Filmas: Pašiūrė / Trobelė / The Shack (2017)

Tags

, , , , , , , , , , , , , , , , ,

Tai yra knygos Wm. Paul Young “Trobelė” ekranizacija. Nežinau, kodėl filmą išvertė lietuviškai į “Pašiūrė”. Man žodis Trobelė labiau patinka. Na, bet gal dar pakeis vertimą, juk tai kol kas neoficialus vertimas, dar visiškai šviežias filmas. O kol kas Pašiūrė / The Shack (2017):

Rež.: Stuart Hazeldine
Vaidina: Sam Worthington, Octavia Spencer, Tim McGraw ir kt.

Labai bijojau žiūrėti šį filmą. Knyga nereali ir labai bijojau, kad filmas subjauros knygos idėją. Aš žinojau, kad planuoja ekranizuoti ir vis pagalvodavau, kad tokios knygos ekranizuoti neįmanoma, kad gausis koks šuds ant pagaliuko. Ir nuo pirmų kadrų nustebau, vau, super, nerealu, genialu, tikrai perduoda knygos pagrindinę mintį – atleidimą. Tik aišku knyga vis tiek turi daugiau briaunų, daugiau minčių, daugiau idėjų ir analizės, daugiau pokalbių, kuriuose daugiau išminties. Bet, ai, tikrai nesitikėjau tokios geros ekranizacijos.

Net noriu duoti 10 balų, na, bet knyga vis tiek gilesnė, daugiau minčių ir platesnė. Negaliu gi duoti tiek pat. 9/10. Bet šiaip geras.

Filmas: Kruvinasis deimantas / Blood Diamond (2006)

Tags

, , , , , , , , , , , ,

Visai aptingau rašyti. Žiūrėti irgi ar aptingau, ar nuotaikos nėra. Tai va nuobodžiai maigant TV pultelį visai ant neblogo filmo užtaikiau. Kruvinasis deimantas / Blood Diamond (2006):

Rež.: Edward Zwick
Vaidina: Leonardo DiCaprio, Djimon Hounsou, Jennifer Connelly ir kt.

Ai, nežinau, man kažkaip visi filmai su Leonardo DiCaprio patinka. Ir pats veiksmas ir šiaip idėjiškai. Kaip ir šiame filme tarp tiek nežmoniškumo iškyla Leonardo herojaus portretas. Kaip visiškai niekingame žmogelyje atgimsta žmoniškumas. Gražu.

Atsiprašau, kad nesirašo detaliau, bet filmas patiko ir kiek čia balų duoti? Ką aš žinau, gal 9 net? Ai, ne duosiu 8, dėl to žmonių žiaurumo, kuris parodytas.

Filmas: Deja Vu (2006)

Tags

, , , , , , , , ,

Na, šį žiūrėjau per teliką ir gal vertas paminėti pas save. Ai, gal dėl to, jau pačioje pradžioje parodo kadrą su mano niku ATF. Čia gal ženklas, kad laikas grįžti prie filmų žiūrėjimo?

Taigi filmas: Deja Vu (2006):

Rež.: Tony Scott
Vaidina: Denzel Washington, Paula Patton, Jim Caviezel ir kt.

Prisimenu, kai žiūrėjau pirmą kartą man žiauriai patiko, tikriausiai tada vertinau 10 balų. Dabar žiūrėjau, nors ir neprisimiau, kaip viskas bus, bet man dabar buvo šiek tiek per daug veiksmo, labiau norėjosi fantastikos, gal to dejavu jausmo. Matyt keli nauji filmai ta tema labiau atskleidė būtent dejavu jausmą, o čia daugiau kelionės laiku. Ir irgi nesklandumai kliuvo. Ten kažkokia sekimo aparatūra, oi, sako, pasinaudojam. Tu ką, ji tokia sudėtinga, ten tik kažkoks vienas super mokslininkas moka ja naudotis. O po penkių minučių – ten yra vienas mygtukas Power On ir viskas veiks. Arba paprastą popieriaus lapą pasiųsti – misija neįmanoma, o žmogų, ai, lengvai. Bet šiaip mokslinės fantastikos idėjos man patiko. Praeitės stebėjimas, žinučių perdavimas, kelionės laike.

Aišku man labiausiai patiko mintis (nors pirmą kartą kai žiūrėjau, tai kažin, ar atkreipiau į tai dėmesį), kad tą pagrindinę aktorę galima stebėti visur, kaip rengiasi, kaip į dušą eina.

Nenuostabu, kad po tokių vaizdų įsimylėjo. Aš ir įsimylėčiau. Praktiškai ir įsimylėjau, tik aš ką, pilkas žmogelis, net į JAV nesirįžtu dėl jos nuskristi, ką ten kalbėti apie neišbandytas ir mirtinai pavojingas keliones laiku.

Ok. Šiaip filmas man tikrai patiko. Bet dabar nebeduodu 10 balų. Nebebuvo to tokio vau, va čia tai filmas. Bet ai, patiko, duodu 9/10. Praktiškai beveik tobulas.

Kiti (nauji) tikslai gyvenime – savęs tobulinimo link

Tags

, ,

Aš tikriausiai visą gyvenimą išsikeliu sau tikslus ir jų siekiu. Buvo: įstoti į universitetą, jį baigti, susirasti gerą darbą, žmoną, prisidaryti vaikučių, turėti gyvenamą vietą, gal dar kas. Čia tokie didieji tikslai. Didžiųjų ir toliau yra: aprūpinti šeimą, užauginti vaikučius. Bet jie tokie tęstiniai, jų siekiu, o ką veikiu laisvalaikiu?

Laisvalaikiu man ir reikia kažkokių tikslų. Iš principo dabar apsvarsčiau, kad laisvalaikiu aš daugiausia siekiu (tiksliau, sieksiu) save tobulinti. Gal kada ir kitokių tikslų sugalvosiu, bet dabar sugalvojau tokį.

Dabar išgryninau tris savęs tobulinimo kryptis.

Pirma tai protas. Ilgą laiką buvo labiausiai tobulinta sritis. Knygos, vadovėliai, darbas, praktiškai dėl to tiek daug pasiekiau darbinėje srityje. Seniau aš kasmet gaudavo po kokį nors sertifikatą. Nes mūsų įmonė dažnai dalyvauja konkursuose ir vis mūsų konkurentais bandydavo kitus konkurentus atbaidyti per kvalifikacinius reikalavimus. Tai būdavo paskaitom reikalavimus, aha, reikia tokio sertifikato, nueinu ir išlaikau. Tiesa, vieną dieną tai baigėsi, nes įdėjo į konkurso reikalavimus, kad turi būti skirtingi žmonės, o ne vienas viską mokantis ir sugebantis, kaip aš, tada aš išlaikiau labai krūtą sertifikatą, jį vienintelis turiu ir visur mane kiša, bet už tai aš nebelaikau egzaminų naujiems sertifikatams. Iš pradžių kaip ir buvo gerai, ai, vis tiek tingisi mokytis, bet dabar žiūriu, kad ko gero jau bus 10 metų kaip negavau jokio naujo sertifikato, o tai man darbine karjeros prasme labai pavojinga darosi, darausi nebepaklausus rinkoje. O kadangi man yra gerai šioje firmoje kol yra ta pati aukščiausia valdžia, bet anksčiau ar vėliau ji keisis, taigi mano proto tobulinimo apsileidimas yra labai pavojingas.

Antra tai siela. Prieš kelis metus apleidęs proto tobulinimą nuėjau į kitą kraštutinimą, į sielos tobulinimą. Bendruomenė, knygos, kinai, rekolekcijos ir, po kažkike laiko, matyt, kad pajutęs disbalansą, jog šitam reikalui skiriu neproporcingai daug, irgi prasidėjo vidinis konfliktas, kad pradėjau irgi vengti šios srities. Ir šiai dienai irgi apleista sritis.

Trečia tai kūnas. Kūnui šiaip jau visais laikais skyriau mažai dėmesio. O proto tobulinimo laikotarpiu jį buvau taip apleidęs, kad net buvo prasidėję sveikatos problemos. Tiesa, dabar svorį kaip ir atstačiau, bet dar nesijaučiu labai sveikas.

Ir ką? Sėdžiu, depresuoju, kad visos sritys labai apleistos, proto netobulinu, tai galiu prarasti gerą pajamų šaltinį, sielos netobulinu – prarasiu amžinąjį gyvenimą, na, ok, per skambiai pasakyta, bet viskas turi būti suderinta, jei kažkuri viena sritis atsilieka, tai buksuoja viskas. Ir netobulinu kūno, tai galiu numirti anksčiau laiko, o ir šiaip energijos trūksta pirmiems darbams, jei kūnas nesveikas.

Taigi jau kuris laikas pradėjau savęs tobulinimo programą. O kad viskas būtų aiškiau ir tiksliau, nutariau, išsirašyti kaip tikslus, kad būtų aišku kada pasiekiau ir ar judu link jų. Taigi, pradedu šiek tiek kita tvarka (ne nuo proto, o nuo sielos), nuo to, kuris mano manymu lengviausiai įgyvendinamas, nors gal ne lengviausiai įgyvendinamas, o lengviausiai parašomas.

Taigi mano einamieji tikslai savęs tobulinimui, kuriuos bandysiu pasiekti savo laisvalaikiu:

  1. Siela. Nuo rugsėjo mėnesio skirsiu tam trečiadienio vakarus, po pora valandų. Kaip ir nedaug, kaip ir seniau net kelis metus tai darydavau, bet dabar tai apleidau, ai, kaip ir atskira tema kodėl apleidau, bet reikia sugrįžti. Turiu net mėnesį tam pasiruošti. Čia planas minimum. Planas maksimum dar skirti ir sekmadieniais pora valandų. Ir, ai, nežinau, ir dar reikia kasdien bent po pusvalandį. Ok, čia bus maksimum maksimiausias tikslas. Čia įeis: bendruomenė, knygos, kinai, meditacija, malda. Ok. Užteks, o tai dar prisigalvosiu per daug.
  2. Protas. Reikia kažką mokytis. Tą, kas mano darbinei karjerai būtų naudinga. Šiaip šiuo metu pasimetęs, kokią sritį man reiktų mokytis, na, yra tokie naujoviški projektų valdymo metodai. Man kaip ir patinka jie, kaip ir linkstu link jų. Gal jų? Bet iš kitos pusės tam, kad rasčiau su tuo sertifikatu ar be jo, kokį normalesnį darbą, man, pirmiausiai, reikalinga anglų kalba. Net tam, kad mokyčiausi tą dalyką, reikalinga anglų kalba. Taigi šiai dienai nusistatu tikslą išmokti anglų kalbą, taip kad galėčiau žiūrėti filmus anglų kalba, na, o kada nors, kad ir kalbėčiau pakankamai padoriai. Susiradau internete mokomųjų programų. http://usalearns.org – šita labai patinka, pradžioje kiek per lengva, bet vėliau visai neblogai. Pagrindinius 2 lygius jau praėjau, dabar 3 lygis, kuris šiek tiek ne taip patinka, nes nebėra video, bet klausymas, skaitymas, rašymas, nauji žodžiai ir testai liko. Šiaip tikrai pakėlė mano anglų kalbos lygį. Į telefoną atsisiunčiau net tris programas: Anglų Fun Easy Learn – žodžiams mokytis, irgi labai patinka, kaip žaidimas, jau vidutinį lygį pasiekiau ir kai bandau ką nors skaityti angliškai dažnai pastebiu, kad va šitą žodį iš čia išmokau. Tada antra: Anglų Fun Easy Learn – 5 000 Frazių. Čia ta pati firma gamintoja, tai tas pats žaidimo formoje, bet mokomasi frazių, mano manymu labai gera. Trečia: BBC English Lisening – skirta daugiau mokytis klausymosi, kas man labai aktualu, tik, kad taria labai taisyklingai, bet ten irgi lygiai yra, nenoriu skubėti ir nubėgti į per sudėtingą, kad motyvacijos neprarasčiau, jei nieko nesuprantu. Ir ketvirta Yobimi Let’s  Learn English (ten jojo more aplication ir panašu, jog yra į neblogas programas nuorodas). Žodžiu, pilna tikrai gerų programų, ir dar nemokamų, kurios tikrai kelia mano lygį. Aišku, kad gyvas bendravimas geriau, bet šitų kompiuterinių dalykų gerumas tas, kad bet kada galima įsijungti ir mokytis, net vonioje, ar laukiant kur nors poliklinikoje. Bet laiko užima tai daug, oi, labai daug. Taip, kad šitas tikslas turi užimti visą laisvą laiką, kokį tik galėsiu skirti lavinimuisi (po sielos ir kūno).
  3. Kūnas. Ši sritis visą gyvenima mano buvo apleista. Nors mokyklos laikais užsiiminėjau kažkuo panašaus į jogą ir šiaip kai dabar pagalvoju, tai po mokyklos visai sveikas kūnas buvo. O po ot nutukimas ir t.t. Prieš kažkiek laiko mečiausi į žaliavalgystę, tai irgi buvo geras gyvenimo tikslas suprasti kas tai yra ir su kuo ji valgoma. Daug laiko skyriau tam ir dabar kokį 60 procentų esu žaliavalgis, bet tam laiko nebelabai skiriu. Svoris nukritęs, nors dabar nusipirkom naujas svarstykles, tai jos 10 kg rodo daugiau nei senos. Tai jei anksčiau nuo idealaus svoriu skyrė 3-5 kg, tai dabar gaunasi 13-15 kg. Eee, šiek tiek per daug. Ir taip, yra ir ant pilvo riebalų, kurie mano manymu nereikalingi, o tiksliau pavojingi, tai rodo apie vidinių organų apriebaliejimą. Tai dabar yra du keliais, vėl eiti prie beveik 100 žaliavalgystės ir taip mesti, arba didinti fizinį krūvį. 100 procentinė žaliavalgystė gal ir šiek tiek pavojinga, nes neturėsiu laiko skirti daug laiko, kad gaučiau visų medžiagų, todėl ir nuobodi, nes vėl neturiu laiko skirti įvairovei. Dabartinis maitinimasis nebedidina svorio, tai gal dabar geriau skirti daugiau dėmesio fiziniam krūviui. Juolab, kad kai numečiau svorio, tai dabar mano bicepsai atrodo, kaip kokios mergaitės, kojos irgi kaip iš konclagerio pabėgusio, jokių raumenų, nors ant pilvo riebalų yra. Tai reikia tuo riebalus numesti, o ant rankų kojų šiek tiek raumenų užsiauginti. Ai, ir dar vienas dalykas, kad nuo sėdimo darbo skauda nugarą, o jau praktiškai daugiau kaip metai rytinės mankštos davė tai, kad beveik neskauda. Taigi nusipirkau hantelius. Kai pasakiau šeimai, kad noriu pirkti, tai sakė, kad ir jie nori. Tai sugalvojau pirkti surenkamus kokio svorio kas nori (aišku, kad šeima nesinaudos, bet ai, aš juk ir nežinau kokio man reikia, o ir šiaip su laiku vis sunkesniu reikia). Išsirinkau, kad nuo 2,5 iki 10 kg galima būtų. Iš pradžių rinkausi iki 9 kg. Aš gi daugiau nepakelsiu, prisimenu vaikystėje/paauglystėje 6 kg man buvo labai sunku. Tai 9 čia man nepasiekiama tolybė. Bet po to pagal kainą gavosi, kad buvo gera 10 kg, tai ir nusipirkau. Nežinau, kaip ten gavosi, rinkausi, kad būtų galima keisti svori kas 1 kg, bet kai nusipirkau, tai matyt visgi ne tuos paėmiau, kad gavosi jog galima: 2,5, 5, 7,5 ir 10 kg. Pabandžiau 5 kg, kaip ir per lengva, tai teko papildomai nusipirkti, kad galėčiau 1 kg prisidėti. Gavosi po 6 kg. Pažiūrėjau youtubėje patarimų ir kaip teisingai reikia, paskaitinėjau forumuose. Tai dabar darau kiekvieną pratimą po 10 kartų 3 užėjimus. Kas antrą dieną, kad raumenys atsigautų. Pirmas užėjimas tai lengva, na, o trečio pabaigoje jau jaučiu, kad kilnoju. Ant ribos, jog reiktų didinti, bet nutariau tikrai gerą savaitę nedidinti, kad nepersistengčiau. Po pirmo karto raumenys skaudėjo kaip turi būti, o po antro nieko, gera, bet neskauda. Gal per mažai 6 kg man? Ai, dar rytais pakilnoju po 10 kartų, bet čia kad prasimankštinų, gera, už tai neskauda nugaros. Ai, jau kaip ir džiaugiausi, kad labai gerus svorius nusipirkau. Nuo 6 iki 10 (tiksliau iki 11 kg) galėsiu keltis ir viename forume skaitau, kaip žmogelis giriasi, kad jis su 15 kg sugebėjo užsiauginti raumenis. O kiti komentuoja, kad ką tu čia nušneki, jog su tokiais lengvais neįmanoma nieko užsiauginti. Na, jo. O mano maksimum 11 kg. Na, ir ok. Vadinasi gavau sau tikslą – pasiekti, kad 10*3 visų pratimų kuriuos darau galėčiau padaryti su 11 kg kiekvienai rankai. Na, o kai tai pasieksiu tada žiūrėsim, galima juk papildomai kg nusipirkti ar panašiai, bet, ai, čia man tolima ateitis, bet aš kantrybės turiu, dabartinę mankštą kurią darau, tai pradėjau nuo 3 pakartojimų, kas savaitę pridėdavau po 1, dabar jau kurį laiką darau 21. O atrodė, kad taip ilgai didinau, bet paskaičiavau, čia tik 4,5 mėnesio gaunasi. Visai greitai. Tai jei po 1 kg pridėsiu kas mėnesį, tai jau ant Kalėdų bus 11 kg.

Tokios tokelės.

Filmas: Karas už beždžionių planetą / War for the Planet of the Apes (2017)

Tags

, , , , , , , , , ,

Kiek aš čia laiko nežiūrėjau jokio filmo. Ai, per teliką kažką žiūrėjau, tokio lengvo ir nieko įdomaus, kad prieš miegą pažiūrėti. Kino teatre kažkaip irgi ilgą laiko nieko gero, tai taip ir dreifavau. O šito filmo aš laukiau. Pirmos dalys (Rise of the Planet of the Apes (2011) – šį žiūrėjau seniai, dar tais laikais neaprašinėjau žiūrėtų filmų ir Dawn of the Planet of the Apes (2014)) man labai patiko ir kai pamačiau reklamas naujos dalies, nekantravau kaip norėjau pažiūrėti. Karas už beždžionių planetą / War for the Planet of the Apes (2017):

Rež.: Matt Reeves

Vaidina: Andy Serkis, Woody Harrelson, Steve Zahn ir kt.

Buvom. Su žmona. Šiaip abiems patiko, bet pirmos dalys abiems patiko labiau. Aš mat prisiskaitęs buvau, kad čia bus ypač naujos šiuolaikinės technologijos, kad super efektai, vos ne, kad Avataro lygio naujovės. Ir labai norėjau tai pamatyti kino teatre. Ir ką? Ką aš žinau. Nieko ypatingesnio nei pirmosiose dalyse nepamačiau. Tai mane šiek tiek nuvylė. Jei nebučiau tikėjęsis kažko ypatingo, gal labiau būtų patikę. Dar erzino nelogiškumai, kai kurie smulkūs dar atleistini, bet kai rodo ateitį ir jokios karinės strategijos ir taktikos, kurią net mažas vaikas, tipo aš, žino, ai nežinau. Dar beždžionės, kad neturi, na, galim nurašyti, kad dar neturi istorinės patirties, nors kai kuriuose kadruose aiškiai pasako, kad bent kai kurios visai neblogai susipažinusios su žmonijos istorija. Na, bet, kad žmonės tokie durni, jokių apsauginių postų, po stovyklą vaikšto praktiškai kas kaip nori, tai mergaitė, tai iš vis visos beždžionės. Ai, žodžiu. Dar kažkoks dirbtinis dramatizmas. Nors daugiau emocijų iš bedžionių nei pirmose dalyse.

Woody Harrelson stars in Twentieth Century Fox’s “War for the Planet of the Apes.”

Na, trumpai tiek, nenusiteikęs daugžodžiauti. Tiesiog vertinu. Nors ir patiko, bet vertinu mažiau nei antrą dalį. 7/10. Oi, o pasirodo, kad pirmą dalį įvertinau irgi tik 7, tai gavosi, kad ir šį vienodai vertinu, na, ne tikrai geriau nei 6, gal net visai ir 8 duočiau, bet, ai, lai lieka 7. Šiaip patiko.