam turi būti saikas. O šiaip tai tikrai skanu. Ir aišku, kad sveika.

Skanaus.

Kur skaniausi šaltibarščiai

Tags

Kavinės, Maistas, Skanu, Valgis, Šaltibarščiai

Na, kad nesakytumėte, jog aš esu 100 procentų žaliavalgis, pasidalinsiu, kur šią vasarą valgiau skaniausius šaltibarščius. Ne, nu aišku, kad savi šaltibarščiai yra skaniausi. Bet kartais norisi pasilepinti, kad ir kiti už tave padarytų pavalgyti, o tau teliktų mėgautis skoniu ir aplinka.

Bijau prikarksėti, nes jau turiu tokią blogą savybę, jei jau man kas patinka, tai būtinai arba nutraukia gamybą, arba pakeičia receptūrą, arba dar blogiau užsidaro. Tikėkimės, kad taip neatsitiks, tikėkimės, kad po mano įrašo ten suplūs žmonės, kavinė suklestės ir kai aš atvažiuosiu, man padarys lygiai tokius pačius gerus šaltibarščius, kokius daro dabar. Nes kai išpindės, tai pradės skiesti, taupyti ir panašų š… malti, o kaip suprantat šaltibarščiai su maltu š… nelabai skanu, tiksliau visai neskanu.

Ai, trumpai, prie reikalo. Išvažiuojam iš Vilniaus, pravažiuojam Trakus link Aukštadvario. Ir likus kokiam kilometrui iki Auštadvario po kairei randam Navos smuklę. Štai ten ir yra skaniausi šaltibarščiai. Ai, ir dar bulviniai blynai su lašiša ir Tadziki padažu. Nors pirmą kartą blynai buvo šiek tiek rieboki, bet antrą kartą labai geri. Mano manymu neprideda miltų, o tai svarbiausia, kad bulviniai blynai būtų skanūs. O varškės agurkėlių padažas idealus bulviniams blynams.

Savininko motociklas.

Užkalnis (negaliu nepaminėti jo) tikriausiai numirtų, jei tektų prie tokių stalų sėdėti.

Viduje interjeras nelabai koks, bet mes džiaukimės eksterjeru ir skaniu maistu.

Ir laipiojimo parkas kažkur netoli.

O čia kitas ežeriukas, visai šalia. Rojus, ane?

Skanaus. Ir kainos nesikandžioja.

Keulė rūkė

Tags

Barbekiu, Maistas, Mėsa, Mėsainiai, Padažas, Šonkauliukai

Seniai berašiau apie maistą. Žaliavalgiauju, tai kaip ir nieko įdomaus. Ne 100 procentų, kartais ir į kokią kavinę užsukam, bet kai imu ten kokias salotas, tai vėl kaip ir nieko ypatingo, kad būtų verta parašyti. Be to aš ne Užkalnis. Neišleidžiu maistui po 40 ir daugiau eurų per kartą. Tai mano apsilankymų prisiminimai yra ekonominės klasės, darbo liaudies kaip sakoma. Be to nerašau taip įdomiai kaip Užkalnis. Nors, tiesa sakant, nebeskaitau jo, nusibodo jo tas populiarumo vaikymasis per šlykštumus.

Oi, nukrypau nuo temos. Taigi mano žmona verslo reikalais sugalvojo, kad mums reikia nueiti į šiomis dienomis ypatingai populiarią užeigą “Keulė Rūkė”. Šiaip tai visi ją vadina “Kiaulė ruke”, kaip ir aš vadinu. Na, aš kaip tikras žaliavalgis ir sveiko maisto propoguotojas iš kart užsidegiau apsilankyti mėsainių ir šonkauliukų rojuje. Gal pasiilgau mėsos, gal dar kas, bet, žodžiu, nors ir labai nespaudžiau žmonos (juk aš žaliavalgis), bet vis primindavau, kad jai verslo reikalais – konkurencinės aplinkos ir rinkos tyrimo tikslais, būtina kuo skubiau apsilankyti tenai. Ir dar blogiau, būtina paragauti.

Taigi pirmą savaitgalį nuo šios idėjos pradžios ir nuvažiavome. Užeiname. Oooo. Aš iš kart suprantu ko čia liaudis renkasi. Nes mano žmona pradeda raukytis, kad jai čia nepatinka. Taigi aišku, kad man čia patiks. Nes tai skirta darbo liaudžiai ir dar daugiau – kaimiečiams. Juk pusė vilniečių, tame tarpe ir aš, dar prieš penkiolika minučių buvome kaimiečiai, beveik nuo žagrės ką tik, gyvenome mažuose miesteliuose ir apie restoranus baltomis staltiesiemis nesvajojome net.

Interjeras šlykštus, eksterjeras irgi. T.y. jokių baltų staltiesių. Viskas tyčiom padaryta, jog atrodytų kuo paprasčiau. Na, taigi taigi. Aš gi nemilijonierius, kad ateičiau pietauti ten kur duoda peilį su šakute (sidabrinius, apie auksinius net minties nebuvo, tik rašant pagalvojau, kad ir tokių būna), baltas staltieses, padavėjus su frakais ir žvakių šviesą. Aš iš kaimo. Aš ką tik buvau juodadarbis. Man reikia papigiai. Nors gal šiandien ir uždirbu daugiau nei vidutinis lietuvis, bet dar vakar valgiau keptas bulves su kefyru. Vietoj kėdžių – dėžės arba net vonios per pusę perpjautos. Na, net nežinau ar ant jų patogu sėdėti, nes negavome vietos ir sėdėjome ant tokios mažos mažos scenos, praktiškai ant žemės, t.y. ant grindų.

Taigi kaip supratote – eilė. Bet juda greitai. Eilę atstovim tris kartus, nes žmona vis sugalvoja, kad jai čia nepatinka ir mes nepasiliksime, bet verslas reikalauja aukų ir ji pasiryžta iškęsti šioje šlykščioje aplinkoje, kad pamatyti ir paragauti tai dėl ko čia visas Vilnius svaigsta. Vaikui imam mėsainį, o sau šonkauliukus, kad visko paragauti ką čia turi. Kainos nesakyčiau, kad mažos. Šonkauliukai berods po 6 eurus. Imam kompleksą tai 14 eurų. Mėsainis berods 3,50 euro. Kaip McDonalds’e, tiesa, geresnis, todėl verttinant kainos ir kokybės santykį – išlošia šis.

Susimokame. Žmona šiek tiek pasiožioja prie kasos, kad čia labai nesveikas maistas ir pan. Panelė prie kasos šiek tiek purškteli, bet labai greitai susivaldo, nes klientas visada teisus, nors ir durnas. Ir ačiū Dievui, kad neduoda žmonai įsijausti ir sukelti tarptautinio skandalo. Maloniai paaiškina kas ir kaip, kokia sistema čia pas juos.

Einam gėrimų. Žmona vėl nepatenkinta, kad nėra sveikų gėrimų, tik nelabai suprantu, ką ji turi galvoje sakydama “sveiki”, nes mano žaliavalgiškų kokteilių tai negeria, bet irgi vaikinukas labai simpatiškas ją greitai užgesina. Šiaip į mane labai jis žiūrėjo, toks įspūdis, kad mes kažkur buvom su juo susitikę, bet aš neprisiminiau, o gal tiesiog charizmatiškas bičas, o man tokie patinka. Mano mažė pradeda ožiuotis, šiomis dienomis pas ją toks etapas, tai tas bičelis baro sąskaita jai iš kart įduoda bulvyčių free. Vau, koks teisingas žingsnis. Ir žmoniška ir marketingine prasme. Juk tos bulvytės praktiškai nieko nekainuoja, bet taip užglaisto beprasidedantį skandalą, rėkimą, kritimą ant žemės, daužymasi kojomis (na, ne taip pas ją nebūna, bet yutubėje rodė, kad būna, maža kas, jis gi nepažįsta ir nežino kaip gali baigtis). Respectas iš manęs.

Toliau einam į lauką, ieškoti vietos kur atsisėsti. Aišku, kad negauname, prisiglaudžiame ant scenos. Ir nors vėliau būtume gavę atsisėsti ir kitur, bet žmona demonstratyviai liko sėdėti ant grindų – tipo, pažiūrėkit, kaip čia blogai, siaubas. O man taip net jaukiau, todėl ir nekalbinu jos keisti lokaciją. Šonkauliukus padaro kažkaip net per greit, nes prie kasos kažką girdėjau, jog reiks laukti apie pusvalandį. Mėsainio, tiesa, teko maždaug tiek ir palaukti. Bet kol žvalgausi išsižiojęs, tai neprailgsta.

Pradžioje vardų šukavimas pasirodė keistas, bet tas šukavimas duoda pusė šarmo šitam kabakui. Taip sudaroma draugiška atmosfera.

Ai, gal apie pačius šonkauliukus. Sakyčiau, nieko ypatingo. Visi labai giria padažą, bet aš panašų pats esu pasidaręs, pabaigoje parašysiu receptą. O gal aš atpratau nuo mėsos. Majonezo padažas man net neskanus, t.y. įdėtas, kažkoks prieskonis, kuris asmeniškai man nepatinka. Bulvytės free tokios paprastos kaimietiškos, bet kol suprantu jog jos pačios yra skanios, o man nepatinka majonezo padažas, tai aš jas ir suvalgau. Salotos. Aha, kopūstų salotos. Vienintelė daržovė, kurios aš nemėgstu. Dar gerai, kad mėlynieji kopūstai. Pabaigoje pateiksiu irgi savo recpetą tų pačių kopūstų, bet visai skaniai padarytų. Ai, ir dar jie su grietine. Seniai nebevalgau grietinės, tai atpratau, matyt. Užkalnis pasakytų, kad blogiau būti neįmanoma.

Dar paragauju ir dukros mėsainį. Bandelė tai klasiška. Tikrai. Super. Mėsa – plėšyta rūkyta kiauliena. Na, sakyčiau, atpratau nuo mėsos. Ypač nervina, kad prilenda tarp dantų. Ir vėl man nepatinkančio majonezo padažas ir tie patys kopūstai grietinėje.

Žodžiu, maistas nesužavėjo, nors nepasakyčiau, kad neskanu. Bet paragavau ir užteks.

Bet vis tiek mėsaėdžiam tikrai rekomenduoju. O pats kaip šiuo laikotarpiu nevalgantis mėsos duosiu 10 balų už interjera, eksterjerą, valgių įvairovę, aptarnavimą, charizmatiškus vyrukus ir visą kitą, išskyrus maisto skanumą bei reklamą. Man tas lietuvių kalbos darkymas atrodo taip: ui, nemoku aš lietuvių kalbos, daug klaidų darau, ką dabar daryti, aha, apsimesiu, kad aš taip tyčiom darau ir viską išdarkysiu. Man nepatinka. Kiek čia balų? 0 ar 1? Na, vienas, nes kitiems žmonėms veikia kaip gera marketinginė akcija.

Kaip matote jaukiai esame įsitaisę ant žvyro ir grindų 🙂

Ai, parekomandavau, bet jei kas gybenate toli nuo Vilniaus, tai štai receptas.

Salotų. Kopūstus supjaustom suglamžom ir geriausia paliekam per naktį suminkštėti. Tada įdedam raudonojųjų serbentų, šiek tiek druskos, pipirų kaip visada ir alyvuogių aliejaus. Valgoma net kopūstai. Aišku, geriausia mėlynieji kad būtų, o ne baltieji.

Ir svarbiausia kuo noriu pasidalinti. Barbekiu padažas:

10 šaukštų mėgstamiausio pomidorų padažo
3 šaukštų sojų padažo
2 šaukštų raudonojo vyno acto
3 šaukštų rudojo cukraus
1 šaukšto Dižono garstyčių
1 šaukšto druskos
žiupsnelio džiovintų aitriųjų paprikų

Visus padažo ingredientus supilame į puodą ir kaitiname kol užvirs.

Ai, ką čia aš. Čia gi iš Beatos nukopijuota http://www.beatosvirtuve.lt/recipes/jautienos-mesainiai/. Dariau pagal tą receptą ir pačius mėsainius ir padažą. Super.

Taigi skanios vasaros visiems mėsėdžiams. Ai, ok, ta proga padarysiu ir aš Raw tortą, pasidalinsiu, o tai sakysit, kad mečiau žaliavalgystę.

Pirmos žaliavalgiškos Kūčios

Tags

Knyga, Kūčios, Maistas, Sveikas maistas, Šventės, Žaliavalgystė

Na, jei išgyvenau žaliavalgiaudamas Kūčias, tai tikiuosi išgyventi ir visą žiemą. Prisiėdžiau kaip ir visada. Tik šį kartą viskas žaliavalgiška buvo, todėl vakare atsigulus pažiūrėti TV, jau po poros valandų atkreipiau dėmesį, kad viskas ok, viskas jau suvirškinta, nebesu persivalgęs. Mat kaip. Net žmona pasakė, kad jai šiais metais patiko Kūčių stalas. Tiesa, didžiausią pasisekimą turėjo žaliavalgiška baltoji mišrainė. Kažkas nerealaus 🙂

Keletas fotkių:

Baltoji žaliavalgiška mišrainė. Su šaldytais žirneliais ir česnakiniu žaliavalgišku majonezu. Aš garstyčių miltelių nepagailėjau, tai man labiau ne česnakų, o garstyčių skonio gavosi. Tiesiog, žiauriai skanu.

Tuno skonio burokėlių salotos su Viktoro Kulvinsko sūriu. Gal ir tuno, ką aš žinau. Man tai nelabai. Kažkaip nemoku dar taip apdoroti žalių burokėlių, kad man patiktų. Tiesa, kavinėje RawRaw valgiau ir ten skanu buvo, vadinasi, kažkaip ne taip dar aš darau.

Kaip gi Kūčios be narkotikų 🙂 Žaliavalgiškas aguonų pienas.

Žaliavalgiškas burokėlių ravioli su Viktoro Kulvinsko sūriu. Vėl ta pati bėda – nemoku marinuoti burokėlių, man jie per aštrūs gavosi, o ne minkšti ir skanūs. Gal citrinos per daug.

Pašildyti iki 42 laipsnių graikiškais riešutais įdaryti pievagrybiai. Ech, ir vėl per daug kalendros įdėjau. Na, nemėgstu gi aš jos, tai kodėl visada per daug įdedu, juk puikiai žinau, kad man jos labai mažai reik. Gal kitą kartą prisiminsiu. Šiek tiek kalendros tai skanu, bet man patinka tikrai mažiau nei recepte nurodyta.

Nepatikėsite, net Kūčiukai žaliavalgiški buvo. Vaikai pjaustė tešlą, tai nepadarė normalios Kūčiukų formos, kažkokius pailgus, bet skonis tai geras.

Kelių rūšių žaliavalgiški sausainiai – šokoladiniai, kokosiniai, sezamo – kakaviniai. Jep, mes, žaliavalgiai, valgom šokoladą. Tiesa, žaliavalgišką ir be pieno. Neypatingai gera fotkė gavosi, vis patingiu priduoti maistui prekinę išvaizdą, bet skonis tai geras. Kokosiniams pamiršau palikti kokoso papuošimui, tai viršus nei papuoštas, nei ką gavosi. Vaikai irgi darė formą.

Ir visi šie receptai paimti iš naujos Gražina Gum knygos “Žalias maistas. Žiemos švenčių receptai”. Beveik visi, sausainius sezamo  – kakavinius pats išgalvojau.

Vat kuo man Gražina Gum patinka – pažiūri į jos fotkę, jooo, gal ir neblogas daiktas ta žaliavalgystė, jei taip atrodai. Oi, dar rusišką video žiūrėjau, ten vyras žaliavalgis. Na, surasiu ir jo fotkę, įsidėsiu pas save motyvacijai 🙂