Ar aš blogas žmogus?

Tags

, , , ,

Iš senų prisiminimų. Bet nelabai senų.

Žmona manęs klausia:

-Ar aš blogas žmogus?

Susimąstau. Mano manymu, kad taip. Bet iš principo, gal pasauliniu (visatos) mąstu ir nėra blogas žmogus. Gal tik man su ja bloga. Nors, mano manymu, ir visatos mastu yra blogų dalykų padarius. Bet ar galima ją įvardinti kaip blogą žmogų apskritai? Ir šiaip. Kas aš toks, kad galėčiau spręsti ar teisti. Gal man ir atrodo blogas, o kitiems gal geras, arba visatos egzistencine prasme – geras? Po tokių apmąstymų pradedu:

-O čia pasauliniu mastu ar lokaliai?

Bet mane pertraukia:

-Bl… debilas!!!

Jau ta apmastymų pauzė ją sunervino. O taip, aš juk iš kart turėjau sakyti “Ne, aišku, kad ne. Tu geras žmogus”. O aš dar su tokiu klausimu.

Užsišiko ir daugiau nesikalbėjom tą vakarą. O šiaip visai gražus vakaras nusimatė, buvom po gero filmo, žmonai buvo užsakyta vyno taurė. Kiek mažai tereikia, kad susirietume.

Pritark arba mirk…

Advertisements

Meilė ir baimė

Tags

, ,

Kurią čia dieną žmona pareiškia:

-Tu manęs nebemyli.

Kol aš tyliu, ji tęsia toliau:

-O aš kitiems vyrams tai patinku. Vienas, kai su manimi kalba, tai jam net lūpa dreba. Kitas, kai ateinu, tai iš baimės net atsistoja.

Ooo. Wtf? Čia, matyt, dėl to, kad aš baimės neberodau.

Knyga: Alex Monaco “Sielos drabužiai arba becukris A.”

Tags

, , , , , , , ,

Esu pradėjęs skaityti kelias labai geras ir įdomias knygas. Bet jos labai rimtos ir negaliu per vieną prisėdimą perskaityti bent jau 100 puslapių. Perskaitau 20 ir turiu apgalvoti, ką skaičiau. O joma jo. Tai jeigu knygoje 400 psl., o per savaitę perskaitau 20 psl., tai kiek čia man reiks laiko, kad visą knygą perskaityčiau. O laiko, kad daugiau skaityčiau, nėra. Ir taip yra kitų dalykų, kuriuos noriu daryti, bet nedarau.

Visai kitaip gavosi su Alex Monaco knyga “Sielos drabužiai arba becukris A.”:

Užsisakiau internetu (pradedu daug pirkti internetu), atsiuntė labai greitai. Išpakavau. Jeee. Dar spėjau su pačio Alex Monaco parašu gauti.

Nors mano mažė išbrokavo tą parašą. Sakė, jei būčiau gavęs realiai su juo susitikęs, tai tada vertingas būtų, o dabar aš jo net nesu matęs. Beje, Alex Monaco greitai organizuoja knygos pristatymą Kaune, tai puiki proga gauti realiai jo parašą, pakalbėti su juo ir pan. Aš, deja, nevažiuosiu. Visai įdomu būtų, pagooglinkit kada arba, jei patys nerasite kur ir kada, visada galima manęs paklausti.

Taigi gavau knygą, atsiverčiau ir puslapis po puslapio per dieną ir prarijau. Kaip senais gerias laikais, kai skaitydavau visur. Taip ir dabar, laukiu mažės po treniruotės – skaitau, valgau – skaitau, žmona žiūri TV – skaitau. Aišku, žmona pypavo, kad skaitau. O šiaip įdomus dalykas, kodėl žmona visada pypauja, kai skaitau knygas. Geriau pagal ją gulėčiau ir serialus žiūrėčiau.

Na. Ką nors parašysiu apie pačią knygą? Taip. Vieną sakinį. Patiko. Kaip ir jo knyga “Laimingi šunsnukiai“. Tik ši kitaip. Nors irgi motyvacinė, bet atrodo, jog skaitai Alexo autobiografiją. Nors gal tai ir yra, bet lyg niekur nemačiau parašyta, kad tau autobiografinė knyga. Aš manau taip: jo gyvenimo faktais paremta knyga. Gal kažkas išgalvota, gal apvilkta į išgalvotą istoriją, gal dialogai ir mintys restauruotos, bet pati mintis likusi.

Ir kai skaitai kaip istoriją, skaitosi labai lengvai.

Istorija pamokoma. Daug kartų žlugęs, daug kartų buvęs moraliniame ir psichologiniame dugne, atsikėlė ir va žiba ir džiaugiasi gyvenimu. Ir yra laimingas.

Jį išdavė raudonplaukė. Jis ją taip mylėjo. Ir dar po išdavystės ilgai negalėjo jos pamiršti.

Įdomi baigtis su auksaplauke.

Perskaičiau ir susimąsčiau. Juk pas mane panašiai viskas. Tik aš nesielgiu kaip jis.

Jam irgi buvo sunku. Bet jis vyras. Buvo sunku, bet padarė. Padarė save laimingesniu.

Nors knygoje ir smerkiami gryni materialistai, bet “velnio” lūpomis duodami labai naudingi patarimai kaip užsidirbti daug pinigų. Tik ar būsite po to laimingi?

Žodžiu, man knyga patiko. Yra apie ką pagalvoti, ko pasimokyti. Ir visa tai perteikta per istoriją, kas suteikia lengvą skaitymą.

Sėkmės visiems.

Filmas: Anon (2018)

Tags

, , , , , , , , , , , ,

Neturiu kūrybinio polėkio aprašinėti filmus, kuriuos mačiau, bet šitą filmą būtinai noriu paminėti pas save – Anon (2018):

Rež.: Andrew Niccol
Scen.: Andrew Niccol
Vaidina: Amanda Seyfried, Clive Owen, Afiya Bennett, Morgan Allen ir kt.

Režisierius žinomas dėl filmų S1m0ne, Gattaca, In Time ir dar ten keli superiniai filmai su juo susiję (kaip scenaristas pvz.).

Kai ėjau į šį filmą dar nežinojau koks čia režisierius ir kad čia nusimato geras filmas. Na, S1m0ne yra visuotinai pripažintas kaip geras filmas, o Gattaca, kurį radau prieš pora metų, man buvo tikras atradimas, kuris mane sužavėjo. Ir jeeee, Anon (2018) man panašesnis į Gattaca, visu savo dizainu, greičiu, tiksliau lėtumu ir fantastiškumu. Ir mane šis filmas sužavėjo.

Ką dar paminėsiu? Treileris be ryšio, net blogas, atstumiantis. Gerai, kad tą savaitgalį nieko geresnio nerodė, nes pagal treilerį tikrai nebučiau ėjęs į šį filmą. Pagal treilerį atrodo, kad čia vos ne kad veiksmo filmas, kur šaudo ir gaudo, o čia ne, čia – grynas mokslinės fantastikos filmas.

Ir net oficialus aprašymas be ryšio, irgi pateikiama kaip koks detektyvas su globaliom sekimo korporacijom kaip dabar populiaru, atseit, kad sužavėti žiūrovus. Ir vėl ne. Tai – grynas mokslinės fantastikos filmas.

Na, taip yra šiek tiek veiksmo, man atrodo, kad visi veiksmo kadrai sudėti į treilerį. Ir apie globalų sekimą yra, tik visai ne taip kaip oficialiame aprašyme.

Šitą kadrą įsidedu, nes priminė vieną dalyką. Net nežinau kaip parašyti, nes ne realų, bet na, tokį 🙂 Aš suprasiu ir gal dar kas supras, jei skaitys. Ir taip šitame filme yra sekso scenų, bet kaip aš visada sakau, kad jos būna pateisinamos, o būna ne. Nežinau, ar peržengė pateisinimo ribą, ar ne, bet bent jau man jos neužkliuvo ir netrukdė žiūrėti filmo. Kelios yra. Kaip ji nuoga prieš veidrodį, na, taip įdomus dalykas, o kaip bus visuotino sekimo atveju tokie intymūs dalykai? Po to, kai detektyvas samdo prostitutę, na, siužetui būtinas atvejis. Ir šita, kur fotkę įdedu, bet šita yra meilės scena, o kai yra meilė, tai ir seksas tada gražus.

Taip trumpai. 9 vertinu, o ne 10, nes yra momentų, kurie man nepatiko. Meilė nesibaigė meile. O gal jos ir nebuvo? O aš taip norėjau, kad tai būtų Meilė. Ir susidarė įspūdis, jog kokainą uostyti yra visai kieta. Narkotikus? Na, gal čia scenaristas pražiopsojo šitą moralinį formavimą, nes pagal scenarijaus vyksmą kaip ir pateisinama, juk reikėjo kur nors tą koksą scenaristui padėti, bet, na, aš vis tiek nebučiau jo davęs bent jau Anon’ai.

O šiaip visi kas mėgstat mokslinę fantastiką, tai filmas kaip tik jums. Eikit, žiūrėkit ir mėgaukitės. Jau vien tai kad žmona su manimi visą vakarą nesikalbėjo po šio filmo, nes ją, atseit, apgaulės būtų nusitempiau žiūrėti, parodo ant kiek jis geras.

Ir vertinu 9/10. Jau parašiau kodėl ne 10.

10 Dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurių NEREIKĖTŲ daryti susidūrus su toksišku žmogumi

Tags

, ,

Nežinau kaip galima kopijuoti ir ar galima kopijuoti svetimus straipsnius, bet na, jau labai geras straipsnis. Labai teisingai viskas išrašyta, lyg ta Asta Petrauskienė mane pažinotų ir žinotų su kokiu toksišku žmogumi aš susiduriu. Sudedu visas nuorodas į autorę ir į jos organizuojamus seminarus, tai gal nepyks, kad nukopijavau iš jos facebook’o straipsnį pas save. Juk taip ją irgi pareklamuoju.

Asta Petrauskienė

10 Dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurių NEREIKĖTŲ daryti susidūrus su toksišku žmogumi

Toksiški žmonės (arba kitaip – tiesiog nemalonūs žmonės) yra linkę sukelti jums tam tikras emocijas arba reakcijas. Pateikiu neilgą sąrašą dažniausiai pasitaikančių natūralių, bet netinkamų reagavimo būdų. Jie parodo, kad įkliuvote šiems asmenims į nagus.

1. Bandyti įrodyti, kad jis klysta. Su šiais asmenimis labai norisi teisintis, ginčytis, pateikti įrodymus. Todėl, kad toksiški žmonės labai mėgsta kaltinti jus nebūtais dalykais. Kartais pasako tokias nesąmones, kad net nežinai iš kur jis tai traukė. Tačiau visa, ką pasakysite įrodinėdami savo tiesą, bus arba ignoruojama, arba panaudota prieš jus. Jūs tik beprasmiškai švaistysite savo laiką ir energiją.

2. Pasiduoti kaltės jausmui. Kadangi jie patys niekada dėl nieko nebūna kalti, todėl geba aplinkiniams sukelti kaltės jausmą. Kaltė yra labai sunki emocija, todėl ja labai norisi atsikratyti. Ir dažniausiai tam naudojame du būdus: imame patys ieškoti kaltų arba bandome savo „kaltę“ atpirkti. Pastarasis būdas labai efektyviai įkalina toksiško žmogaus spąstuose.

3. Ieškoti priežasčių, kodėl jis toks. Kaip mėgstu juokauti, jei neturite psichologinio išsilavinimo, priežasčių neatrasite. Nes priežastys yra ne jumyse, bet jo vaikystėje. Taip elgtis jį skatina jo sielos žaizdos. Tokiu būdu jis pasijunta svarbus, pripažintas, stiprus, gauna dėmesio. Tačiau tai ne jūsų problema. Neišgelbėsit jūs jo, juo labiau, kad jis pagalbos ir neieško.

4. Piktintis juo. Supratus, kad kažkas vėl „išvėmė“ ant tavęs savo negatyvą, kad vėl pažemino ar kitaip jūsų atžvilgiu pasielgė toksiškai, natūraliai kyla pasipiktinimas ir darosi gaila savęs. Tokia reakcija yra normali ir logiška. Tačiau neužsibūkite joje per ilgai. Nes jūsų pyktis jus nuodys toliau. Be to, prikaupę pykčio, giliai pasąmonėje norėsite jam atkeršyti, o šis noras jus prie jo pririš dar stipriau. Tuomet ne jam, bet jums bus sunku nuo jo atitrūkti.

5. Bandyti jį keisti. Duoti jam paskaityti knygų, nusiųsti straipsnių, pateikti mokslinių įrodymų, kodėl ir kaip jis turėtų pasikeisti? Skaitykite knygas, dalyvaukite seminaruose, lankykite psichoterapiją, jei jūs kenčiate ir esate nelaimingas. Bet tai darykite tiktai dėl savęs – pažinkite save, supraskite savo poreikius, keiskite elgesio modelius. Apskritai žmonės sunkiai keičiasi, ir dažniausiai tai daro tik tada kai blogai yra jiems patiems. Toksiškų santykių atveju blogai yra jums. Tuomet kodėl toksiškai personai tai turėtų būti rimtas motyvas keistis? Jiems jūsų jausmai, patikėkit, nerūpi.

6. Stengtis jam įtikti. Toksiškų asmenų aukos neretai atideda savo poreikius į šalį tam, kad tik kitas asmuo būtų patenkintas ir jam įtiktų. Tiems žmonėms atrodo, kad „dar truputį pasistengsiu ir tuomet jau viskas pasikeis“. Ir jie stengiasi – dirba daugiau, atkakliau, derinasi dar labiau, atsisako vis daugiau, skaito vis naujas knygas, vaikšto po įvairius seminarus. Neįtiksite, nes jam niekas neįtinka. Jie yra patologiškai nelaimingi žmonės, ir jei patys nesistengia sukurti sau laimės, kodėl tai yra jūsų problema?

7. Pulti jam padėti. Žinoma, kuomet jo gyvybei ar sveikatai gresia pavojus, paprastas žmogiškumas reikalauja ištiesti pagalbos ranką. Tačiau kitais atvejais stebėkite ar tik nepasiduodate manipuliacijoms?

8. Tikėtis, kad jis pats nuo jūsų vieną dieną pasitrauks. Taip gali atsitikti arba… niekada neatsitikti.

9. Galvoti, kad yra kažkoks stebuklingas būdas, kurį panaudojus, toksiškas žmogus kaipmat nuo jūsų atstos ar pakeis savo elgesį. Tai yra procesas, gali būti gana ilgas, nes suleidę savo nagus į jus, tikrai nenorės taip greit paleisti. Net ir pačius efektyviausius būdus reiks kartoti daug kartų. Tačiau svarbiausia, kaip minėjau, saugoti save.

10. Įsijausti į jo dramas. Nors jie labai emocingai ir vaizdingai pateikia savo problemas ( kurios realiai yra normalūs žemiški rūpesčiai), jie tai daro tik tam, kad jūs „suprastumėte kaip jie kenčia“. Ir supratęs pradėtumėte jo gailėtis, o dar geriau – imtumėtės veiksmų pagerinti jo apgailėtiną gyvenimą.

Jei atpažinote save taip elgiantis, pagalvokite kaip galima būtų reaguoti kitaip. Tuomet parepetuokite savo naują reakciją keletą kartų. Prieš susitinkant su potencialiu „toksiku“ nusiteikite reaguoti naujai. Stebėkite save toksiškose situacijose, stabdykite savo natūralias, įprastas reakcijas ir pabandykite sureaguoti naujai. Pradžioj atrodys labai sunku, neįprasta, keista, atrodys, kad tai – ne jums. Neišsigąskite, tai pamoka, o mokytis yra sunku (Kitas variantas – likti amžina toksiškų santykių auka). Kad būtų lengviau, pabandykite į tai pažiūrėti kaip į žaidimą, kaip eksperimentą, su tam tikru smalsumu arba su humoru.

Daugiau to mokysimės seminare: „Ką daryti su toksiškais žmonėmis?“ Kaune, gegužės 23 dieną:https://www.facebook.com/events/183882915759466/
Taip pat kviečiu moteris į savo (ir mano kolegių) stovyklas:
„Lengvumas“ https://www.facebook.com/events/795909160598236/,
„Myliu save – myliu pasaulį“https://www.facebook.com/events/479472972471690/,
„Tapk savo gyvenimo Šeimininke“https://www.facebook.com/events/329061644285268/.

Filmas: Vandens forma / The Shape of Water (2017)

Tags

, , , , , , , , ,

Šį filmą antirekomendavo mano filmų žinovas Antanas L. Aha, būna ir taip. Antirekomendavo. Sakė, pažiūrėk ir palygink su “Tylos zona” (superinis filmas). Atseit, nors ir apdovanotas 4 Oskarams, bet niekam tikęs, nors ir fantastinis.

Vandens forma / The Shape of Water (2017):

Rež.: Guillermo del Toro
Vaidina: Sally Hawkins, Octavia Spencer, Michael Shannon ir kt.

Aš fantastinius filmus mėgstu. Ir į Vandens formą norėjau nueiti į kino teatrą dar kai rodė, bet aišku žmona nenorėjo, o aš kažkaip irgi nedegiau dideliu noru nueiti. Jei į kokį kiną labai noriu, tai einu vienas. O į šitą ant tiek nedegiau noru, kad vienas eičiau.

Anonsas buvo lyg įdomus, bet kažkaip manęs taip neužkabliavo, kad 100 procentų. Man gal susirodė, kad čia bus siaubo elementų, o aš siaubo filmų nemėgstu (aha, o “Tylos zona” patiko).

Bet. Ok. Labai įdomu, kas čia per antirekomendacija, tad susirandu ir pradedu žiūrėti.

Aišku, kai yra antirekomendacija, tai taip ir žiūri šiek tiek su neigiamu požiūriu, bet aš vis tiek manau, kad galiu atsispirti kitų nuomonei ir turėti savo nuomonę. Tikiuosi.

Pradžia. Ei, ei, ei. Čia ką pasaka bus? Pradžia tai lyg būtų kokia pasaka “Alisa stebuklų šalyje”. Ne, aš nieko prieš pasakas neturiu, bet čia turi būti fantastinis filmas. Aš nusiteikęs fantastikai. O čia ką bus fantasy? Ei, aš tik mokslinę fantastiką mėgstu, fantasy nemėgstu. Bet ne, ok. Ta pasakų priešistorė tęsiasi tik 5 minutes, po to pradeda kažką realaus rodyti.

Aha. Taip kažkokia moteris. Na, šiaip ne mano skonio, bet nuoga atrodo gerai. Taip, pasimasturbuoja vonioje. Wtf? Ne, nu aš seksą mėgstu, net mėgstu erotines scenas kinuose, bet jos turi turėti kažkokią prasmę. O čia kokia to prasmė? Gal vėliau sužinosiu?

Šiaip daug momentų tokie keisti. Beprasmiai. Draugas gėjus. Čia ką, kad Oskarus laimėtų? Nes dabar jei apie gėjus parodai tai ir laimi? Ta sekso scena, kai to padaro prižiūrėtojas dulkinasi. Vėl kokia to prasmė? Ne, nu gal yra, gal aš nesuprantu.

Apskritai daug kadrų, kurių nesuvokiu jų prasmės. Kam jie reikalingi? O filmas tai ilgas – 2 val. Galėjo apkarpyti laisvai, gal visai ir nieko būtų.

Rasistinės scenos, seksistinės, rusų šnipai, izraelio. Kažkaip man visko per daug, kad nesuvokiu apie ką šis filmas.

Jau pažiūrėjau virš valandos. Dar nesudomino. O kas labiausiai užmuša – tai muzika. Kažkokia pochujistinė durna ir erzinanti muzika. Mane ta muzika žudo. Ir spalvos – beveik visi kadrai žaliai mėlyni (tikriausiai už tai Oskarą gavo).

Numetu žiūrėjimą, pavargau. Tiesiog neįdomu.

Na, ok. Bandau žiūrėti toliau, kad pagaučiau idėją. Įdomu pamatyti, ką tokio neigiamo pamatė Antanas. Kol kas nematau, tik tiek, kad man neįdomu.

Aha, štai kam buvo reikalingos sekso scenos. Paruošti sekso scenom su tuo gyviu. Ai, nuskambės žiauriai tai iš mano lūpų, bet man kažkaip tai nepasirodė meilės istorija. Ok, ką tik paskaitinėjau ką ir kiti rašo. Mane prajuokino, kad kas įvardino kaip zoofilija. Na, gal ir nereik taip grubiai, bet tokie komentarai irgi duoda peno mintims apie filmą.

Beje, man ir buvo iškilęs klausimas, o kaip ji mylėjosi su tuo gyviu, nes juk pimpaliuko tai jis neturi. Pasirodo, kad jis įtraukiamas kažkaip. Bet tai sakyčiau labai įdomus filmas, jei man pagrindinis klausimas, o kaip jie mylėjosi, jei jis neturi su kuo. Pats svarbiausias klausimas šitame filme. Pats įdomiausias.

Ir supratau kam reikalingas gėjus. Na, ne tik Oskarams. Bet kad ji gyventų su vyru, bet ir ne su vyru kartu, nes buvo reikalinga vyriška pagalba. Nors ne, kažkaip silpnas tas mano argumentas, galima kokį kaimyną, ar draugės vyrą, ar dar kažką.

Na, bet ok. Bent jau supratau, kodėl tokia šlykšti muzika. Muzika nei šlykšti, nei ką. Čia mano įsivaizdavimas buvo klaidingas, kad tai fantastikos žanro filmas. O čia – melodrama. Filmas apie meilę. Todėl ir muzika tokia saldi. O aš tikėjausi tokios kaip fantastiniuose filmuose būna. Galingos, veržlios, grubios net. O ne tiuti fiti.

Ok. Gal kaip filmas pasaka vaikams tai ir visai nieko filmas. Ui, pala, o tai kaip su nuogybėmis ir sekso scenomis??

Bet kaip fantastikos žanro tai labai nykus. Neįdomus.

Arba. Arba aš tiesiog jo nesupratau.

Esu šito režisieriaus matęs kitą filmą – Pano labirintas. Irgi visų buvo garbinamas. O man eilinė fantasmagorija. Kažkokios fantazijos. Net neprisimenu, ar koks scenarijus buvo, ar kokia idėja. Čia kaip koks sapnas be scenarijaus. Vaizdų daug, efektingi, bet kas iš to.

Na, šiame filme bent šioks toks scenarijus yra.

Ai. Dar. Pastoviai citavo Bibliją. Matyt, aš vėl, kadangi nesu Biblijos žinovas, tai nesupratau prasmės. O dar geriausia, kad pabaigoje pasakė maždaug taip:

Šūdas, jis ir yra Dievas.

Ir vėl likau nesupratęs prie ko čia taip.

Žodžiu, kodėl Antanui nepatiko šitas filmas nesupratau. O man buvo tiesiog neįdomu. Jokios fantastikos (o tai didelis trūkumas). Pasaka, bet ne vaikams. Be to aš nesupratau šito filmo esmės. Ir šiaip nesupratau kam aš jį žiūrėjau. Nei muzika patiko, nei vizualika. Na, dar ta keista meilės istorija, gal geriau pagalvojus ir galima kaip nors pritempti prie meilės istorijos. Gražuolė ir pabaisa? O čia pala, kuris iš jų gražuolė? Žiauriai, ane? Man tas padaras gražesnis.

Ai, žodžiu, nepatiko ir tiek. Bet duodu aukštą įvertinimą 4/10. Čia ne dėl to, kad 4 Oskarai. Šiaip gal kam ir patiks šis filmas.

Filmas: Tylos zona / A Quiet Place (2018)

Tags

, , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Šį filmą rekomendavo mano geriausias filmų žinovas Antanas L. Bet šį kartą aš suabejojau. Čia juk siaubo filmas. Aš siaubo filmų nemėgstu. Galvojau, kad kažko nesupratau, gal maišau kažką. Paskaičiau anotaciją. Na, konkrečiai siaubo filmas. Galvoju, gal Antanui protas pasimaišė. Ką gali žinoti 🙂 Klausiu jo, ar tikrai? Tikrai manai, kad čia geras ir vertas dėmesio filmas. Sako, tikrai, patikėk, jei ir Ramūnas Aušrotas rekomenduoja kaip pozityvų fantastinį siaubo filmą tai tikrai bus geras. Na, du didžiausi mano filmų autoritetai rekomenduoja. Ok. Galvoju reiks nueiti. Kada nors.

Tylos zona / A Quiet Place (2018):

Rež.: John Krasinski
Vaidina: Emily Blunt, John Krasinski, Millicent Simmonds ir kt.

O visai damušė R. Sako, kad nueičiau pažiūrėčiau, nes ten lyg vaizdelis iš mano gyvenimo 😂 tie monstrai – mano žmona.

Galvoju, afigiet. Juk įdomu į save pažiūrėti. Ir dar patikslina, kad ta įtampa man primins mano pačio gyvenimą 😉 kurią sukelia monstrai – žmona.

Sukuosi kaip išmanydamas ir susiorganizuoju laiką. Žmoną – dirbti, vaiką – į triušiukų filmą, o pats – į siaubeką.

Filmas prasideda. Ir kas labiausiai erzina, tai žiūrovai. Bl… nebūčiau toks ramus žmogus, būčiau išspardęs visus. Na, dar aišku ir policijos bijau, nes pasodintų tai mane, o ne tuos niekšus. Ir dar per žinias parodytų: solidus vyriškis primušė kino teatre jaunimėlį. Na, gražu būtų. Per siaubo filmą.

Esmė, kad filme situacija tokia, jog monstrai reaguoja į garsą, todėl filme viskas labai tylu, net bendraujama gestų kalba. Ir čia bl… čepsi, traškina tuos prakeiktus kukurūzus. Hrrrrr… Iš vis kas sugalvojo, kad į kino teatrą reikia eiti pavalgyti. Gal dar kino teatre šašlykus kepti pradėkime?

Pusė filmo praėjo, kol sugebėjau atsiriboti nuo tų spragėsių tarškėjimo. Ir jau kai per kulminaciją žiūrovai juokėsi, man bėgo ašaros ir žiūrovai nebejaudino. Bet pusę filmo kentėjau.

Gal ir dėl to pusę filmo niekaip negalėjau suprasti, ką gero šiame filme įžvelgė Ramūnas su Antanu.

O kai atsiribojau, pradėjau matyti.

Aš tikriausiai įžvelgiau net visai kitus dalykus. Tai mano skaudžios vietos. Bet tai, jei filmas yra daugiabriaunis, tai juk ir parodo jo gerumą. Tikriausiai net žiūrint tą filmą kitą kartą, kitoje nuotaikoje, pamatyčiau visai kitus dalykus. Ir tai yra super.

O dabar ką pirmiausia pamačiau, tai – Meilę.

Ypač per vyro prizmę. Koks vyras. Koks Tėvas. Aš ir norėčiau toks būti. Deja, per savo gyvenimą pridariau daug klaidų, nebuvau toks. Nors šiaip ir šiame filme vyras klysta, ypač santykyje su dukra. Klysti vyriška. Nieko nedaryti yra nevyriška. Deja, seniau aš daug ko nedariau.

Filmas gera vyriškumo mokykla.

Na ir žmona. Norėčiau tokios. Aš tai pagalvojau, kad aš su saviške pirmą dieną būčiau monstrų suėstas. Kokia meilė vyrui, kokia pagarba, pasitikėjimas, motyvavimas, palaikymas.

Kokia šeima. Kaip vyras gražiai auklėja sūnų. Ugdo jį. Ir kaip sūnus auga irgi vyras. Aukojasi dėl mamos, sesės, brolio, tėvo. Ryžtingai kaip tikras vyras. O dukra mokosi iš mamos. Meilės, aukojimosi, ištvermės.

Ir viltis. Pirmiausia, kad dar yra tokių vyrų pasaulyje. Tokių žmonų, motinų. O antra, kad kol yra tokių vyrų ir moterų – žmonija išliks. Ir jokie monstrai mums nebaisūs. Kol žmogus yra Žmogus, tol mes neįveikiami. Tol mes liksime Žmonėmis.

Nerealus filmas. Kuo daugiau apie jį galvoju, tuo labiau jis man patinka.

10/10. Jep. Siaubo filmui. Bet jame tiek daug Meilės, vyriškumo, moteriškumo, šeimos ir vilties, kad kitaip negaliu.

P.S.

Naktį sapnavau. Sapnuoju, kad mano žmona (kita, ta geroji) plauna rankomis drabužius (kaip ir filme, kad garso nesukeltų). O aš einu gelbėti šeimos. Pastačiau didelį didelį būgną, kokių dviejų metrų skersmens. Kažką (nepamenu ką) pastačiau jį mušti. O pats laukiu pasirodančio monstro. Ir kai tik jis pasirodo, šaunu į jį iš granatsvaidžio (ar tai bazuka, na kaip ten vadinasi, tas kuris raketas šaudo). Ir monstro nėra.

Įkvepiantis filmas, ane?

“Šeimyniniai” pokalbiai

Tags

, ,

Važiuojam su žmona mašinoje. Man nuotaika gera. Ai, dabar ji man visada gera. Lyg nuo pat ryto kokių trankvilizatorių prisiuostęs būčiau. Žodžiu, nuotaika gera ir naturaliai pradedu, atseit, bendrauti su žmona. Važiuojaant pro šalį matau, kad pakelėje krūmus išrovė ir pradedu samprotauti:

-O kam čia tuos krūmus išrovė? Negi jau pradės tiltą statyti. Čia gi pagal planą turės statyti tiltą. O kaip jis čia bus? Kur prasidės? Ai, va, nuo čia, toks lenktas? Įdomiai. O kaip šitas kelias bus? Taigi labai ilgas tiltas turėtų būti. Ai, ne, šitą kelią galima patraukti link ten, po to tiltu. Nu, fainiai bus, o tai čia pastoviai kamščiai.

Važiuojam toliau. Ir aš pradedu svajoti. Va, kas grįžo. Paprastos, kasdienės SVAJONĖS. Jeee. Bet svajoju garsiai.

-Ai, man tai visai patiktų dirbti kelių optimizatoriumi. Aš dažnai važiuodamas galvoju, va, čia reikia papildomą juostą nutiesti, čia šviesoforą, čia išsukimą papildomą, kad palengvinti transporto judėjimą.

Čia suvokiu, kad juk bendrauju kaip visada pats su savimi. Tik kodėl šį kartą garsiai? Kad man nuotaika gera? Na, taip. O tai dar pagerinkim tą nuotaiką.

-Arba kokį tiltą pastatyti.

Padarau mažą pauzelė prieš ypač reikšmingą pastebijimą.

-Arba konkolus pakabinti.

Žiūriu, kokia bus reakcija. Nieko. O aš negaliu susilaikyti nuo juoko. Kandžioju lūpą, kad tik nepradėčiau žvengti. Ir taip žmona jaučiu jau kreivai žiūri, kai pastoviai šypsausi. O čia dar garsiai žvengti pradėsiu dėl po tiltais pakabintų mano fantazijose konkolų. Fu, kaip šlykščiai atrodytų 🙂 Kokias dvi valandas kandžiojau lūpas.

P.S. Vakare žmona reiškė pretenzijas, kad aš su ja nesikalbu. Nesiginčijau.