Šiaurės Korėja paskelbė karą Kinijai ir prašo Šveicarijos pagalbos toje kovoje

Tags

,

Kokie žmonės skirtingi. Ir ko kai kurie nerimsta. Žodžiu.

Piktoji ir aršioji Šiaurės Korėja (čia mano žmona) paskelbė karą galingajai ir korumpuotojai Kinijai (čia viena labai didelė Lietuvos įmonė) ir prašo Šveicarijos (tipo, manęs) padėti nugalėti.

Vakar vakare gavom notą iš Kinijos, kurioje piktinasi, kad Šiaurės Korėja paskelbė karą ir paleido balistines raketas į Kiniją, bei reikalauja tuč tuojau atšaukti raketas bei paskelbti taiką. Priešingu atveju, Kinija visa savo galia imsis atsakomųjų veiksmų.

O šiaip istorija paprasta. Mano žmona facebook’e parašė tokį postą “Skelbiu karą …” ir toliau tos įmonės pavadinimas ir visokie teiginiai apie tą įmonę. Gal teiginiai ir teisingi, bet aišku jokių įrodymų nėra. Tai įmonei nepatiko šis postas, ir jų advokatas parašė grasinantį laišką, kad žmona tą postą panaikintų ir pasakytų, kad tie paskelbti teiginiai neatitinka reikalavimų. Na, ten kaip advokatai moka rašyti, ant dviejų puslapių, su įstatymų numeriais ir t.t.

Žmona strese ir viskas kas su tuo susiję. Aš tai noriu kiną pažiūrėti (beje, labai įdomų rodė apie bitkoinus). Kodėl aš turiu jos karuose dalyvauti? Ji pati paskelbė, jai tai patinka, lai ir kariauja dabar. Juk aiškiai parašyta “Skelbiu karą …”. Jei parašei, kad skelbi karą, tai akivaizdu, kad kita pusė kažką atsakys, vadinasi reiks kariauti. Aš suprantu, kad durna, kai mažytė Šiaurės Korėja skelbia karą didžiulei Kinijai, bet tai ką aš galiu padaryti, jei ta mažytė tokia karinga.

Žodžiu, bet kokiu atveju nueinam miegoti tik pirmą nakties (na aš dar ir tų blasterių per pietus prisigėriau, tai ir ne taip traukia prie miegų). Tipo guodžiu, bei kuriam karines strategijas.

Aš kaip, taikingoji Šveicarija, atšaukčiau balistines raketas, paskelbčiau taiką ir toliau ilgai ir turtingai gyvenčiau. Bet karingoji Šiaurės Korėja trokšta kraujo, nors ir gyvena nelaimingai ir neturtingai.

Atsikėliau ryte neišsimiegojęs. Piktas. Žmona pikta, kad aš nenoriu jos karų kariauti. Ai, visai pikti.

 

Advertisements

Sportas ir miltukai

Tags

, , ,

Netylant olimpinėse žaidynėse rusų dopingo skandalui (ai, čia visada su jais taip, sovietinis palikimas), parašysiu ir aš ta tema. Na, beveik ta. T.y. į temą.

Pirkau vitaminą D3, nes nustatė kraujo tyrimas, kad man trūksta vitamino D. Kodėl aš jį pirkau sporto prekių parduotuvėje, o ne vaistinėje? Pats nežinau kodėl. Matyt, įvedžiau googlėje ir paieška ir man išdavė, kad vitamino D galiu nusipirkti sporto prekių parduotuvėje. Ai, gal ir gerai, matyt, taip ir reikėjo, nes visai įdomių dalykų sužinojau. Žodžiu, man įdavė net tris sample, na, pavyzdukus pabandymui. Duoda nemokamai, tai ir imu.

Pirmas sample – L-Carnitine. Skystas. Ok, paskaičiau, kad pusvalandį iki treniruotės reik įkalti. Bet gavosi juokingai. Vakare turėjom eiti į tokį tipo mokyklos tėvų pasisėdėjimą. Durni tie pasisėdėjimai, aš iš vis neičiau, jei ne žmona. Žodžiu, penktadienio vakaras, aš pavargęs visiškai, nėra jėgų, o dar reik ten eiti, kalbėtis ir apsimesti, kad viskas man patinka. O, žiūriu ant stalo mėtosi tas L-Carnitine. Kiek suprantu turi priduoti energijos, paėmiau ir įkaliau (skystas). Tik čiunkt, lyg gerą kavos dozę įkalus. Tik man nuo kavos bloga būna, o nuo L-Carnitino nieko blogo nebuvo, viskas ok. Iki pat nakties veikė. Dar po to paskaitinėjau, kas tai yra, tai kaip ir visai nieko dalykas. Žodžiu, man visai patiko, galima naudoti vietoj kavos 🙂 Ir šitą man prieš dešimt – penkiolika metų, kai buvau pradėjęs sportuoti, rekomendavo tuometinis mano treneris, tada net gėriau prisimenu. Tipo, sportuojant degina riebalus ir pan. Skamba neblogai.

Antras sample – Blast! Pre workout. Sudėtis – Blast! Matrix. Aha, tipo, aiškiau kas tai yra. Ai, dar yra detalesnė sudėtis, bet ten nei vieno dalyko nesupratau kas tai yra. Ai, ne, pora dalyku supratau kofeinas ir taurinai. Toks juodas pakelis, kad net gerti baisu. Ilgai gulėjo pas mane ant stalo, o šiandien sugalvojau išbandyti. Šiaip dėl to ir sugalvojau parašyti. Ryte seksas su žmona, tai po to nebūna energijos dažnai ir šiaip darbe pavargau, galvoju, va, nėra energijos, puiki proga išbandyti kažkokį Blast boomerį.

Trisdešimt minučių iki treniruotės kaip ir pagal instrukciją parašyta, įkalu. Aš mėgstu daryti eksperimentus, net su savo kūnu. Vis tiek nuo vieno karto nepakenksiu organizmui. Trisdešimt minučių praeina ir man lyg į galvą kalė. Net negera, svaigsta galva, norisi išsitaškyti. Tiesiog nerimstu. Užšoku ant elipsinio treniruoklio. Ir kad pradedu minti, žiūriu, greitis 11 km/val. ir daugiau. Šiaip įprastai 9-10 būna. O, tai kiek pulsas? Nuo tokio energaizerio ryškiai širdis baladojasi kaip pašėlusi. Na, ne. 110. Po dviejų minučių greitis krenta iki įprasto 9-10. Ir pulsą 141 pasiekiu tik po beveik 6 minučių, na, iš principo kaip visada. Varau ir galvoju, gerai, kad aš ne sportininkas, akivaizdžiai tokius boost blasterius naudočiau, taip viliojančiai viskas atrodo. Neturi jėgos, energijos, įkali nežinia ko ir varai sau.

Nulipu. Pavargau? Na, kažin. Tik galva keistai svaigsta. Einam pažiūrim kaip tas blasteris veikia kilnojant svorius. Akivaizdaus skirtumo nejaučiu. T.y. kilnojau tokius pat svorius, tik, lyg nebuvo tokio, kad, ai, sunku, reikia prisiversti kelti. Tačiau buvo kitas pojūtis, pirmiems dviem pratimams, kol kilnoju viskas ok, lengva, bet kai baigiu, tai galva sukasi, net atrodo, kad aš kažkokioje paralelinėje visatoje ir ne aš čia sportuoju, o kažkas kitas. Ui. Na, kažkaip ne man tokie blasteriai. Po to savijauta kažkaip sunormalėja ir po užėjimų galva nebesvaigta. Bet, nea, daugiau tokio negersiu.

Dabar sėdžiu ir visas nerimstu. Energaizer. Bet jo. Man baisu nuo tokių dalykų. Gal mano kūnas taip keistai reaguoja, bet man kažkokia panika net kyla. Lyg kokių narkotikų įkalęs būčiau (tiesa, nežinau kaip jie veikia, niekada nebandžiau). Kažkoks lyg iš savo kūno išėjęs būčiau. Bet jo, visai dar pasportuočiau, kad šitas jausmas dingtų, kad nurimtų kūnas.

Bet šiaip įdomi patirtis. Tikrai suprantu, kodėl sportininkai prisigeria visokių chemikalų, nes taip žymiai žymiai lengviau pasiekti rezultatų.

Ai, ir turiu trečią sample – kažkokį BCAA. Šitą santrumpą kažkur esu matęs ar girdėjęs, bet kažką lyg per miglą prisimenu. Bet šito dar nebandžiau, reik nuo to blasterio atsigauti.

Va, tokia mano patirtis su sportu ir miltukais.

Sporto rezultatai

Tags

, ,

Pažiūrėjau, kad seniai berašiau kaip man sekasi sportuoti. Pradėjau nuo 6 kg svarmenų kilnojimo 2017 metų liepos mėnesį. Po to mėnesį sportavimo išėmė gipsas. Po naujų metų prasidėjo, kad nebedidinau svorio, nes kažkaip jutau, kad negaliu ir trukti energijos pradėjo ir pan. Išsityriau kraują – trūksta geležies ir vitamino D. Dabar pradėjau gerti ir dar šiaip visokių kitų mineralų ir papildų tai praeitą savaitę vėl pradėjau po truputį didinti svorius. O šiaip gerą mėnesį kilnojau vis tokius pačius.

Pažiūrėjau, kad mano planas buvo ant Kalėdų kilnoti 11 kg. Galima sakyti, kad ir beveik pasiekiau. Taigi dabar išsidiferencijavo įvairiems pratimams įvairūs svoriai. Pavadinimų pratimų nežinau, tai tiesiog surašau, kad pats žinočiau kiek keliu.

10-12-12 (ką tik pakėliau antras buvo 10)

10-10-12 (šitas kažkaip sunkiai einasi, bet čia pagrindinis bicepsui)

12-12-14 (ką tik buvo 10-10-12)

16-18-20 (ką tik buvo 16-16-18)

10-10-12 (ai, čia toks sunkus, už galvos)

18-20-22 (šito seniai nedidinau, nes 22 vos vos iškeliu)

Ai ir cardio. Jei pradžioje pulsą 142 greičiu 6-7 pasiekdavau per 1 minutę, tai dabar pulsą 142 greičiu 9-10 pasiekiu per 4-5 minutes. Gerai širdutė dirbti pradėjo.

Ir pradėjau lankytis saunoje, nes, matyt, anksčiau širdis netverdavo visai joje, tai aš jos nemėgdavau labai. O dabar taip gerai skaudančius raumenis sušildo.

Dabar net gaila, kad rankų apimties nepasimatavau, bet akivaizdžiai raumenys matosi, tokių dar gyvenime nesu turėjęs.

Svoris 80-81 kg. Daug maž pastoviai. Šiaip per daug. Bet nekrenta. Ant pilvo ir krūtinės yra riebalų 😦

Šiaip sporto klube apsipratau. Su kai kuriais treneriais ir šiaip klientais sveikinuosi. Ir mano svoriai nebėra tokie jokingi. Ateina pvz. visai iš pažiūros stiprus vyras ir kilnoja tiek pat kiek aš. Nors yra ir kuriozinių atveju. Ateina toks liesas liesas vaikinukas. Atsigula ir ką, kiekvienai rankai ima po 26 kg. Čia net nuo to pradeda. Aš tiek iš vis nepakeliu. Ne, kai ten ambalai kilnoja ir po 50 kg tai viskas ok, bet kai toks vėjo perpučiamas po 26 kg. – niekaip nesuprantu kaip jis tiek sugeba.

Bet, ai, žodžiu, tokie dabar mano sporto rezultatai.

Filmas: Pelėdų kalnas / Owl Mountain (2018)

Tags

, , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Šio filmo laukiau. Kai tik išgirdau, kad rodys, sakiau, eisim pirmą dieną kai rodys. Ai, pirmą dieną nėjau, nes nutariau nueiti į Katedros aikštę atšvęsti Vasario 16-osios. Na, atšvęsti gal ir nelabai pavyko, žmona vos su kažkokia šešiolikine nesusimušė, bet čia kita istorija. O dabar filmas Pelėdų kalnas / Owl Mountain (2018):

Scenarijaus autorius: Pranas Morkus
Režisierius: Audrius Juzėnas
Operatorius: Rolandas Leonavičius
Kompozitorius: Titas Petrikis
Dailininkas: Raimondas Dičius
Kostiumų dailininkė: Daiva Petrulytė
Prodiuseriai: Justina Ragauskaite ir Norbertas Pranckus
Vaidina: Aidas Jurgaitis, Arnas Danusas, Paulina Taujanskaitė, Aleksas Kazanavičius, Aldona Bendoriūtė, Darius Meškauskas, Aleksandra Metalnikova, Mantas Zemleckas, Rūta Šmergelytė, Adomas Jasiukėnas, Dainius Svobonas ir kiti.

Neveltui tiek daug aktorių pavardžių sudėjau, nes tiek daug veikiančiųjų asmenų buvo, jog ir nežinau, ar kuris iš jų buvo pagrindinis.

Režisierius Juzėnas man tapo dideliu autoritetu po jo filmo “Ekskursantė”. Iki šiol manau, kad “Ekskursantė” pats geriausias visų laikų lietuvių filmas.

Esu matęs šio Juzėno ir kitą filmą “Dievų miškas”. Filmas gal ir geras, bet man pavadinimas “Dievų miškas” sugadino visą filmą. Aliuzija į Balio Sruogos genialų kūrinį “Dievų miškas”. Tas kūrinys genialus ir net nemanau, ar kam nors pavyktų bent pusėtinai jį ekranizuoti. Taigi visą laiką prisimindavau Balio Sruogos knygą ir tai absoliučiai trukdė žiūrėti patį filmą.

Na, bet į filmą “Pelėdų kalnas” ėjau kaip į filmo “Ekskursantė” režisieriaus. Juolab, kad skirta Vasario 16-ajai, nusimatė patriotinis ir beje reklama klasiška. Ypač kai partizanai dainuoja. Šiek tiek erotikos, o ką, šiuolaikinis filmas, šiek tiek faina.

Tik nupirkau bilietus, žmona sako, ar aš skaičiau Delfi recenziją, tipo, “vietoj filmo apie Lietuvos partizanus – melodrama su sekso scenomis”. Na, jo kaip ir N16, nes norėjau ir dukrą imti žiūrėti, bet čia tikriausiai dėl siaubo scenų kaip NKVD kankino partizanus.

Aš net užsipuoliau žmoną. Ko čia ji vatnikų recenzijas skaito. Taip pat buvo ir su filmu “Emilija iš Laisvės alėjos”. Aš net gyniau tą filmą facebook’e, ko šiaip nedarau. Tas filmas buvo superinis ir patriotinis, ir su meilės linija. Super.

Ok. Ateiname į filmą. Pradedame žiūrėti. Na, taip gal ir įdomu. Pokario Kaunas. Vaikinai žaidžia futbolą. Kažkoks Šmelingas (labai “lietuviška” pavardė, nors čia tikriausiai pravardė) degina sovietų patriotinius plakatus. Jį pamato ir vejasi. Standartinė scena – bučiuoti moterį, kad tavęs nepažintų. Po to vienas iš vaikinų apsimeta, kad jį suimtų. Aha. Ir taip lengvai jį paleido? Liaudies priešą? Davė į snukį ir viskas?

Ir kai tik scena pradeda darytis įdomi, ją nutraukia.

Po to įvedami vis nauji veikėjai ir aš pradedu painiotis, kas čia kas ir apie ką veiksmas? Ar čia yra pagrindinis veikėjas?

Na man pradeda darytis nuobodu. Tiesiog. T.y. Ir nuo pradžių buvo nuobodu, bet vis galvojau, kad tuoj įtrauks filmas.

Taip ir baigėsi. Manęs nesudomino.

Išėjau susinervinęs:

-Nepatiko.

Žmona:

-O man patiko.

-O man nepatiko.

-Man patiko.

-Man ne.

Taip ir likom kiekvienas prie savo nuomonės.

Sėdžiu. Ir galvoju. O kodėl man nepatiko? Net gerai nežinau.

Vis gi manau, kad mane suerzino sekso scenos. Oi. Čia apie ką tas “vatnikas” ir rašė.

Pirma dėl jų savo vaiko negalėjau vestis.

Antra. Aš šiaip mėgstu moteris. Mėgstu erotiką ir net seksą. Bet supratau. Aš tai mėgstu, kai tai yra meilės išraiška. Kaip aukščiausia meilės išraiška. Aš tada mėgstu seksą. O šiame filme visi kartai yra ne meilės išraiška, o tiesiog seksas. Be meilės. Štai kas mane suerzino.

Matyt, pirma scena. Vienas iš pagrindinių kino herojų (O gal pagrindinis? Bent jį lyg daugiausia rodo?) grįžta naktį namo po šiaip visai intriguojančio įvykio. Ir ką? Lovoje jį pasitinka okupanto, ne tik Lietuvos, bet ir šio vaikino šeimos namo okupanto vyro žmona. Vėliau skaičiau, kad tuo norima parodyti rusų moralės nebuvimas, tipo, ruskės miega su visais. Aš tai pamačiau kitaip. Lietuvio, beveik patrioto, sumaterilizėjimo pradžia – pinigai, moterys.

Antrą kartą, antro sekso metu, kai jau tas lietuvis ima ją (progresas sumaterializijime), rusė pareiškia, kad ji jaučia, jog lietuviai nekenčia rusų iš esmės. Kaip ir įdomi bei teisinga mintis, bet lietuvis ją kažkaip supošlina:

– Bet tau patiko, ane?

-Patiko.

Čia kas. Lietuvio seksualizacija? Nužmogėjimas?

Antra sekso scena. Žiauriai netikėta. Delfi “vatnikas” pavadino tai išprievartavimo scena. Beje, vyro. Taigi Šmelingas bėga nuo NKVD ir slepiasi lediniame vandenyje. Sušala iki komos. Kad atšildyti ant jo gulasi beveik nuoga med. sesuo (papiukai gražūs, užskaitau). Taigi už durų jo ieško NKVD, o jis pradeda atšilti. Ir čia kažkaip jie užsiima seksu (nekyla noras parašyti, kad mylisi). Tą su triusikais, o anas ką tik iš komos. O už dviejų metrų – mirtis. Na, jo seksualinė fantazija kieta. Bet kaip vėliau sužinome, ji pastojo. Nu, jo. Aš moteris mėgstu. Bet tokios fantazijos neturiu. Štai ir pasireiškė mano ribotumas. Dėl to aš ir rašau blogą, o ne ką rimčiau.

Ir trečia scena. Oralinis moters tenkinimas kino teatre, kai ji žiūri į kito vyro nuotrauką. Wtf? Tikrai 1953 metais oralinis moteriai buvo toks populiarus kaip dabar? Kino teatre? Blin, aš su žmona visokių dalykėlių išdarinėju, bet blin kino teatre aš jos oraliniu būdu nedariau.

Na. Taip gal tai vėl to sumaterizėjusio pseudo patrioto nuosmukis – o ką tu irgi turi tokias pačias kelnaites?

Ten kiti kažkokią kitą prasmę įžvelgia, antikomunistinę, bet aš tik pinigų ir sekso norą įžvelgiu.

Taip Juzėnas norėjo parodyti, kad pasaulis nėra juodai baltas. Kad buvo ir patriotai, ir išdavikai, ir materialistai, ir šiaip paprasti žmonės (nei tokie, nei anokie).

Bet aš norėjau didvyrių kaip holivudo filmuose.

Ir kas man patiko – partizanų vadas. Pakankamai ne daug parodytas, bet aktorius tikrai vertas dėmesio. Charizmatiškas, tvirtas, pasitikintis savimi, va, čia tai vyras, paskui tokį aš eičiau. Gaila, kad ne jis buvo pagrindinis aktorius.

Va, čia tas centrinis – partizanų vadas. Gal kas žinote jo pavardę? Man šitas aktorius patiko. Galėtų su juo sukurti tikrą filmą apie partizanus.

Taigi. Filmas kaip ir geras, bet man kaip ir nepatiko.

Kažkaip dar nėra internete daug nuotraukų, tai įdedu prodiuserės Justinos Ragauskaitės ir aktoriaus Alekso Kazanavičiaus nuotrauką iš filmavimo.

Aš kaip ir pritariu to “vatniko” delfyje mintims, kad to sekso buvo per daug. Bet kaip ir visai neblogas tas filmas, dabar galvojant po filmo. Bet tikrai “Ekskursantė” ir “Emilija iš Laisvės alėjos” man žymiai labiau patiko.

Sakysit, kad kas man rūpi (seksas) tą ir tematau? Gal. Bet kažkaip kituose filmuose man tas nekliuvo.

7/10. Net nežinau, gal per daug duodu tuos 7? Bet vis gi patriotinis filmas, kažkaip duoti mažiau ranka nekyla.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis

Tags

, , , , ,

Valio!!! Valio!!! Valio!!! Valio!!! Valio!!! Valio!!! Valio!!! Valio!!! Valio!!! Valio!!!

Sveikinu visus su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu.

Laisvė ir Nepriklausomybė.

Lietuva!!! Lietuva!!! Lietuva!!! Lietuva!!! Lietuva!!! Lietuva!!! Lietuva!!! Lietuva!!! Lietuva!!!

Valio!!! Valio!!! Valio!!! Valio!!! Valio!!! Valio!!! Valio!!! Valio!!! Valio!!! Valio!!!

Daugiau egoizmo

Tags

, ,

Jau senokai galvojau, kad man reikia būti blogesniu, t.y. labiau rūpintis savimi, o ne kitais. Nesenas įvykis dar labiau tai patvirtino. Taigi dukra (neseniai iš namų išėjo, ai, žodžiu) ne per seniausiai prašo manęs padaryti vieną dalyką. Dalykas ne kažkoks ten privalomas mokslams ar šiaip, ar dar kažkoks reikalingas. Praktiškai tai daugiau malonumui. Jos.

-Bet tai, – sakau, – ar tu žinai, kad man po to bus problemos?

Ir pritrenkia atsakymas:

-Na, taip, žinau, bet negi tau pirmas kartas, viena problema daugiau ar mažiau. Susitvarkysi.

Ir aš net žaktelėjau. Na, taip, kaip tik šiomis dienomis praktiškai į tą pačią temą manęs prašė ir žmona, ir brolis, ir uošvienė.

Na, kad žmona rūpinasi tik savimi, tai man seniai aišku ir aš su tuo seniai susitaikęs.

Kad broliui dzin, jog man bus blogai, na, šiaip juk ne taip ir blogai, išgyvensiu. Na, gal darbą pakeisti reiktų? Gal gyvenamą vietą, gal net šalį? Bet nei sveikatai, nei gyvybei jokios grėsmės. O gal nieko blogo nebūtų, tik daug nervų? O gal nuo nervų koks insultas? Kaip ir tikėjausi iš brolio kažko panašaus, kaip ir ne.

Uošvienė. Na, ta, juk praktiškai svetimas žmogus, tai irgi nestebina.

Ir sėdžiu, ir galvoju. O tai kam nors nėra dzin kaip man bus? Ir skambina mama, kalbame ta pačia tema:

-Oi, kaip tau, atf, dabar sunku tarp dviejų ugnių. Laikykis. Žiūrėk savo sveikatos.

Va. Ir viskas.

Tėvai yra vieninteliai pasaulyje, kurie linki gero būtent man, o ne kažkam kitam.

Tik Tėvai.

O man reikia nepamiršti, kad aš vaikais rūpinuosi, o ne jie manimi. Ir nėra ko tikėtis, kad jiems rūpi, ar man bus gerai, ar ne.

Ir daugiau egoizmo. Tėvai toli, aš savarankiškas, reikia ir pačiam savimi pasirūpinti. Nes tikrai niekas manimi nepasirūpins. Ir kodėl turėtų?

Ir nedarau, ko čia manęs visi prašo.

Taip, gal pasauliniu mastu tai ir būtų teisinga ko visi nori. Bet man, asmeniškai man, ir tik man vienam būtų blogai. O kitam gėris ne toks ir didelis.

Eina, visi…

Sakau, kad pagalvosiu. Sprendžiu. Ieškau galimybių. Ieškau variantų. Ieškau sprendimų.

Na, gal kada ir šaus kokia geniali mintis kaip tai padaryti be problemų sau. O kol kas nieko nedarau ir šiaip net negalvoju.

Ir neturiu problemų. Paprasta. O kad ten visi periodiškai pazyzia, lai zyzia. Ne uodas gi, nekanda.

Filmas: Tamsiausia valanda / Darkest Hour (2017)

Tags

, , , , , , , , , ,

Šį savaitgalį buvom dviejuose filmuose. Viename nesąmoningame, apie kurį jau rašiau. O kitame labai gerame – Tamsiausia valanda / Darkest Hour (2017):

Rež.: Joe Wright
Scenarijaus autorius: Anthony McCarten
Vaidina: Gary Oldman, Lily James, Kristin Scott Thomas ir kt

Apie Vinstoną Čerčilį. Jo stiprybę, charizmą, abejones, sunkius sprendimus sunkią visai šaliai ir gal net pasauliui valandą.

Kaip Jūs drįstate pertraukinėti mane, kai aš pertraukinėju Jus.

Žodžiu, tiesiog tobulas filmas. Gerai vaidina, gera muzika, įdomi tema – tiek istorine, tiek asmens charizmos prasme. Viskas, absoliučiai viskas tobula. Žodžiu, vau.

Tiesiog. 10/10. Taip trumpai aprašiau? Taip. Taip trumpai. O ką galima daugiau pasakyti apie filmą, kai jam duodi 10 balų. Eikite ir mėgaukites. Čia tai filmas.

Kinas: Penkiasdešimt išlaisvintų atspalvių / Fifty Shades Freed (2018)

Tags

, , , , , , ,

Na, taip, taip. Buvau šitame filme: Penkiasdešimt išlaisvintų atspalvių / Fifty Shades Freed (2018):

Rež.: James Foley
Vaidina: Dakota Johnson, Jamie Dornan, Eric Johnson ir kt.

Žmona po pirmų dviejų dalių sakė, kad nori pamatyti ir trečią. Žmonos norai man – įsakymas. Na, ok, ok, nors šiek tiek ir man įdomu. Pirmiausia, kad šis filmas turėtų būti kaip ir erotinis. O aš moteris mėgstu. Antra, kad paskaičiau atsiliepimą, jog visiškas niekalas, kad net meksikietiška muilo opera geriau. Ir ką? Ką manau po peržiūros? Dėl to, kad meksikietiška muilo opera geriau – pilnai sutinku. Buvo taip nuobodu žiūrėti, kad net žiovavau. Ai, net nežinau kas blogai, tiesiog viskas. Na, išskyrus gražų lėktuvą ir gražią sportinę Audi. O toliau visokios tipo lenktynės ir pan. Nesąmonė. Arba kai į banką ateina su pistoletu, pačiam banke jis dingsta, o vėliau vėl atsiranda. Ai, žodžiu. Dar kaip trileris pristatomas girdėjau. Komedija, o ne trileris. Nors ir ne komedija. Kažkoks. Bežanris.

Na. Ok. O kaip su erotika? Pasakysiu paprastai. Pirmą dalį žiūrėjom su žmona namie. Tai sustabdžiau filmą ir mes su žmona pasimylėjom. Antrą dalį žiūrėjom kino teatre, tai grįžus namo irgi pasimylėjom. O po šitos dalies, nors ir šeštadienis, o šeštadieniais mes visada mylimės, o šį ryte teko anksčiau išvažiuoti, tai nespėjom, o vakare, grįžus po filmo, kažkaip nesinorėjo. Vat kaip. Tai koks čia erotinis? Čia antierotinis. Na, taip tos Dakotos kojos gražios, bet nežinau, visame komplekse man ji net neerotiška.

Žodžiu, džiaugiuosi, kad baigėsi trilogija ir nebereiks žiūrėti daugiau. Nors mergaitėm mačiau kino salėje po filmo tai patiko. O ką joms yra 18 metų? Nors tikriausiai yra, jei įleido.

Žmona sakė pradžioje iš kart po filmo peržiūros, kad buvo visai malonu žiūrėti, bet kitą dieną pareiškė, kad jai nepatiko. Gal po to kai aš iš kart sakiau, kad nesąmonė ir kad dabar ryt eisim į kitą filmą, būtinai, kuris man patiks.

Taigi vertinu. 3/10. Ne per daug? Ai, už gražias kojas.

O šiaip įdomu, kad pirmą dalį “Penkiasdešimt pilkų atspalvių” įvertinau 3/10. Antrą dalį “Penkiasdešimt tamsesnių atspalvių” – 4/10. O trečią net norėjau įvertinti 4/10, na, galvojau, kad pirmą įvertinau 6/10, antrą 5/10, o trečia turėjo būti dar blogiau – 4/10. Mat kaip įdomiai su laiku kitaip prisimenu vertinimus. Na, ok. 2/10 gal ir per mažai, nors tikrai blogiausia dalis iš visų trijų, tai lai lieka 3/10.

Demotyvacija darbe. Ką aš galvoju apie savo ateitį

Tags

, , , , ,

Darom dabar projektą. Turim per 4 mėn padaryti kokių 2 metų darbą. Visi tai žino. Jau praėjo 5 mėn., taigi vėluojam. Visi pikti. Nespėjam juodai. Skambina ryte valdžia. Man aiškina (gal net rėkia, sakyčiau), kad greičiau reikia, dar greičiau. Šiandien iki 10 val. Būtinai. Na, reikia, tai reikia. Ten darbų tai ko reikia – minimum 2 gerom darbo dienom, o ne 2 valandom.

Padedu ragelį. Ir tik po kažkiek laiko atkreipiu dėmesį į savo mintis. Aš negalvoju, kaip išspręsti problemą. Kas šiaip man yra įprasta – spręsti problemas. Aš galvoju, ką man reikia padaryti, kad aš galėčiau pakeisti darbą.

Gera demotyvacija. Bet … Pažiūrėti reikia plačiau.

Prisiminiau puikią knygą “Kas paėmė mano sūrį?“. Beveik prieš dešimt metų aš ją skaičiau. Ir ką?????? KĄĄĄĄĄĄ. Praėjo beveik 8 metai.

8 !!!

8 !!!

8 metai.

Durnius aš.

Ką aš padariau per 8 metus?

Praktiškai nieko.

Ai, gerai dirbau dabartiniam savo darbdaviui.

Bet tai jam gerai. O man kas iš to?

Apipelijęs sūrio gabalas.

Supelijęs. Apkerpėjęs.

Supuvęs.

Bl… Atf. Susiimk.

Reik rimtai pradėti galvoti apie savo ateitį. O tai tuoj būsiu bomžas.

Filmas: Valstybės paslaptis / The Post (2017)

Tags

, , , , , , , , , , , , , ,

Jau taip seniai bebuvau kine. Tikriausiai kokį šimtą metų nebuvau. Jei būdavo laiko, tai nieko gero nerodydavo. O jei rodydavo gal kažką ir įdomaus, tai nebūdavo laiko. Ir šį savaitgalį ištaikiau laisvo laiko ir nuėjau į filmą intriguojančiu pavadinimu Valstybės paslaptis / The Post (2017):

Rež.: Steven Spielberg
Vaidina: Meryl Streep, Tom Hanks, Sarah Paulson ir kt.

Kaip ir nusimatė geras filmas. Geras pavadinimas, tiksliau vertimas “Valstybės paslaptis”. Nes “The Post” Lietuvoje tikrai niekas nežiūrėtų. Geras režisierius – Steven Spielberg. Geri pagrindiniai aktoriai – Meryl Streep ir Tom Hanks. Ypač mėgstu Tom Hanks. Įdomi istorija – JAV prezidentų (Richardo Nixon valdymo metu) melo apie Vietnamo karą išaiškinimas. Gal ir iki Votergeito nebetoli?

Žodžiu, nusimatė įdomus kinas. Deja, bet buvo nuobodu. Na, taip, viskas kaip ir įdomu. Tiesa, iki Votergeito taip ir nepriėjo (kažkur reklamoje klaidingai rašė, kad čia filmas būtent apie JAV Prezidento Niksono apkaltą), tai kaip ir įžanga, pradžia tos apkaltos. Pagrindas – be kurio nebūtų ir apkaltos. Priešistorė.

Dar įdomi linija – moters verslininkės pradžia vyriškame verslo pasaulyje ir sunkus kelias į prasimušimą. Sunkūs sprendimai.

Kai dabar pagalvoju, tai kaip ir viskas įdomu, kaip ir tikrai sužinojau nemažai įdomių istorinių dalykų. Kaip visada pradžiugino JAV demokratijos padėtis.

Bet žiūrėti buvo nuobodu. Tiesiog. Tai ir vertinu tik 6/10.