Ar aš išaugau paauglystę?

Tags

, , , ,

Buvau psichologo seminare apie pauglystę. Be visa ko, kad davė daug minčių kaip išgyventi su paaugliu, kaip jam padėti ir kaip jį suprasti (pravers su dukra), man kilo viena mintis.

Pasakojo, kaip kūdikėlis, kurio pasaulis vien tik mama, apie 3 savo gyvenimo metus pradeda save suvokti kaip šeimos dalis (tėtis, mama, broliai, seserys) ir kaip nuo kokių 12 metų pradeda atsiskyrimo procesą, kai šeima tampa – Jie. Maištas, prieštaravimai, savo identiteto paieška, savęs įtvirtinimas sociume ir t.t.

Mano paauglystė buvo labai rami. Mažai prieštaravimų, bent jau jokių didesnių tikrai nebuvo. Ir psichologas kaip tik pasakojo apie moterį, kuriai jau 30 metų, bet ji dar neatsiskyrė nuo savo šeimos, turi savo šeimą, pora vaikučių, su vyru išsiskyrė, nes jos mama taip norėjo ir panašiai – mama visiškas autoritetas.

Neseniai aš galvojau, kad aš keistai jaučiuosi, lyg būčiau ne iš šio pasaulio, na, ne tai, kad ne iš šio pasaulio, o lyg aš jam nepriklausyčiau ir man šis pasaulis nepriklauso. Kažkoks nesubrendimo jausmas. Kiti eina ir ima viską iš šio pasaulio, jie jaučiasi šio pasaulio šeimininkais, o aš kaip koks visiškas svečias. Ir man dėl to sunku.

O po seminaro pagalvojau, o gal aš taip ir nesubrendau, netapau vyru, taip ir likau paaugliu – neatsiskyriau, todėl ir nepriklauso man šitas pasaulis, negaliu daryti to ko noriu, t.y. kaip ir galiu, bet nedarau. Nors ir gyvenu atskirai nuo tėvų, jų neklausau, bet savo nuomonės neturiu arba neypatingai reiškiu, o ypač mažai paistau savo norų.

Važiavom su riedučiais po Vilniaus senamiestį. Nors ir ne aš buvau organizatorius, bet pasijautau Vilniaus gyventojas. Pasijutau, kad man priklauso šitas miestas, kad aš esu jo dalis ir galiu daryti ką noriu (na, aišku, kas teisėta). Aš galiu važinėtis riedučiais po Vilnių ir į mane visi stebeilisis ir man pavydės – nes aš laisvas, aš noriu ir važiuoju ir ne kur nors kokiam Vingio parke, o Lukiškių aikštėje ar prie LR Seimo. Aš esu Vilniaus gyventojas. Aš esu Lietuvos gyventojas. Man priklauso. Aš galiu. Paauglystės maištas.

Ohoho. Ką riedučiai daro. Ne tik planas B kaip išgyventi, bet ir kaip subręsti. Baigti savo paauglystę. Tapti žmogumi, šio pasaulio žmogumi, kuriam priklauso šis pasaulis. Kad galėčiau gyventi pilnai ir imti iš šio pasaulio viską. Kad būčiau LYGUS su kitais. Lygiai toks pat suaugęs kaip ir kiti. Mes visi šios žemės šeimininkai ir aš ne koks nors svečias, o toks pat kaip visi. Galiu laisvai bendrauti su visais kaip lygus su lygiu.

Gal tas supratimas ir neteisingas, gal ir ne taip viskas yra, bet tai dar vienas mano žingsnis pasitikėjimo savimi kelyje.

Varysiu šiandien pasivažinėti. Vienas. Į stadioną. Prieš savaitę nebūčiau išdrįsęs to padaryti. O dabar – laisvai. Nes aš pradedu priklausyti šiam pasauliui, įsižeminu.

Tikiuosi kada nors tvirtai pats stovėsiu ant žemės.

Advertisements

Žaliosios šviežių kopūstų salotos

Tags

, , , , , ,

Apie maistą nerašiau, matyt, kad šimtą metų. Ir gal dar tiek pat metų būčiau nerašęs, jei netikėtas atradimas. Visada sakydavau, kad vienintelė daržovė, kurios aš nemėgstu – tai šviežias kopūstas. Raugintas, virtas ar dar koks – ok, bet šviežas – ne. Ir nežinau dabar, ar tai čia koks receptas spec. ar kažkokie švieži kopūstai kitokie, ar man kažkokių medžiagų trūksta, bet dabar jau kokį penktą (ne, dar daugiau) kartą darausi būtent tokias salotas ir yra be galo skanu.

Reikės:

1 šviežio nedidelio kopūsto

1 didesnio agurko, na, to ilgavaisio, jei trumpavaisio tai vieno neužteks, daugiau reiktų, kokių 2-3

1 saujelės krapų

1 saujelės svogūnų laiškų

Alyvuogių aliejaus, druskos

Ir viskas 🙂

Pjaustom kopūstą, paminkom su rankomis, kad suminkštėtų, sutarkuojam burokine tarka agurką, supjaustom krapus ir svogūnus. Užbarstom druskos, užpilam alyvuogių aliejaus, išmaišom ir viskas. Skanumėlis.

Na, aš dar turėjau daug ridikėlių tai ir jų pripjausčiau, visai irgi tiko. Man net labiau patinka, spalvų daugiau, linksmiau.

 

Kaip susirasti svajonių moterį

Tags

, , , , ,

Radau pas save konspektą, tai, ai, pasidalinsiu su visais. Čia iš tų laikų, kai ieškojau moters. Ok, kiti pasakys, kad nereikia ieškoti meilės, ji pati ateis, netikėtai, nelauktai ir bus superinė. Gal ir taip. Gal ir ne. Mano manymu gulint ant sofos susirasti gyvenimo moterį yra sunku. Galima, iš savo patirties žinau. Bet sunku. Geriau pakrutinti subinę kaip ir bet ko siekiant gyvenime. O be moters gyventi – na, ne man. Man patinka būti su moterimi.

Taigi pradžioje video. Video orientuotas į tai kaip sugundyti daug moterų. Na, tai man nepriimtina, man užtenka vienos, bet iš principo viskas tinka ir ieškant tos vienos vienintelės. Gero žiūrėjimo, o po to mano konspektas, visa tai ką jis pasakoja, iš principo galima konspektą skaityti 5 min, vietoj viso video. Nors jei labai kam aktualu – žiūrėkit video, o po to dar mano pastabas pasiskaitykit, mano akcentai. Jie buvo aktualūs tada, kai dar neturėjau draugės ir, sakykim, kabindamas dabartinę draugę pasinaudojau šiais patarimais. Dabar gal kitus akcentus pamatyčiau.

Taigi konspektas.

1. Smalsumas. Kiekvienas žmogus unikalus, pats įdomumas surasti tą unikalumą. Pačiam domėtis viskuo. Emocijų apsikeitimas. Sužinoti, ką tas žmogus mėgsta. Klausymasis. Kas ji yra viduje, o ne sausi faktai. Susikoncentruoti į šią akimirką. Būti su ja mintimis čia, o ne kažkur kitur.

2. Meditacija. Išmokti susikoncentruoti į čia ir dabar (kad galėtum 1 punktą gerai vykdyti). Suprasti, iš kur kyla baimės. Kūno reakcijos. Sustabarėjimas, susijaudinimas, negalėjimas kalbėti. Išmokti valdytis. Baimė veikti, dažnai norisi geriau veikti ką nors kita nei su moterimi bendrauti. Meditacija – atsipalaiduoti, susikoncentruoti, suvaldyti mintis, baimes, jei bendravimo metu išsibalansuoju, galiu grįžti į ramybę žymiai greičiau.

3. Logistika. Savo laiko paskyrimas paieškoms. Eiti ten kur moterys (realybėje arba virtualybėje). Numatyti artimą vietą seksui. Kaip aš netyčia nuėjau į mokymus, kur 80 procentų moterų.

4. Stilius. Atitinkantis architipą, gerai renktis, geriau nei kiti. Nesivaikant paskutinės mados, nes sunku spėti paskui madą, o ir būna kartais nesąmoningai ekstravagantiška. Savo stilius, o ne kaip visi. Kuris identifikuoja tave. Tiek aprangos, tiek visko kito.

5. Suartėjimas su nepažįstamais. Daug kontaktų. Reguliariai. Tiek su moterimis, tiek su vyrais. Kad nebijotum bendrauti, rastum žodžių kišenėje.

6. Tiesumas. Tiesiai išreikšk intenciją. Tu gražiai atrodai. Miela. Aiškumas. Taip. Ne. Konkretūs komplimentai pagal situaciją, o ne apibendrinti. Akių kontaktas. Seksualus akių kontaktas. Ko nori. Siekimas.

7. Geras sparnas – draugas vyras. Draugas, kuris padeda kabinti. Palaikymas vienas kito.

8. Atviras mąstymas. Lankstus. Atviras pokyčiams. Atviras keitimui supratimo apie viską.

9. Seksualinis meistriškumas. Seksualumas nuo pat pradžios. Paduodu ranką, žiūriu į akis ir įsivaizduoju nuogą. Kad suprastų, jog nori jos ne tik kaip draugo, bet kaip moters. Svarbu, nes kitaip greit gali patekti į draugų zoną, o iš jos išeiti sunku. Juk tikslas – seksas. Kitaip eik ieškoti draugo vyro.

10. Paimk atsiliepimą. – atgalinis ryšys. Stebėk reakcijas. Kalibruokis.

Koks jausmas po šio video? Kad ir paprasta, bet ir sudėtinga. Paprasta: kuo daugiau kontaktų, aiški pradinė intencija – seksualumas iš pradžių, domėjimasis kitu žmogumi, jo vidumi. Sudėtinga, nes kiekvienas atvejis vis kitoks.

Grubu? Taip papunkčiui, moksliškai, metodiškai žiūrėti į Meilę? Gal. Galite toliau gulėti ant sofos ir važiuodami į darbą ar šiaip kur pamatę simpatiška moterį bėgti kuo toliau nuo jos arba neištarti net labas, net jei ji tave kalbina. Veikite. Beto vyrų pareiga rodyti iniciatyvą. Moterys to laukia. Jos gi irgi žmonės.

Ok. Linkiu susirasti svajonių moterį. Dviems tikrai linksmiau. Taip mes sutverti.

Audiokyga: Richard Fenton, Andrea Waltz “Siekti NE! Taip – tavo tikslas, ne – kaip tai pasiekti.”

Tags

, , ,

Pasinaudojau audioteka.lt spec. pasiūlymu Audioteka GO, žodžiu, už 100 eurų (beveik) nusipirkau 15 knygų, bet kokių – esančių ar dar būsimų. Tapau VIP. Dar dovanų gavau visokių. Ai, žodžiu, vis tiek knygas skaityti mėgstu, o skaityti nėra kada, tai bent pabandysiu klausytis. Jau pradeda kauptis ir ten knygos, nespėju klausytis. Be to man audiotekos savininkas Aurimas Mikalauskas patinka. Šaunuolis, norisi padėti jam. O geriausia pagalba – pirkimai 🙂

Ok, šitą perklausiau.

Richard Fenton, Andrea Waltz “Siekti NE! Taip – tavo tikslas, ne – kaip tai pasiekti.”

https://audioteka.com/lt/audiobook/siekti-ne

Man pasirodė, kad šita knyga man padės dabartinėje kovoje. Na, sakykim, netiesiogiai, bet iš tikrųjų padės.

“Siekti NE!”

Na, knygos idėja visai paprasta ir, matyt, galima vienu sakiniu parašyti:

Jei tau pasakė Ne, tai nenuleisk rankų ir eik toliau.

Na, tik iš to padaroma visa filosofija, kad reikia siekti Ne, ugdyti savo valią, nugalėti savo nepasitikėjimą ir baimes. Šiaip nebloga mintis. Tyčiom siekti NE, nebijoti klaidų, griuvimų, o siekti jų, bandyti, eiti, griūti, keltis.

Jei tave atmetė, tai džiaugis, nebijok ir eik toliau.

Pamokymai įvilkti į pasakojimą, kas man šiaip patinka. Lyg klausaisi istoriją ir tuo pačiu gauni patarimus. Gal kiek įžanga buvo ilgoka, kad net per demo, kiek ten duoda minučių audioteka.lt paklausyti nemokamai prieš perkant, nesupratau, ar knyga bus naudinga. Bet susigundžiau. Kadangi knyga šiaip nebrangi, tai, manau, tai ką ji duoda atitinka savo kainą.

Nors atrodo, kad knyga orientuota į pardavimo agentus, bet, manau, pažiūrėjus plačiau tinka bet kam. Kad siektume ne tik NE, bet siektume ir klaidų, jų nebijotume, suprastume, kad norint ką nors gyvenime pasiekti reikia veikti, o tas kas veikia pridaro ir klaidų ir tai yra naturalu.

Pvz. iš savo darbinio gyvenimo. Kartais, kai pagalvoju, kiek aš nesėkmingų projektų įgyvendinau firmoje, siaubas ima. Žmogvalandėm paskaičiavus, neabejoju, kad gautusi vieno žmogaus kokie vieneri darbo metai, t.y. tą ką žmogus darė metus, gavo už tai atlyginimą, naudojo kitus resursus – išmetėm į šiukšlių dėžę. Gal net ne vieno, o kokių dviejų žmonių. Kietai. Ane. Du žmogmečiai išmesti. Bet už tai kiek daug gerų dalykų pavyko. Jei nebūčiau daręs, bandęs, klydęs, tai iki šiol firmelė mūsų būtų mažut mažulytė, kokia buvo iki man ateinant.

Žodžiu, knyga gera, patarimais reikia naudotis, nors ir atsargiai – nepamiršti, kas ir pavadinime parašyta, kad tikslas yra TAIP, o būdas pasiekti yra daug NE. Knygoje kartais atrodo pamirštama, kad tikslas vis gi yra TAIP.

Knyga: Rasa Glinskienė, Lina Kazokienė “Kaip tapti geru derybininku”

Tags

, , ,

Knygos yra didelė vertybė, tai bent trumpai paminėsiu kokią knygą perskaičiau.

Rasa Glinskienė, Lina Kazokienė “Kaip tapti geru derybininku”:

Pirkau internetu iš čia: https://www.patogupirkti.lt/knyga/kaip-tapti-geru-derybininku.html

Išleido KTU leidykla.

Prieš tai klausiau audioknygą apie derybas Chris Voss, Tahl Raz “Jokių kompromisų! Visada derėkitės, lyg spręstumėte gyvybės ir mirties klausimą!”. Tai šita visai kitokia. Kadangi išleido KTU, tai tokia daugiau kaip vadovėlis, žymiai nuobodesnė, tačiau į derybas pažiūrėta ir plačiau nei “Jokių kompromisų”. T.y. buvo naudinga paskaityti, daug mokslinio požiūrio, daug atvejų, nors norėtusi konkrečių sprendimų, konkrečių pavyzdžių, o pateikta daugiau sausai – būna taip ir taip, o kaip spręsti problemas labai jau miglotai pateikta arba visai nepateikta. Bet tas platesnis požiūris praplėtė ir mano akiratį. Na, ir dar iš trūkumų – vietom nueita į klausimus visai nesusijusius su pačiomis derybomis, bet gal ir ne per daugiausia. Man šiandien neaktualu buvo ir tarptautinės derybos. Bet knygutė pakankamai plona, greit susiskaitė, davė minčių, tai davė naudos tikrai.

Na, o tai kaip man sekasi su mano derybomis. Pasakyčiau taip. Daug mūšių laimėjau, bet dėl viso karo laimėjimo, manau, kad nepasistumėjau nei per sprindį. Nors gal reiktų džiaugtis, kad ir prieš mane nelaimėjo jokio mūšio. Iš vienos pusės man tai patinka, jaučiuosiu vis labiau užtikrintas, nes mūšis po mūšio laimiu ir nebebijau stoti į kovą. Iš kitos pusės priešininkas irgi mato, kad aš vis stipresnis ir vis prieš kiekvieną mūšį labiau pasiruošia ir puola stipriau. Ir kaip bus su visu karu? Kaip bus su paskutiniu mūšiu, kai aš stiprėju, bet ir priešininkas tai mato ir puola vis aršiau ir geriau pasiruošęs. Ar aš nepavargsiu? Jau dabar apninka abejonės. Bet, ok, reikia kautis. Reikia.

Žodžiu 🙂

Gyvenimas, seminarai ir šiaip

Tags

, , , ,

Kodėl nerašau?

Laiko trūksta? Gal ne. Gal visada rašau, kai man blogai, o kai gerai tai ir nerašau.

Ar man gerai?

Gal gerai. Yra abejonė, bet gal ir gerai.

Su drauge praktiškai gyvenam kartu. 50 procentų laiko. Privedėm mano dukrą prie pirmos komunijos. Mano draugė susipažino su mano uošviais ta proga. Po bažnyčios suvažiavom pas mane į namus. Mano draugė, uošviai, brolis vyresnė dukra, dar dukros pusseserė. Visas komplektas. Visi su kuo mano eks žmona susipykus. Na, beveik visi. Pasėdėjom, pakalbėjom.

Dukra neįstojo, kur norėjau. Mano kaltė. Nepakankamai dėjau pastangų. Per mažai norėjau. Žiaurus feilas.

Skyrybos. Vyksta. Bet nenoriu nieko rašyti kol jos nesibaigs, kad maža ko, jog žmona nepamatytu kaip nors ir nesužinotų planų. Aišku, nesąmonių iš jos pusės pilna, melo, dergimosi ir taip toliau.

Vis tiek man yra problemų su energija. Trūksta. Ypač bendraujant su dukra. Iš kart išveda iš kantrybės ir pavargstu.

Sportas. Treneris užsibrėžė planą, kad iki vasaros stumčiau 100 kg. Kol kas maksimumas 85 kg. Šiaip aišku, kad jau ir taip daug, bet vasara jau greit ir, manau, kad nepavyks pasiekti 100 kg.

Einam toliau prie malonesnių dalykų.

Riedučiai. Planas B 🙂  Vis dar važinėju. Jau ir po miestą šiek tiek. Kiekvieną kartą iššūkis ir vis galvoju, o kam aš tai darau, kam man tie iššūkiai. Kaip pvz. nuo bordiuro nuvažiuoti arba laiptais nuvažiuoti, užvažiuoti. Bet po tu nugaliu savo baimes ir vėl faina. Ir šiaip sportas, nes judesio trūksta, tas kur sporto salėje tikrai per mažai.

Va, įdomumas. Seminarai. Per šį mėnesį jaučiu sudalyvavau tiek realių kiek per visą likusų savo gyvenimą.

Psichologės Aušra Kurienė paskaita „Probleminis vaikų elgesys: kaip suprasti ir ką daryti“ https://www.tavovaikas.lt/lt/lavinimas-ir-ugdymas/g-55149-psichologe-akuriene-probleminis-vaiko-elgesys-kyla-del-konkrecios-priezasties

Trečiasis psichologės Aušros Kurienės seminaras besiskiriantiems (išsiskyrusiems) tėvams http://www.bendrakeleiviai.lt/event/treciasis-psichologes-ausros-kurienes-seminaras-besiskiriantiems-issiskyrusiems-tevams/?instance_id=491.

Labai gaila, kad tik trečiame sudalyvavau. Tema buvo pamotės ir patėviai ir aišku vaikai po skyrybų.

Laaabai įdomiai ir naudingai kalbėjo.

Toliau psichologo Andriaus Ato seminarų ciklas “Kaip tėvams bendrauti su paaugliu. Pavojai ir galimybės”.

Igno Staškevičiaus seminaras “KAIP VADOVAUTI APGALVOTAI? DARNŪS IR PRODUKTYVŪS SANTYKIAI SU DARBUOTOJAI” http://moneyclub.pro/ Čia matyt komentarų nereikia. Super.

Dar į vieną seminarą bilietą pirkau, bet nukėlė rudeniui. Dar į vieną neisiu, nes varysiu atostogų į Graikiją, nors labai norėjau. Gal kitą kartą kai bus, nes labai įdomiai skamba. Dar turiu jau bilietą kitiems metams (aha) į seminarą 🙂

Ir geresnių video seminarų dar:

MINDAUGAS ŽEBRAUSKAS – „Derybos: kaip pasiekti pelningiausių sandorių?“ (I DALIS)

MINDAUGAS ŽEBRAUSKAS – „Derybos: kaip pasiekti pelningiausių sandorių?“ (II DALIS)

MINDAUGAS ŽEBRAUSKAS – „Derybos: kaip pasiekti pelningiausių sandorių?“ (III DALIS)

Daliaus Barkausko paskaita “Fizinio aktyvumo paslaptys: ką turėtų žinoti kiekvienas?”

“Verslas veža”: Verslo derybos. Mokomasis seminaras

Igoris Vasiliauskas ir Viktorija Cesonyte, konferencija “Jaunas verslas”

Mindaugas Lastauskas – daug jo video apie derybas su urviniu žmogumi ir per Žinių radiją.

Psichologė Aušra Kurienė: vaiką būtina bausti

Dabar dar sugalvojau įmonėje verslo plėtrą į užsienį. Hmz, ši plėtra šiek tiek sutaptų su mano asmeniniais norais. Gal ir nieko. Bandysiu pramušti.

O kol kas jau suplanuotos kelionės į Airiją ir Kretą.

Taip ir gyvenu.

Knyga: Chris Voss, Tahl Raz “Jokių kompromisų! Visada derėkitės, lyg spręstumėte gyvybės ir mirties klausimą!”

Tags

, , ,

Nerašau į dienoraštį, nors įvykių šiaip nemažai: teismo anstoliai, atvejo vadybininkai, dukros tikrinimas, ar navartoja narkotikų ir t.t., bet apie tai gal kada nors vėliau, kai bus pasiektas visko rezultatas. Kol kas viskas daug maž gerai, nors rezultato nėra. Bet įrašas į temą. Kaip ten tas Paulo Coelho sako: jei ko nors labai nori, tai visa visata tau padeda tai pasiekti.

Žodžiu, nusiuntė mano advokatė mano žmonos advokatui pasiūlymą, tas įvertino kaip labai gerą, bet dar jo klientė turi spręsti ir kaip tik gaunu laišką: audioteka.lt išleido naują knygą – Chris Voss, Tahl Raz “Jokių kompromisų! Visada derėkitės, lyg spręstumėte gyvybės ir mirties klausimą!”:

Skaitau, skaitau reklamą. Oba, juk čia tai ko man reikia. Derybos. Ir ne šiaip sau logiškos ir argumentuotos derybos. O buvusio FTB tarptautinio derybininko derybos su įkaitų paėmėjais, teroristais, na, žodžiu bepročiais. O ką su jais galima derėtis? Ir dar laimėti? Ir gauti tai ko nori? Ten kur beviltiškos derybos. Duok milijoną dolerių arba išžudysiu įkaitus. Ir galima neduoti milijonų ir išsaugoti gyvus įkaitus?

Ei, taigi čia kaip tik man. Mano pasiūlymas absoliučiai logiškas ir argumentuotas, o kita pusė beprotė (atsiprašau už išsireiškimą) ir be abejonės ji nesutiks su mano pasiūlymu. Iš principo. Šiaip sau. Kad tik man būtų blogai. Nesvarbu, kad ir jai bus blogai. Na, ir nužudysiu tuos įkaitus, na, ir kas, kad po to mane FTB agentai nušaus.

Jooo. Taigi knyga kaip tik tai ko man šiandien reik.

Nepraėjo 5 minutės, o aš jau turėjau savo telefone. Mečiau klausytis “Sapiens” (ten daug daug valandų ji) ir pradėjau klausyti šią knygą. O taip. Tai tikrai ko man reikia. Supratimo apie derybas. Prisimenu prieš daug metų nuėjau į paskaitą apie socioniką. Ir man tada buvo šokas, kai sužinojau, kad žmonės skirtingi. Na, dabar ir man tai atrodo juokingai, bet tada galvojau, kad žmonių mastymo būdas daugmaž panašus. Taip ir su šia knyga. Derybos ne racionalus, o įracionalus veiksmas? Kaip tai ne racionalus? Ne argumentai, logika, ne kaina, ne nauda, pelnas, ar nuostolis lemia derybų baigtį? Ką? Kaip tai?

Emocijos?

Emocijos.

Oho. Štai kaip. Kaip ir aišku. Dabar aišku ir kodėl ir kaip man su žmona reiks derėtis dėl skyrybų. Galiu pamiršti argumentus ir logiką. Reik susitelkti į emocijas. Na, jo, sunku man tai bus padaryti. Nesu empatiškas žmogus. Hrrr…..

Bet juk viskas išmokstama? Bent jau turiu viziją dabar, ką reikia daryti. Ko mokytis, ko siekti.

Žodžiu, nereali knyga. Ačiū, audioteka.lt, kad man reikiamu metu išleidote tokią gerą ir įdomią knygą audio formatu, beje, viskas pateikta labai patraukliai, realios istorijos iš buvusių derybų, o tik po to jų pagrindu pateikiama teorija, dėl to, labai lengvai klausėsi, buvo labai įdomu, bei be abjonės žiauriai naudinga.

Dabar mano tikslas – derybos. Žiūriu yutubėje video, dar vieną knygą nusipirkau, į seminarą nusipirkau bilietą, blin, tik kad dar negreit, į kitą prašysiu, kad įmonė apmokėtų.

Ir ką. Žiūrėsim kaip man seksis sunkiausiose mano gyvenimo derybose – skyrybom su žmona.

———————————

P.S. Oficialus aprašymas – iš https://www.patogupirkti.lt/knyga/jokiu-kompromisu-visada-derekites-lyg-sprestumete-gyvybes-ir-mirties-klausima.html, pvz. iš čia galima pirkti popierinį variantą.

O audio čia: https://audioteka.com/lt/audiobook/jokiu-kompromisu.

Man pradeda patikti audio. Mašinoje galima klausyti, o skaityti mašinoje negaliu.

Santa Barbara. Karas

Tags

, , ,

Negaliu visko rašyti, dabar einu į tokią konspiraciją, nes karas įsibėgėja. Gal kada nors, kai baigsis ir parašysiu, nes, oi, kiek visko įdomaus vyksta. Įdomaus? Gal baisaus? Vaikų teisės. Psichologai. Advokatai. Na, čia kiek galiu parašyti. O dar kiek visko vyksta.

Ok, iš įdomesnių dalykų ką galiu parašyti.

Mano draugė gyvena vienkemyje, nuo mano namų beveik už dviejų valandų kelio. Tai va, vakare, apie dešimtą vakaro pastebėjo įtartiną mašiną prie savo namų. Stovi šiek tiek toliau. Skambina man. Akurat, sutikrinam mašinos numerius. Mano eks atvažiavo. Panašu, kad sekė nuo darbo. Susikambino ji, atvarė jos dukters draugeliai. Ai, tokie kaimiečiai, jaunimėlis, testosterono perteklius. Tai dar gerai, kad nesudaužė jos, eks užsirakino mašinoje ir jie nelindo. Fb nuotrauką parodė, aha, ji. O ko ji trenkėsi taip toli? Maniškė draugė parašė pareiškimą policijoje, beje, policija irgi per 5-10 minučių atlėkė – persekiojimas, grėsmė turtui, sveikatai ir gyvybei.

Taip ir kariaujam. Tikiuosi gyvas ir sveikas liksiu. Ir mano draugė, ir dukra.

Karo pradžia

Tags

, , , , ,

Taigi.

Tipo, rašo sūnus, kad atvarys dar eks žmonos daiktų susirinkti. Ne nu. Šį kartą susinervinu, nes jau užkniso. Bet ok. Tiek to, lai susirenka, kol neišmečiau.

Prieš pora savaičių buvo, tai palikau vieną, nes lovą ardė (tiesa, taip ir neišsivežė), o aš vaiką į bažnyčią vežiau, po to pas korepetitores. Šį kartą irgi tas pats. Palieku vieną. Atvažiuojam prie bažnyčios, o dukra sako, kad, ok, važiuočiau namo, pažiūrėti ką jis ten daro. Aš dar pasimuistau, bet kažkokia negera nuojauta kužda, kad reikia važiuoti. Atvažiuoju.

Oba, atitempta aukšta barinė kėdė, laiptais tempta. Blin, taigi sunki.

-Kam čia tą kėdę atsitempei?

-Pasėdėti norėjau.

-Nesupratau.

Dar kelis kartus perklausinėju, bet nieko nesuprantu.

Rankasi knygas, kurias pasiims. Ne, nu, komedija. Mano eks knygas skaityti pradėjo? Cha cha cha. Ir dvi knygų lentynas.

Na, ok. Dar duok suknelę. Eik, imk pasiimk, visi jos daiktai maišuose garaže guli. Šeši milžiniški maišai. Visus pasiimk ir viskas.

Ne. Duok, būtent tą.

Eik šikt.

Ok, nervuotas aš. Einu taisysiu seną lovą, nes naują gi išardė, pasiims kada nors. Susirenku įrankius. Einu.

Oba.

O čia kas?

Kas čia per laidų gumulas viršuje prie lubų virš teliko?

Pasiimu tą baro kėdę. Aha, tai štai kam ji čia atitempta. Kas gi čia, mirksi lemputė dar.

Obana.

Mikrofonas, kamera, antena. Nustatyta, kad mano lovą filmuotų.

Va, čia tai geras. Iki 3 metų kalėjimo už tokius darbelius.

Parsidavė sūnelis, nesakė kiek eks žmona sumokėjo, kad slaptą kamerą įstatytų, bet sumokėjo. Ot, Juda, pardavė tėvą už 30 sidabrinių.

Karo pradžia.

Filmas: Valdžia / Vice (2018)

Tags

, , , , , ,

Na, ką, parašysiu savo nuomonę apie filmą Valdžia / Vice (2018):

Rerž.: Adam McKay

Vaidina: Christian Bale, Amy Adams, Steve Carell ir kt.

Oskarams nuominuotas, išgirtas filmas. Žodžiu, atseit, metų filmas.

O mane suerzino žiauriai. Pradėsiu nuo vertinimo – 2/10. Viskas man šiame filme nepatiko. Kai vidurį filmo atseit baigėsi, tada suerzino ypač, ir daugiau nebeatsigavau. Jei būčiau ne kino teatre tikrai būčiau nutraukęs žiūrėjimą, o dabar, na, įdomu buvo pažiūrėti kuo baigsis. Erzino viskas, net spec. efektai, kažkokie durni, įterpti prisiminimai apie praeitį, ai, žodžiu, viskas blogai. Neįdomu, nuobodu, viskas pateikta be ryšio. Tiesiog, absoliučiai viskas erzino.

Geriausiai iliustruoja tai, kad kai baigėsi filmas ir prieš pabaigą ilgai rodė širdį (čia biografinis filmas, ar šlykštaus siaubo?), nebegyvą, o po to paleido kažkokius šlykščius vaizdelius ir super šlykščią muziką, tai vos neapsivėmiau. Realiai supykino. Veeeeeaaa.

Na, vienintelis dalykas, kad dabar esu psichologiškai atsparus ir manęs nepaveikė visi tie šlykštumai ir bjaurumai. Bet, jei jį bučiau žiūrėjęs seniau, kai nebuvau toks psichologiškai stiprus, tai, matyt, kokią savaitę būčiau negalėjęs atsigauti nuo to šleikštulio, kurį kelia šis filmas.

Fuuuuu. Kodėl tiek daug net 2 duodu? Ai, na esu propogandos auka, juk visų giriamas filmas, kaip aš taip imsiu ir nuvertinsiu jį visai.

O šiaip, mano asmeninė nuomonė: šudų šudas 🙂 Nerekomenduoju.