Tolerancija kitokiam darbe

Tags

, , ,

Kažkaip pagalvojau, kad visai tolerantiška mūsų darbovietė. Esu priėmęs arba bent jau sudalyvavęs priimant į darbą šių kategorijų žmones:

gėjų – net du buvau priėmęs. Aišku, nežinau, ar jie tikrai buvo gėjai, bet mėgstamiausios spalvos – rūžava ir žydra, na, ir panašiai.

satanistą – na, bent jau išvaizda jo tokia, taip pat jo marškinėliai su tokiom keistom emblemom ir tikrai važinėja į tuos keistus muzikos festivalius “Velnio akmuo” ar kaip ten vadinasi.

nacistą – bent jau rodė, kad turi A. Hitlerio “Main kampf” elektroninę versiją bei davė paklausyti SS maršų (beje maršai man visai patiko). Su juo visai draugiški santykiai buvo. Gaila – numirė. Jei buvo ne nacistas, tai bent jau metalistas buvo tikrai – Ramstein mėgstamiausia jo grupė, vakarais kai nieko nebebūdavo paleisdavo ant viso garso ant visos firmos. Šiaip darbe tokios muzikos klausytis visai prikolas.

autistą – bent jau tikrai socialinių bendravimo įgūdžių turintį žmogų.

žydą – na, čia net nežinau, kodėl išskyriau, bet tikrai žinau, kad kai kas jų nemėgsta. Man tai jis protingiausias žmogus, kuris dirba mūsų įmonėje. Na, po manęs aišku 🙂 Ir mes be galo gerai sutariame.

negrą – na, čia šiek tiek pagražinau, nes ne aš priėmiau, bet šiaip jau mano įmonėje dirba negrė.

rusą – esu girdėjęs kelis kartus, kad jau ko, bet ruso į darbą nepriimčiau. Nežinau, net ar čia verta išskirti, žmogus kaip žmogus, net nieko įdomaus. Ir ne vienas buvo.

lenką – esu priėmęs ir tikriausiai ne vieną. Čia kaip ir su rusu, visai neseniai mane protino, kad jau lenkų į darbą priimti negalima, tinginiai ir t.t. Nesąmonė. Ai, vieną lenką dirbusį pas mus prisiminu kaip be galo mandagų ir kultūringą, paslaugų ir t.t. Žodžiu, tas jo idealumas užknisdavo mane, gal parodydavo, kad aš nesu toks mandagus ir paslaugus. Tiesa, jo nemėgo ir klientai ir gavosi, kad ne taip ir ilgai jis dirbo pas mus.

moterį – na, gerai, čia juk viso šito įrašo ir esmė 🙂 Joke. Nesu aš joks seksistas. Nors šiaip jau. Tiesiogiai aš gyvenime esu priėmęs į darbą tik dvi moteris. Vyrų nežinau, neskaičiavau, gal kokį 50, gal net daugiau, tikrai daugiau.

vaiką – ai, jo prisiminiau, vaiką. Kiek ten jam tad buvo? 14 metų kažkur? Aha, dabar apie jį žino visą Lietuva (neminėsiu pavardžių), o apie mane šiaip jau beveik niekas nežino.

lietuvį – cha, kaip juokinga 🙂 bet jei rašiau kitų tautybes, tai ir lietuvį reik išskirti.

Na, ką dar? Va, čigono nesu priėmęs. Bet kažin ar kada buvo atėjęs darbintis.

Arabo, siro ar musulmono nesu. Šiaip tai ir gyvenime nesu sutikęs, na, taip, kad ne gatvėje prasilenkti.

Va, jei kada mane suims antidiskriminacijos policija, tai parodysiu šį įrašą.

Advertisements

Šių metų teambuildingas

Tags

, , , , ,

Jau tapo tradicija, kad kasmet mūsų įmonė organizuoja balius ir kuo toliau, tuo labiau tai vyksta su teambuildingo elementais, o ne šiaip pjankės. Praeitais metais samdė įmonę, tai buvo net su sukarintais elementais. Lietui žliaugiant atlikinėjom užduotis. Pvz. per upelį nutiestas linas ir visai komandai reikia jį pereiti. Nors vienas krenta ir visi vėl iš naujo. Šiaip neįmanoma (kiek žmonių iš vis linu gali tris metrus pereiti?). Bet perėjom.

Šiais metais tie patys organizatoriai, tik užduotys lengvesnės. Pati įdomiausia tokia. Duoda, nors neduoda, o aikštelėje kažkur numeta dvi virves, prieš tai užrišo mums akis. Taigi iš tų virvių reik suformuoti du trikampius, kiekviename kampe po žmogų. Na, kad akys užrištos, tai gal dar ir nieko. Bet dar viena sąlyga prie to – kalbėtis negalima. Rimtai. Iš pirmo žvilgsnio misija neįmanoma. Ai, dar trys pagalvos. Pirma – minutę matau, bet nekalbu. Antra – minutę kalbu, bet nematau. Trečia – minutę ir kalbu ir matau, bet po to palieku žaidimą. Laiko berods 15 minučių ar kiek ten duota. Ir įvykdėme. Nerealu.

O šiaip dar kas patiko, kad kai buvo fizinės užduotys, tai man labai lengva jas vykdyti. Grynas oras, lauke energijos perteklius man, kad vieną bendradarbę su karučiu vežiojau. Oho. Seniau tai būtų buvęs neįmanomas dalykas. Ta jaučiu mane ne taip suprato, nes po to atnešė ir davė paskaityti ištraukas iš jos skaitomos knygos. Tai ištraukos buvo apie seksą ir kad galima su kitom bobom, jei tai meilė, o ne aistra. Tai taip ir likau nesupratęs. O ir dabar pas mane į kabinetą užsuka su durnais klausimais. Bet joma jo. Juk ji už mane kokiais 10 metų vyresnė, man net jokių minčių erotinių apie ją net negali būti. Na, iš kitos pusės gal todėl ir davė skaityti tokius tekstus, nes negali būti jokių pašalinių minčių. Nors, ai, ką ten moteris suprasi, dabar madinga jaunesnius susirasti. Oi. Bet tik ne mane.

O šiaip faina buvo. Aš vėl negėriau ir kai visi pradėjo girtėti, tyliai išvažiavau namo. Dar kartu pasiėmiau “beprotį” darbuotoją (aš jį ir atvežiau į balių), kurį priėmiau prieš trejus metus ir štai laikau, neatleidžiu, nors ne kartą kolegos siūlė atleisti. Ir neatleisiu. Manau, kad radau jam labai gerą nišą darbe. Nežinau, ar jis patenkintas, bet mano manymu tai praktiškai man reikia skirti 10 karmos taškų už tai, kad suradau žmogui vietą po saule.

Čia vieną dieną jis buvo parašęs pareiškimą išeiti iš darbo. Įkalbėjau paimti atostogų, nuvažiuoti su tėvais pabendrauti, pailsėti, paieškoti kito darbo ir tik kai ras kitą darbą, tada išeiti iš mūsų. Grįžęs po atostogų, anuliavo pareiškimą išeiti iš darbo. Iš vienos pusės kaip ir žiauru, kai žinau, kad jis neras kitur darbo (nors ką gali žinoti), bet iš kitos pusės juk pas mus dirba normaliom pareigom šiaip jau. Socializuojasi. Po truputį. Na gerai, labai jau po truputį. Bet va į firmos balius važiuoja ir niekas ten iš jo nesišaipo. Dalyvauja kartu rungtyse, šiaip sakyčiau visai normalus jam (pagal jo socialinių santykių sugebėjimus) socialinis gyvenimas gaunasi pas mus. Juk žymiai geriau, nei jokio. O pas mus nedirbtų, tai būtų – jokio socialinio gyvenimo.

O dar įdomus jausmas. Vežu aš jį naktį namo, šiaip kaip ir nebendrauju aš su juo, o vat šnekamės ir man taip gera. Gera kartu su juo važiuoti. Dviese naktį. Na, man vis tiek atrodo, kad pas jį kažkokia autizmo forma. Ir man, kaip ir daugumai tikriausiai, sunku su tokiais bendrauti. O mes važiuojam kartu ir man gera. Niekaip nesupratau šio savo jausmo. Ir važiavom ilgai, tikrai ilgiau už valandą. Man atrodo, kad jis kažkaip nurimo šalia manęs, atsipalaidavo, nusiramino. Įdomu, kaip čia buvo.

Ai. Gal ir visai nieko tie teambuildingai.

Asocialus sporto klube

Tags

, ,

Ale įdomu, kaip aš būdamas toks asocialus sugebu susirasti draugų net sporto klube. Turiu jau vieną naują pažįstamą, su kuriuo sveikindamiesi net ranką vienas kitam paduodam. O aš juk net tyčia ten nenoriu su niekuo susipažinti, nes noriu ramybės – vienatvės. Pailsėti. Nuo žmonos, dukros, klientų, bendradarbių, interneto ir šiaip nuo visų kitų. Nueinu į sporto klubą, telefoną palieku spintelėje, į klubą bet kas neužeis ir aš saugus – vienui vienas, su niekuo apie nieką nereik kalbėti.

Taip gera.

Geriausia vieta pirkti naudotus automobilius Lietuvoje

Tags

, , , ,

Na, gal ir per skambiai pavadinau, kad tai pati geriausia vieta pirkti naudotiems automobiliams Lietuvoje, bet mane nustebino. Iki šiol vis tekdavo užsukti Vilniuje į įvairias panaudotų automobilių parduotuves, ten visokias BRC, Inchcape ir panašiai. O neseniai apsilankiau Šiauliuose (juk šiaip netoli nuo Vilniaus, kokį pora valandų kelio tik) firmoje Ertona, Serbentų g. 100, Šiauliai.

Kažkaip labai nustebino tai ką siūlo ir kokiom kainom. Vieną mašinytė taip patiko, kad vos nenusipirkau. Kaina maža, o atrodo tai visiškai afigienai, na, kad ir ši: odinis salonas, juoda, visureigis, Mitsubishi Outlander, 2011 metų, automatas, elektronikos visokios, ir visa tai berods 11 500 eurų. Kita 2013 metų (tai čia 4 metų tik senumo) yra už 12 000 eurų, na, tik ne tokia graži. Dar kažkokia pravažiavus 16 000 km, berods irgi už 16 000 eurų, taigi praktiškai nauja 16 000 km.

Joma jo. Bet ei, aš už dabartinę dar lizingo nesumokėjau, kiek man, dar kažkur pora metų mokėti. Tai tik dėl to ir nenusipirkau naujos.

Ai, gal ir gerai, kad kol kas negaliu pikrti, šiaip nusipirkom ten kitą mašiną, ne sau, bet matysiu kaip važiuos, kaip kas, tai žinosiu, ar jie gerai sutvarko naudotas mašinytes, nes šiaip atrodo tai afigienai, praktiškai iš mašinos salono vidaus kaip nauja atrodo.

Ai, kad jau pradėjau įrašą, tai gal kas parekomenduos dar gerų vietų kur galima pirkti, o ir šiaip kokią mašiną pirkti. Dabar norėčiau visureigio. Na, taip, joma jo, atėjo ir man vidutinio (vidurinio) amžiaus krizė. Noriu didelės mašinos, kad galėčiau “krūtai” atrodyti.

Nissan’ai nepatinka. Kia kažkokia nelabai žinoma įmonė. Hyundai irgi kažkaip nepakankamai solidi. BMW, Mercedes, ui, per brangu man. Audi, Opel – ui, nesolidu. Honda CRV – ir per brangu, ir šiaip nauji modeliai kažkokie mergaitiški darosi, nebegrubūs, o aš vis tiek apynaujos norėsiu, bet grubios, va, sena Honda CRV tai gerai atrodė. Mitsubishi Outlander arba Toyota RAV4 – va gal šitos? Ai, kas dar yra Jeep – bet jie brangūs. Volvo, Lexus – irgi brangūs. Prancūziškos tai kažkaip man ne mašinos. Va, kaip ir tikrai lieka Mitsubishi ir Toyota tik. Ai, dar yra Wolkswagen, bet man kažkokie jų visureigiai negražūs. Ten visokios Dacios ar Škodos, tai ne lygis man, geriau jau autobusu važinėsiu, tiksliau kokį vienatūrį paimsiu.

Sertifikuotas specialistas

Tags

, ,

Gavau sertifikatą, kurio norėjau. Tipo, tarptautinis, na, įsidėjau į LinkedIn’ą. Šiaip kaip ir patenkintas. Nors iš kitos pusės, pora dienų kursas ir aš jau sertifikuotas? Prieš tai kur turėjau tai gal dvi savaites intensyviai mokiausi, po to egzaminą laikiau. Nors tos dvi dienos žinių tai davė, tai gal kaip ir ok. Šiaip labai patiko, labai džiaugiuosi, kad pajudėjo reikalai šioje sferoje.

Tik dabar reikia įmonėje bandyti taikyti. Tik aišku aukščiausia valdžia nesupranta kam to reikia. O ir mes įmonė – tokia nei tai tinkanti, nei tai ne, kad būtų galima taikyti. Ai, kaip nors po truputį reiks bandyti taikyti. Net per kursus sakė, kad jūs neklauskite kokį sertifikatą kas turi, o klauskite ką realiai gyenime yra padarę. Na, taip. Aš turiu tą kitą “krūtą” sertifikatą, bet nieko nesu su juo padaręs, t.y. realiai tų žinių niekur nepritaikiau, tai šiai dienai praktiškai viską jau pamiršau.

Reikia kažkaip šitą sertifikatą išnaudoti. Nes mano nuomonė tai ateities (na, ok, kai kuriose firmose jau visiškos dabarties) dalykas. Ir kai baigsis mano katino dienos dabartinėje darbovietėje, tai man būtinai reiks būti šios srities specialistu su patirtimi, t.y. tikru specialistu.

Filmas: Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049 / Blade Runner 2049 (2017)

Tags

, , , , , , , , , , ,

Oi, aš ir laukiau šio filmo. Su žmona teko ilgai derėtis, kurią valandą eisiu, nes kad šį savaitgalį eisiu, tai faktas. Po ilgų derybų pavyko sutarti, kad eisiu į vakarinį sekmadienio seansą. Sakyčiau, naktinį labiau. Kaip žmona pasakė:

-Gerai, kad pavyko suderinti laiką, vos šeimos neišardė.

Aš diplomatiškai nutylėjau, ką iš tikrųjų apie tai galvoju, bet tikrai vos vos.

Taigi – Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049 / Blade Runner 2049 (2017):

Rež.: Denis Villeneuve
Vaidina: Harrison Ford, Ryan Gosling, Ana de Armas ir kt.

Ridley Scott šį kartą ne režisierius, o prodiuseris. Šiaip nelabai gerai žinau, ką tie prodiuseriai daro, bet Ridley Scott, kai išleidinėjo pirmąjį Blade Runner, tai labai skundėsi prodiuseriais, kad jie vis stengėsi sugadinti jo mintį, nors jie manė, jog stengiasi, kad filmas būtų populiarus, t.y. turėtų finansinę sėkmę.

Panašu, kad su šiuo “Blade Runner 2049” bus panašiai kaip su pirmuoju, finansinės dėkmės greitai nesulauks, nes kai pirkau bilietą, salė buvo apytuštė, na, taip aš pirkau apie pietus į vakarinį seansą, nors bendrai į artimesnius seansus bilietų irgi buvo pilna. Keista.

Tiesa, bent jau lietuviškas internetas ošia nuo pagyrų šiam filmui. Tiesiog, tobulas. Geresnis už pirmtaką arba bent jau neabejotinai pats geriausias šių metų Holivudo filmas. Tokie štai visų fantastikos fanų atsiliepimai. Panegirika. Na, pažiūrėsim.

Gatvėse reklamos pilna, tiesa, jei nežinočiau kas čia per filmas, tai manęs tikrai nesuviliotų. Internete man ir ištisai siūlo eiti į šį kiną. Jei paskaičiuoti kiek kartų man parodė šio filmo reklamą, tai man kyla abejonių, ar tikrai mano suma sumokėta už bilietą atpirks reklamos išlaidas. Ai, internete reklama irgi nežavi.

Taigi, aš jau kino teatre. Žmoną palikau namie, šiltai apkamšiau, pridariau savo firminių sumuštinių, įpyliau vyno, o pats į naktį, į lietų išvažiavau žiūrėti niūrios ateities vizijos. Už tą niūrumą, nihilizmą, distrofinę ateities viziją pirmoji Blade Runner dalis taip nesužavėjo manęs. Bet tada ir mano pačio depresuota nuotaika buvo, tai sunku esant depresuotai nuotaikai tokias vizijas žiūrėti. Na, o šį kartą pas mane jokios depresijos, gyvenimas puikus, galiu žiūrėti bet kokius filmus, esu stiprus, ir niūrios ateities vizijos nesugadins nuotaikos. Nors juk dar nežinau, kaip bus šioje dalyje.

Ok. Reklamos prasidėjo, baigiu rašinėti. Ai, o salė pustuštė. Ok. Žiūrim.

Na, va. Aš jau po peržiūros. Gerai, kad šią durną įžangą parašiau prieš filmo žiūrėjimą, nes kitaip būčiau parašęs tik tai:

Vau.

Ir viskas. Na, bent fotkių įdėsiu. Daug, nes filmas fantastinis, be galo geras, tiesiog tobulas. O kai filmas geras, tai man ranka nekyla savo nerišlia rašyba gadinti tokio filmo. Ne tas mano lygis.

Ai, vieną pastabą parašysiu visgi. Šiame kadre matome reklamą “Soviet happy”, o tolesniame seka “Sdelano v CCCP” (ar tai Made in CCCP). Jau prieš tai pastebėjau rusiškų užrašų, tai galvojau, kaip čia. Nutariau, kad taip: va, kokia niūri ateitis mūsų lauktų, jei Sovietų Sąjunga nebūtų žlugusi.

Kažkada nutariau, kad filmus vertinsiu 10 balėje sistemoje. Todėl niekaip negaliu duoti 11 ar daugiau balų, deja, tik 10/10. Dar kartą: Vau. Va, čia tai mokslinės fantastikos filmas. Net neprisimenu, kada tokį gerą žiūrėjau.

Filmas: Enderio žaidimas / Ender’s Game (2013)

Tags

, , , , , , , , ,

Šį filmą žiūrėjau jau gal prieš pusmetį, na, kada čia jį per TV rodė, bet kažkodėl pamiršau aprašyti. Rašydamas apie Edge of Tomorrow (2014), prisiminiau ir nutariau parašyti, nes šiaip dar klausimas, kuris iš šių dviejų filmų geresnis. Man atrodo, kad man net įdomesnis: Enderio žaidimas / Ender’s Game (2013):

Rež.: Gavin Hood

Vaidina: Harrison Ford, Asa Butterfield, Hailee Steinfeld ir kt.

Man Harrison Ford kažkaip juokingai atrodė šiame filme, na, ne, vaidina tokį rimtą, bet man kažkaip juokingai atrodė, lyg režisieriui pavyko prišnekinti tokią žvaigždę (beje, mėgėją filmuotis fantastikos filmuose, na, tarkim, kad ir Blade Runner).

Šiaip situacija labai įdomiai suformuota. Bent man labai netikėta. Ir pati pabaiga, kai jau atrodė, jog baigėsi, tai pasirodo, kad dar nesibaigė. Kažkaip įdomiai. Ai, prieš tai kulminacija tai irgi netikėta. Nors kaip ir pradėjau nujausti, kad čia kažkas daugiau, nei šiaip žaidimas, imitacija ir treniruotė.

Patiko, kad filme yra ne taip mažai mokslinės fantastikos, o mažai veiksmo. Ir dar kas nustebino – labai daug psichologijos. Aš net filmą pavadinčiau ne fantastiniu, o psichologiniu. Gal šiek tiek erzino, kad pagrindinis herojus yra vaikas, tai man kažkaip vis atrodė, kad čia į vaikus orientuotas filmas. Na, šiaip vis tiek keista. Ateitis. Ateivių invazija. Vieną kartą atmušta, bet dabar vėl ateiviai kelia savo galvą ir reikia juos damušti. Visiems laikams. Ir tam pasitelkiamas vaikų būrys. Na, sakykit, kaip norite, bet kad suaugusieji sugalvotų atiduoti žmonijos likimą į vaikų rankas – mažai tikėtina.

Bet kaip ir sakiau. Labai daug psichologijos. Santykiai. Priežastys, kodėl mes užaugame tokie, o ne kitokie. Kodėl vieni siekia begalybės, o kiti susitaiko su tuo kas yra. Labai įdomu.

O spec. efektai net visai neblogi.

Pirmoji meilė. Ach, kaip gražu.

ASA BUTTERFIELD and HARRISON FORD star in ENDER’S GAME

Kaip ir psichologijos, labai daug ir jausmų.

Ai, šitas išsitatuiravęs irgi kažkaip juokingai atrodė. Lyg kažkokio spec. efekto norėjo, nesugalvojo, o sako, dar niekur nemačiau tokio veido, bus efektinga. Šiaip, jo, efektinga, bet man pasijuto dirbtinumas.

Bet tikrai spec. efektai gražūs.

Ir ateiviai simpatiški. Nors gal ir ne 🙂

Šiaip Imdb įvertinimas tikrai per mažas (6.7). Aš duodu aukštą, net 8/10 įvertinimą. Tikrai manau, kad toks Imdb mažas įvertinimas dėl herojų – vaikų. Matyt daugumai sunku perlipti per savo ego ir pamatyti, kokių įdomių psichologinių aspektų parodo šiame filme. O ir šiaip spec. efektai visai neblogi, gal ir nieko ypatingo, bet kažkaip matosi, kad kino kūrėjai tikrai stengėsi.

Filmas: Ties riba į rytojų / Edge of Tomorrow (2014)

Tags

, , , , , , , , , , , , ,

Kai Antanas L. rekomendavo šį filma, tai pasakiau, ai, jo, su Tom Cruise, mačiau, labai fainas. O po to kažkaip netyčia pamačiau metus – 2014, hmz, juk čia toks apynaujis filmas, suabejojau, kad mačiau, perskaičiau aprašymą apie ką jis ir supratau, kad aš maišau su kitu Tomo Kruizo filmu: “War of the Worlds”. O dar žiūriu, kad kaip tik per TV rodo, tai ir pažiūrėjau (tiesa, net tris kartus užmigau bežiūrėdamas, bet čia ne dėl to, kad nuobodus, o dėl to, kad žiūrėjau naktimis, pavargęs po sunkios darbo dienos, kai šalia skaniai purpia žmona). Taigi: Ties riba į rytojų / Edge of Tomorrow (2014):

Rež.: Doug Liman
Vaidina: Tom Cruise, Emily Blunt, Bill Paxton ir kt.

Siužetas maždaug toks. Ateivių invazija, žmonija kovoja paskutinėje išlikimo kovoje, nelabai norintis kariauti karys siunčiamas į mūšį, kur jis ir jo nauji kovos draugai per 5 minutes žūsta. O tada prasideda įdomumas, nes iki tos vietos žiūrėti buvo baisiai nuobodu. Jis atsibunda į tą pačią dieną, kai buvo pasiųstas į savo paskutinį mūšį. Labai primena filma “Švilpiko diena”. Ir vėl siunčiamas į mūšį. Vėl ir vėl. Kol sutinka moterį, kuri pasako, kad kitą dieną susirastų ją. Na, tada paaiškėja, kad dėl ateivio kraujo, kuris apliejo jį prieš pat mirtį, jis pradėjo kažkaip bendrauti su ateivių Omega (idėjiniu vadu), kuris valdo laiką ir kitus ateivius, todėl viską žino apie rytdienos operaciją ir sugrąžina jį vis į tą pačią dieną. Šiaip, matyt, tiek tos fantastikos. Toliau – veiksmo filmas.

Tom Cruise man priminė kitą filmą su juo – Oblivion, kuris šiaip man labiau patiko už šį, o taip pat aišku ir filmą: War of the Worlds, kuris patiko dar labiau.

Pati fantastinė ateivio koncepsija labai priminė kitą filmą – Enderio žaidimas / Ender’s Game (2013) (ei, o kodėl aš apie jį nieko neparašiau, juk neseniai žiūrėjau, reiks parašyti kada), tai man visa idėja nepasirodė nauja, nors filmų metai 2013 – 2014 metai, gal tiesiog abiems režisieriams ta pati panaši mintis kylo.

Man buvo per mažai mokslinės fantastikos ir per daug veiksmo. Bet šiaip, aišku, filmas fainas. O beje, kiek tam Tom Cruise metų? Kažkaip labai įtartinai jaunai atrodo.

Tie ateiviai vis judesyje, ir vis patamsyje ar kažkokiuose dūmuose, kad tik ištraukęs foto sugebėjau įžiūrėti, kad labai jau į Ridley Scoot “Svetimą” panašūs.

O – joga. Aš ir panašiai kas rytą darau. Šiaip, matyt, ši scena šio filmo topinė grožio prasme.

Omega. O kaip su tom Alfom, taip ir nesupratau. Sakė, kad jei kokią nušaus paskutiniame mūšyje, tai viskas, žmonija žuvo. Bet tai, kad ten jie piškino į kairę ir dešinę, be skaičiaus tų ateivių (ai, gal jie ne Alfos buvo) nukalė.

Patiko viskas kas su moksline fantastika susiję. Nepatiko, kad per daug veiksmo. Nesupratau, o kodėl ateitis pasikeitė paskutiniame kadre. Kodėl Omega paskutinį kartą ją pakeitė. Nors gal kaip tik, grįžo ateitis į senas vėžes.

Šiaip paėmus, fainas filmas. Nors įvertinsiu pakankamai mažai – 7/10. Taip vat žiauriai.

Na, o dabar laukia naujas fantastinis filmas “Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049”. Jau už poros dienų.

Keistas gyvenimas 

Tags

, , ,

Kartais gyvenimas keistai dėliojasi. Dar prieš porą savaičių nežinojau kaip rasti laiko pasportuoti, o dabar taip susitvarkė, kad praeitą savaitę sporto klube buvau 5 kartus. Net pats patikėti negaliu. Ir nieko, na beveik nieko, neatsisakiau.

Dar jau kurį laiką verkiau, kad mano protinė karjera stagnuoja, t.y. stovi vietoje. Ir čia darbe ateina pas mane ir sako, žinai, tavo sertifikatas nustojo galioti, nauja politika, kad kas kažkiek metų reikia perlaikyti egzaminą. Na, gerai, nenoriai sakau, nes šiaip tai tas sertifikatas reikalingas firmai, o asmeniškai man, manau, nereikalingas, pasenusi technologija, o vat, kad taip va kitą, kuris dabar ant bangos ir kuris man būtų reikalingas asmeniškai. Ir ką. Ant dienų atsirado naujas klientas – arba Jūs dirbate taip, arba su mumis nedirbate iš vis. Didelis. Dvejų metų projektas. Ir ką. Mane leidžia į kursus, po kurių gausiu būtent tą sertifikatą ,apie kurį svajojau. Kaina kažkas 700 eurų – nemažai.

Kaip įdomiai kartais susiklosto gyvenimas. To ko labai nori, tai ir gauni. Ai, turiu dar vieną norą. Jau daug metų. Ir negaunu. Tai arba per mažai noriu, arba dėl man nesuprantamų priežasčių mano noras yra neteisingas.

Filmas: Mes valdome naktį / We Own the Night (2007)

Tags

, , , , , ,

Šį filmą pažiūrėjau visai atsitiktinai. Perjunginėjau TV pultelį, viena sekundė ir kažkoks kadras sudomino, pažiūrėjus “Žinias”, grįžau ir atsisukau pažiūrėti šį filmą Mes valdome naktį / We Own the Night (2007):

Rež.: James Gray
Vaidina: Joaquin Phoenix, Mark Wahlberg, Eva Mendes ir kt.

Na, taip. Visai ne mano stiliaus filmas. Kriminalinis. Nelabai aš mėgstu kriminalinių, ypač po gero filmo “Amerikos gangsteris”, kuris paliko slogutį, nes nemėgstu žavingų neigiamų veikėjų, tai kažkaip matyt pasąmonėje norėjosi kažkokios reabilitacijos.

Ir taip, pradžia kaip ir visada, nieko gero nežadanti. Kažkoks naktinis klubas, narkotikai, narkotikų prekeiviai, klubo vadybininkas (irgi prekeivis narkotikais?), jo mergina (prostitutė?), rusų mafija. Be to pagrindinis aktorius man šiaip nesimpatiškas, tiesiog nepatinka ir tiek. Žodžiu, jau norėjau mesti šio filmo žiūrėjimą, tik štai pagrindinis herojus su savo mergina apsinarkašinę atvaro į policininkų kažkokį baisiai nuobodų balių. Čia pradeda darytis įdomiau. Pasirodo, kad tiek jo tėvas, tiek brolis yra dideli policjos veikėjai, absoliučiai idėjiniai ir sąžiningi. Tokia idomi priešprieša. Du broliai. Vienas atstovauja naktinį narkotikų ir nusikaltėlių pasaulį, o kitas atstovauja sąžiningus policininkus ir gėrį. Na, gal ir nieko. Įdomu bus pažiūrėti kaip dabar broliukai kalsis.

Tačiau siužetas pakrypsta kiek kita linkme nei maniau. Jau vien tai, kad ta mergina visai nebloga pasirodo, o ir tas broliukas irgi ne toks blogas, ir jo santykai su ta mergina visai neblogi, žodžiu.

Aha, tai štai tie kadrai, kurie mane užkabino 🙂 Ir pataikyk gi taip junginėdamas TV pultelį būtent į tai. Šiaip ir visa erotika 🙂 Kai sužinai, kad čia mylima mergina, tai iš vis gražūs kadrai pasidaro.

Baigiasi gal ir visai pompastiškai, bet man žiūrėti buvo įdomu. Nors kuo daugiau laiko praeina nuo žiūrėjimo, tuo ta pompastika erzina labiau. Tai kol nuomonė nesublogėjo, skubu vertinti, 7/10. Už tai, kad gėris yra gėris, o blogis yra blogis. Ir kad gėris laimi.