Audiokyga: Richard Fenton, Andrea Waltz “Siekti NE! Taip – tavo tikslas, ne – kaip tai pasiekti.”

Tags

Audioknyga, Knyga, Savimotyvacija, Saviugda

Pasinaudojau audioteka.lt spec. pasiūlymu Audioteka GO, žodžiu, už 100 eurų (beveik) nusipirkau 15 knygų, bet kokių – esančių ar dar būsimų. Tapau VIP. Dar dovanų gavau visokių. Ai, žodžiu, vis tiek knygas skaityti mėgstu, o skaityti nėra kada, tai bent pabandysiu klausytis. Jau pradeda kauptis ir ten knygos, nespėju klausytis. Be to man audiotekos savininkas Aurimas Mikalauskas patinka. Šaunuolis, norisi padėti jam. O geriausia pagalba – pirkimai 🙂

Ok, šitą perklausiau.

Richard Fenton, Andrea Waltz “Siekti NE! Taip – tavo tikslas, ne – kaip tai pasiekti.”

https://audioteka.com/lt/audiobook/siekti-ne

Man pasirodė, kad šita knyga man padės dabartinėje kovoje. Na, sakykim, netiesiogiai, bet iš tikrųjų padės.

“Siekti NE!”

Na, knygos idėja visai paprasta ir, matyt, galima vienu sakiniu parašyti:

Jei tau pasakė Ne, tai nenuleisk rankų ir eik toliau.

Na, tik iš to padaroma visa filosofija, kad reikia siekti Ne, ugdyti savo valią, nugalėti savo nepasitikėjimą ir baimes. Šiaip nebloga mintis. Tyčiom siekti NE, nebijoti klaidų, griuvimų, o siekti jų, bandyti, eiti, griūti, keltis.

Jei tave atmetė, tai džiaugis, nebijok ir eik toliau.

Pamokymai įvilkti į pasakojimą, kas man šiaip patinka. Lyg klausaisi istoriją ir tuo pačiu gauni patarimus. Gal kiek įžanga buvo ilgoka, kad net per demo, kiek ten duoda minučių audioteka.lt paklausyti nemokamai prieš perkant, nesupratau, ar knyga bus naudinga. Bet susigundžiau. Kadangi knyga šiaip nebrangi, tai, manau, tai ką ji duoda atitinka savo kainą.

Nors atrodo, kad knyga orientuota į pardavimo agentus, bet, manau, pažiūrėjus plačiau tinka bet kam. Kad siektume ne tik NE, bet siektume ir klaidų, jų nebijotume, suprastume, kad norint ką nors gyvenime pasiekti reikia veikti, o tas kas veikia pridaro ir klaidų ir tai yra naturalu.

Pvz. iš savo darbinio gyvenimo. Kartais, kai pagalvoju, kiek aš nesėkmingų projektų įgyvendinau firmoje, siaubas ima. Žmogvalandėm paskaičiavus, neabejoju, kad gautusi vieno žmogaus kokie vieneri darbo metai, t.y. tą ką žmogus darė metus, gavo už tai atlyginimą, naudojo kitus resursus – išmetėm į šiukšlių dėžę. Gal net ne vieno, o kokių dviejų žmonių. Kietai. Ane. Du žmogmečiai išmesti. Bet už tai kiek daug gerų dalykų pavyko. Jei nebūčiau daręs, bandęs, klydęs, tai iki šiol firmelė mūsų būtų mažut mažulytė, kokia buvo iki man ateinant.

Žodžiu, knyga gera, patarimais reikia naudotis, nors ir atsargiai – nepamiršti, kas ir pavadinime parašyta, kad tikslas yra TAIP, o būdas pasiekti yra daug NE. Knygoje kartais atrodo pamirštama, kad tikslas vis gi yra TAIP.

Advertisements

Knyga: Rasa Glinskienė, Lina Kazokienė “Kaip tapti geru derybininku”

Tags

Derybos, Knyga, Savimotyvacija, Saviugda

Knygos yra didelė vertybė, tai bent trumpai paminėsiu kokią knygą perskaičiau.

Rasa Glinskienė, Lina Kazokienė “Kaip tapti geru derybininku”:

Pirkau internetu iš čia: https://www.patogupirkti.lt/knyga/kaip-tapti-geru-derybininku.html

Išleido KTU leidykla.

Prieš tai klausiau audioknygą apie derybas Chris Voss, Tahl Raz “Jokių kompromisų! Visada derėkitės, lyg spręstumėte gyvybės ir mirties klausimą!”. Tai šita visai kitokia. Kadangi išleido KTU, tai tokia daugiau kaip vadovėlis, žymiai nuobodesnė, tačiau į derybas pažiūrėta ir plačiau nei “Jokių kompromisų”. T.y. buvo naudinga paskaityti, daug mokslinio požiūrio, daug atvejų, nors norėtusi konkrečių sprendimų, konkrečių pavyzdžių, o pateikta daugiau sausai – būna taip ir taip, o kaip spręsti problemas labai jau miglotai pateikta arba visai nepateikta. Bet tas platesnis požiūris praplėtė ir mano akiratį. Na, ir dar iš trūkumų – vietom nueita į klausimus visai nesusijusius su pačiomis derybomis, bet gal ir ne per daugiausia. Man šiandien neaktualu buvo ir tarptautinės derybos. Bet knygutė pakankamai plona, greit susiskaitė, davė minčių, tai davė naudos tikrai.

Na, o tai kaip man sekasi su mano derybomis. Pasakyčiau taip. Daug mūšių laimėjau, bet dėl viso karo laimėjimo, manau, kad nepasistumėjau nei per sprindį. Nors gal reiktų džiaugtis, kad ir prieš mane nelaimėjo jokio mūšio. Iš vienos pusės man tai patinka, jaučiuosiu vis labiau užtikrintas, nes mūšis po mūšio laimiu ir nebebijau stoti į kovą. Iš kitos pusės priešininkas irgi mato, kad aš vis stipresnis ir vis prieš kiekvieną mūšį labiau pasiruošia ir puola stipriau. Ir kaip bus su visu karu? Kaip bus su paskutiniu mūšiu, kai aš stiprėju, bet ir priešininkas tai mato ir puola vis aršiau ir geriau pasiruošęs. Ar aš nepavargsiu? Jau dabar apninka abejonės. Bet, ok, reikia kautis. Reikia.

Žodžiu 🙂

Gyvenimas, seminarai ir šiaip

Tags

Gyvenimas, Motyvacija, Savimotyvacija, Saviugda, Seminaras

Kodėl nerašau?

Laiko trūksta? Gal ne. Gal visada rašau, kai man blogai, o kai gerai tai ir nerašau.

Ar man gerai?

Gal gerai. Yra abejonė, bet gal ir gerai.

Su drauge praktiškai gyvenam kartu. 50 procentų laiko. Privedėm mano dukrą prie pirmos komunijos. Mano draugė susipažino su mano uošviais ta proga. Po bažnyčios suvažiavom pas mane į namus. Mano draugė, uošviai, brolis vyresnė dukra, dar dukros pusseserė. Visas komplektas. Visi su kuo mano eks žmona susipykus. Na, beveik visi. Pasėdėjom, pakalbėjom.

Dukra neįstojo, kur norėjau. Mano kaltė. Nepakankamai dėjau pastangų. Per mažai norėjau. Žiaurus feilas.

Skyrybos. Vyksta. Bet nenoriu nieko rašyti kol jos nesibaigs, kad maža ko, jog žmona nepamatytu kaip nors ir nesužinotų planų. Aišku, nesąmonių iš jos pusės pilna, melo, dergimosi ir taip toliau.

Vis tiek man yra problemų su energija. Trūksta. Ypač bendraujant su dukra. Iš kart išveda iš kantrybės ir pavargstu.

Sportas. Treneris užsibrėžė planą, kad iki vasaros stumčiau 100 kg. Kol kas maksimumas 85 kg. Šiaip aišku, kad jau ir taip daug, bet vasara jau greit ir, manau, kad nepavyks pasiekti 100 kg.

Einam toliau prie malonesnių dalykų.

Riedučiai. Planas B 🙂  Vis dar važinėju. Jau ir po miestą šiek tiek. Kiekvieną kartą iššūkis ir vis galvoju, o kam aš tai darau, kam man tie iššūkiai. Kaip pvz. nuo bordiuro nuvažiuoti arba laiptais nuvažiuoti, užvažiuoti. Bet po tu nugaliu savo baimes ir vėl faina. Ir šiaip sportas, nes judesio trūksta, tas kur sporto salėje tikrai per mažai.

Va, įdomumas. Seminarai. Per šį mėnesį jaučiu sudalyvavau tiek realių kiek per visą likusų savo gyvenimą.

Psichologės Aušra Kurienė paskaita „Probleminis vaikų elgesys: kaip suprasti ir ką daryti“ https://www.tavovaikas.lt/lt/lavinimas-ir-ugdymas/g-55149-psichologe-akuriene-probleminis-vaiko-elgesys-kyla-del-konkrecios-priezasties

Trečiasis psichologės Aušros Kurienės seminaras besiskiriantiems (išsiskyrusiems) tėvams http://www.bendrakeleiviai.lt/event/treciasis-psichologes-ausros-kurienes-seminaras-besiskiriantiems-issiskyrusiems-tevams/?instance_id=491.

Labai gaila, kad tik trečiame sudalyvavau. Tema buvo pamotės ir patėviai ir aišku vaikai po skyrybų.

Laaabai įdomiai ir naudingai kalbėjo.

Toliau psichologo Andriaus Ato seminarų ciklas “Kaip tėvams bendrauti su paaugliu. Pavojai ir galimybės”.

Igno Staškevičiaus seminaras “KAIP VADOVAUTI APGALVOTAI? DARNŪS IR PRODUKTYVŪS SANTYKIAI SU DARBUOTOJAI” http://moneyclub.pro/ Čia matyt komentarų nereikia. Super.

Dar į vieną seminarą bilietą pirkau, bet nukėlė rudeniui. Dar į vieną neisiu, nes varysiu atostogų į Graikiją, nors labai norėjau. Gal kitą kartą kai bus, nes labai įdomiai skamba. Dar turiu jau bilietą kitiems metams (aha) į seminarą 🙂

Ir geresnių video seminarų dar:

MINDAUGAS ŽEBRAUSKAS – „Derybos: kaip pasiekti pelningiausių sandorių?“ (I DALIS)

MINDAUGAS ŽEBRAUSKAS – „Derybos: kaip pasiekti pelningiausių sandorių?“ (II DALIS)

MINDAUGAS ŽEBRAUSKAS – „Derybos: kaip pasiekti pelningiausių sandorių?“ (III DALIS)

Daliaus Barkausko paskaita “Fizinio aktyvumo paslaptys: ką turėtų žinoti kiekvienas?”

“Verslas veža”: Verslo derybos. Mokomasis seminaras

Igoris Vasiliauskas ir Viktorija Cesonyte, konferencija “Jaunas verslas”

Mindaugas Lastauskas – daug jo video apie derybas su urviniu žmogumi ir per Žinių radiją.

Psichologė Aušra Kurienė: vaiką būtina bausti

Gal dar kokie naudingi buvo 🙂

Dabar dar sugalvojau įmonėje verslo plėtrą į užsienį. Hmz, ši plėtra šiek tiek sutaptų su mano asmeniniais norais. Gal ir nieko. Bandysiu pramušti.

O kol kas jau suplanuotos kelionės į Airiją ir Kretą.

Taip ir gyvenu.

Knyga: Alex Monaco “Pasitikėjimo instruktorius”

Tags

Alex Monaco, Knyga, Motyvacija, Pasitikėjimas, Pasitikėjimas savimi, Savimotyvacija, Saviugda

Įdomu, bet tikriausiai nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris man būtų pasakęs, kad jam patinka Alex Monaco knygos. Visi zyzia, kad čia ne jų stilius. Įtariu, kad zyzia, o pasislėpę skaito. Nors gal tikrai ne visiems viskas tinka? Man patinka. Todėl su didžiausiu malonumu perskaičiau pačią naujausią Alex Monaco knygą “Pasitikėjimo instruktorius”:

Reklamoje rašė, kad čia kolekcinis leidinys, tik 1000 egzempliorių, tik išrinktiesiems. Ai, gal ir reklama, gal ir marketingas, bet vis tiek faina būti tuo išrinktuoju, kuris turi knygą. Ai, beje, įdomu, kad ją man atsiuntė Danielius Goriunovas (debesyla.lt). Ot, Lietuva, visi giminės ir artimieji.

Kodėl manau, kad šioje knygoje duodami vertingi patarimai? Ok. Papasakosiu iš savo patirties. Aš esu tipiškas intravertas: uždaras, nekalbus, nebendraujantis, nemėgstantis žmonių ir t.t. Tokį mane pažinojo mokykloje. O dabar mane kai kas vadina tipišku ekstravertu. Aha, charakterio tai aš nepakiečiau, tiesiog elgtis pradėjau kitaip. Išmokau gyventi kaip ekstravertas. Ir vienas iš pagrindinių dalykų buvo, kad išmokau kalbėti negalvodamas (na, ok, dar neidealiai, bet praktiškai visai neblogai). T.y. kalbėti tai, ką galvoji. Tada kalbi laisvai ir lengvai. Ir yra apie ką kalbėti. Kaip ir knygoje rekomenduojama pasakyti: Nežinau ką pasakyti, bet noriu susipažinti. Ir tikrai aš tą taikau, kai nežinau ką sakyti, tai ir sakau, kad nežinau ką sakyti. Ir tada nuo emocijos (dar vienas geras patarimas) priklauso kaip viskas bus.

Kitas dalykas – aiškiai įvardinta: baltos kaukės metodas. Aš kažkur pasąmonėje supratau, kad blogai darau, tačiau tik knygoje aiškiai įvardino kas tai. Oi, oi, oi. Štai kur man labiausiai reikia pasistengti. Aš žmones suskirstau į tuos su kuriais noriu bendrauti ir su kuriais nenoriu, t.y. patinka, nepatinka. Ir tai būna kartais labai keisti suskirstymai. Ok, gali būti žmonių su kuriais nenori bendrauti, bet tas baltos kaukės metodas jėga.

Na, bendrai man paaugti daug daug dar kur yra. Ir emocijų dalinime, ir davime daugiau nei gaunu, ir neklausinėti, ir antram dubliui, ir tam pačiam kalbėjime ką galvoju, ir …

Na, ok, neišrašinėsiu visko ką įdomaus sužinojau, bet tiesiog pasidžiaugiu, kad man ši knyga patiko ir tikrai rekomenduoju visiems, kas manot, kad reiktų gyvenime daugiau pasitikėjimo.

Pasitikinti savimi Lūšis. Pradžia

Tags

Augimas, Lūšis, Savianalizė, Savimotyvacija

I am in.

Kaip jau minėjau susidomėjau sužaidybintu savęs ugdymu – Pasitikinčia savimi Lūšimi. https://dziaugiuosisavimi.lt

Užsiregistavau. Užpildžiau anketą. Gavau atsakymą, kad priimtas. Taigi aš lūšiukas. Let’s game begin.

Beje. Įdomiausia šiai dienai – tai laiko klausimas. Taip, aš net neabejojau, kad mane priims. Nes aš kietas. Nes aš pasitikintis savimi. Eeee. Jo, užsiregistravau kaip auginti savo pasitikėjimą.

Taigi laiko klausimas. Ar rasiu tam laiko? Kiek laiko pildžiau anketą? Perskaičiau klausimus ir išėjom su dukra į miestą pasivaikščioti, kol vaikščiojom apgalvojau atsakymus. Ir po to pildžiau mobiliake pačią anketą kokias dvi valandas. Na, jo. Laiko reiks tam skirti daug.

Dar norite išduosiu paslaptį? Registracija jau baigėsi seniai. Anketą užpildyti reikėjo jau seniai. Priėmimo rezultatai paskelbti šiandien 21:30. T.y. viskas šiais metais baigta? Kaip ir. Kaip ir laukite kitų metų? Žinot, turiu nuojautą, kad, jei labai norite, tai dar galite iki sekmadienio 21:30 patekti. Taip aš pats mėgstu gyventi pagal taisykles ir mėgstu jų laikytis, bet aš puikiai žinau, kad jei kažko nori, tai jokios taisyklės tavęs nuo to nesulaikys. Taigi, jei kas norite labai, manau, iki sekmadienio vakaro dar galite pakliūti į Pasitikinčią savimi Lūšį.

Ir aš kai kuriuose dalykuose pateikiamus rimtai jau jaučiu žaidimo gyslelę, na, viešai patylėsiu apie ką čia aš. Bet, ai, juk faina pažaisti, taip seniai žaidžiau. Juk viskas man į naudą.

Tegul Žaidimas prasideda. Jeee.

Knyga: Danielius Goriunovas “Tinginio manifestas”

Tags

Audioknyga, Knyga, Laimė, Savimotyvacija

Kol dar turiu laiko skubu bent trumpai pasidalinti puikia knyga Danieliaus Goriunovo “Tinginio manifestas ”

Ją klausiau per audioteka.lt. Oi, atskirai reiktų juos pagirti už patogumą klausytis audio knygų. Bet dabar apie knygą.

Šios knygos rekomendaciją gavau iš patikimų šaltinių gal prieš pusmetį, tik dabar prisiruošiau įsigyti, ai, taip gyvenime būna.

Galvojau, kad pavadinimas “Tinginio” bus toks reklaminis marketinginis. Ir kaip nustebino, kad pakankamai tikslus pavadinimas.

Ir taip tai motyvacinė knyga. Bet visai kitokia nei iki šiol aš skaičiau. Jei anksčiau buvo: planuokis, kelk nerealius tikslus, begalines nepasiekiamas svajones, dirbk, persidirbk, persiplėšk ir kažką pasieksi. Tai ši įnešė balansą viskam tam. Taip ir toliau manau, kad reikia daug dirbti, bet ši knyga leido pajusti tikslą, kam visa tai darom. Ir kaip to siekti be didelio streso ir su malonumu. Ir būnant Laimingu!!!

Subalansavo mintis. Leido pasijusti laimingam. Ir kaip siekti laimės.

Juokinga, kad kai kurie dalykai pas mane ateina pavėluotai. T.y. pradėjau tvarkytis namus, Lūšis atsiunčia paruošiamąjį etapą – susitvarkyti. Kelios dienos iki Debesylos knygos skaitymo pradėjau naudotis Google Calendar. Debesyla sako – o puikus dalykas. Ir tikrai pritariu, puikus.

Nepasakosiu knygos esmės, juk negaliu geriau už Danielių pateikti, o ypač tik keliais sakiniais.

Bet tokią ištrauką lengvai, laisvai perpasakosiu.

Sako, pasirinkite ką dabar darysite? Kurį kelią rinksitės? Pirmą – bus tas ir tas. Antrą – tas. O trečią – oželiu pavirsite. Aha, iš kur jūs parovėte trečią kelią, jei tik du buvo.

Taigi ta linksma gaida ir baigiu.

Tiesiog super knyga. Visiems rekomenduoju arba perskaityti, arba perklausyti.

Būkim laimingi.

Pasitikinti savimi Lūšis. Registracija

Tags

Lūšis, Motyvacija, Pasitikėjimas, Rasa Norbutė (Venckūtė), Savianalizė, Savimotyvacija, Saviugda

Na, ką? Jei jau valtininkas.lt ir debesyla.lt rekomenduoja, tai nėra jokių šansų, kad aš neišbandyčiau. Juk labiausiai ko man trūksta, tai – Pasitikėjimo savimi. Taigi taigi užsiregistravau į programą Pasitikinti savimi Lūšis. Visą šitą sugalvojo psichologė Rasa Norbutė (Venckūtė). Ai, bendrai nėra man kol kas ką pasakoti. Ir kiek suprantu, kai prasidės, tai dingsiu aš mėnesiui iš pasaulio ir išeisiu į lūšių mišką. Čia perkeltine prasme. Apie mišką perkeltine prasme, bet ne apie dingimą.

Kol kas tik registracija. Po to vyks atranka. Hmz, o tikrai man reikia ten dalyvauti? Nes turiu ant tiek pasitikėjimo, kad net neabejoju, jog mane ten priims. Kitaip net nebūčiau čia rašęs, kad užsiregsitravau. Gėda po to būtų, jei nepriimtų. Ok. Ok. Aš rašyti moku, bet gyvenime gyventi pasitikėjimo trūksta. Pats mokausi, bet su specų pagalba bus greičiau ir efektyviau.

Jau atsiuntė pasiruošimo užduotis atrankai. Pirma užduotis – ką aš paskutiniu metu ir dariau – susitvarkyti savo aplinką. Jeee. Žėk, aš naturaliai veikiu pagal psi programą. Bet ok, jau radau daug naujų patarimų, nes mano saviugda neapima viso pasaulio, visos žmonijos progresyvios minties.

Na, ką?

Sėkmės man.

Ir rekomenduoju ir aš visiems. Nes neabejoju, kad bus faina. Registracija iki lapkričio 10 d. Paskubėkite.

Sužaidybinta Lūšis – https://dziaugiuosisavimi.lt.

Aha, džiaugiuosiu savimi.

Knyga: Leo Babauta “Ar žinai, kodėl sunku būti laimingu?”

Tags

debesyla.lt, Knyga, Laimingas, Laimė, Leo Babauta, Savimotyvacija, Saviugda

Nežinau, ar jau yra knygynuose, bet internetiniuose knygynuose jau yra. Leo Babauta “Ar žinai, kodėl sunku būti laimingu?”

Na, yra tarkim, kad ir čia:

http://www.saviugdosknygynas.lt/ar-zinai-kodel-sunku-buti-laimingu/ – čia toks interaktyvus reklaminis.

O kas norit paprastesnės nuorodos su aprašymu:

http://www.saviugdosknygynas.lt/produktas/ar-zinai-kodel-sunku-buti-laimingu/

Knygoje kaip ir pažadas yra, kad galima perskaityti per valandą. Deja, bet man per valandą nepavyko. Gal, kad vis sustodavau, apgalvodavau. Pora vietų net visai sudėtingų suprasti buvo, ir, matyt, jas vis tiek praleidau. Ai, man buvo svarbu greitai pagauti esmę apie laimę.

Kas dar? Ai, kad prie jos išleidimo prisidėjo (ar išleido?) http://www.debesyla.lt.

Na, aš neturiu ką pridėti prie Danieliaus Goriunovo (Debesylos) džiaugsmo. Tai aš kopijuoju tą jo džiaugsmą pas save (manau, kad jis nesupyks, nuorodos normalios į jo www neradau, tik į Instagram’ą – http://www.pictame.com/media/1894386123607931462_3081184759). Kopijuoju, nes būtent tai mane ir pastumėjo įsigyti ir perskaityti šią knygą:

IŠLEIDAU! Savo mokytojo Leo Babauta knygą, nuo kurios prasidėjo mano iššūkiai.⁣ ⁣ Daugmaž aštuonis metus iki šios knygos perskaitymo buvau video žaidimų maniakas. Žaisdavau visą dieną. Runescape, Lineage, Counter strike… Dabar, kaip jau suprantu, tiek žaisdavau, nes buvo patogiau pabėgti į virtualų pasaulį, nei gyventi tikrame.⁣ ⁣ Tikrame laikiau save mėme. Nevykėliu. Negražiu, negeru, brokuotu šlamštu. Nedrįsau nė užkalbinti klasiokų (išskyrus du draugelius irgi video žaidimo maniakus), ką kalbėti apie nepažįstamuosius. Iki 19-kos nė nebuvau pabučiavęs merginos… Ar laikęs už rankos.⁣ ⁣ …Netikėjau, kad esu vertas siekti kažkokių tikslų, kurti ar išvis egzistuoti.⁣ ⁣ Tada radau Leo Babautą. ⁣ ⁣ Bet žinai, kas keista? Kad būtent jo ši #knyga  pakeitė mano požiūrį į save ir padėjo pamilti toks, koks esu… Pamiršau penkiems metams!⁣ ⁣ Tik praeitais metais suvokiau:⁣ ⁣ „Tiksliai… Juk ši knyga įkvėpė mane naujiems eksperimentams!!! Turiu ja pasidalinti su draugais ir kitais Lietuvos gyventojais. Juk galbūt jiems ji irgi padės!?“⁣ ⁣ Praeitų metų spalio 10 dieną laiške savo tinklaraščio prenumeratoriams paklausiau – ar kas norėtų padėti išversti knygą į lietuvių kalbą?⁣ ⁣ Atsirado savanorių. Susisiekiau su Leo. Jis sutiko. Per kelis mėnesius knygą išvertėme. Suradau dizainerius, maketuotojus ir leidyklą spausdinimui bei platinimui…⁣ ⁣ …Ir po metų sunkaus darbo… Ši knyga – pasirodo!!!⁣ ⁣ „Ar žinai, kodėl sunku būti laimingu?“ yra knyga-vadovėlis apie meilę sau. ⁣ ⁣ Ar sugebėsi priimti save tokį, koks esi? Ar suprasi, kad gana to nesibaigiančio tobulėjimo… Ir tiesiog pakanka BŪTI?⁣ ⁣ Taip. Tu esi vertas būti. Tai, prieš šešis metus, supratau ir aš. ⁣ ⁣ Taigi šiandien be galo džiaugiuosi!!!! Knyga jau atspausdinta ir knygynuose bus jau netrukus! ❤️❤️❤️❤️❤️❤️⁣ ⁣ Beje, parašyk žinutę ir pasidalinsiu slapta leidyklos nuoroda, kur knygą galėsi įsigyti daug pigiau, nei ji bus knygynuose. Čia dovanų už tai, kad skaitai šiuos žodžius 😊⁣ ⁣ Po perkūnais, koks aš laimingas!!!⁣ ⁣ #100naujųDalykųKasdien  #PirmasKartas  #knygos  #leidyba

---

Aš neturiu daugiau ką pridėti, nes Debesylos parašymas tobulas. Rekomenduoju šią knygą ir aš. Esmę lyg pagavau, dabar mokysiuosi būti laimingu.

Ir nieko mums daugiau netrūksta.

Knyga: Laurent Gounelle “Ir tu atrasi lobį, kuris slypi tavyje”

Tags

Ego, Gyvenimo džiaugsmas, Gyvenimo prasmė, Knyga, Laimė, Laurent Gounelle, Motyvacija, Religija, Savianalizė, Savimotyvacija, Saviugda, Vidinė laisvė

Tęsiu prancūzų autoriaus Laurent Gounelle skaitymą.

Jau esu skaitęs:

“Dievas visada keliauja incognito”

“Diena, kai išmokau gyventi”

“Žmogus, kuris norėjo būti laimingas”

Na, ir dabar paskutinė knyga, kurią man šiai dienai pavyko gauti “Ir tu atrasi lobį, kuris slypi tavyje”.

Ir vėl greitai suintriguoja. Alisa, sakykim, marketingo specialistė (ji taip knygoje niekur neįvardijama, bet, manau, visai tikslus apibūdinimas) grįžta pas savo tėvus į kaimą (na, gal ir miestelis ten, ar net miestas). Jos vaikystės draugas (šiaip tai jis Alisą įsimylėjęs buvo, ach, kokios tos moterys, paliko tokį vyrą) Žeremis išgyvena krizę. Jis tapo kunigu ir dabar nebemato prasmės savo veikloje, į bažnyčią užsuka vis mažiau ir mažiau žmonių.

Alisa nutaria padėti savo vaikystės draugui, pritaikyti šiuolaikines psichologijos žinias ir taip pritraukti daugiau žmonių.

Pamilk save ir tada galėsi spinduliuoti meilę ir kitiems. Savimi pasitikėjimas ir tikėjimas tuo ką darai.

Šiaip įdomu. Man dažnai sako, kad aš savęs nemyliu. Niekaip nesuprantu kodėl. Myliu aš save. Myliu.

Taigi idėja labai įdomi ir jau laukiu, kaip čia ta Alisa pritauks daugiau žmonių į tą bažnyčią, ypač, kai tai eina per asmeninį Žeremio augimą.

Tačiau labai greitai nuo Žeremio pereinama prie Alisos, prie jos religinių ieškojimų.

Pažeriama be galo daug kritikos katalikų bažnyčiai. Ištraukiama Tomo evangelija. Kaip vienintelė tikra. Ir kadangi katalikų bažnyčia jos nepripažįsta, tai sako, kad tos keturius, kurias pripažįsta, yra neteisingos, dar daugiau, jose tyčia iškraipyta ką Kristus sakė ir mokino. Prijungiamas budizmas, induizmas. Ir gaunam, kad išorinio Dievo nėra, o Dievas yra mūmyse. Tada dar pasitelkiamas fizikas, kuris įrodo, jog Dievas vis gi yra. Ir jis sukūrė pasaulį. Aha, tik tada nutylima, kad jei jis yra tas kuris sukūrė pasaulį, o žmonių dar nebuvo, tai jis vis gi išorinis yra žmogaus atžvilgiu. O, kad Dievas yra mumyse nemažai kalba ir katalikai, nes mes sukurti pagal Dievo paveikslą. Ir Dievas yra absoliutas, t.y. Dievas yra Viskas. T.y. galim ieškoti dieviškumo savyje.

Religiniai ieškojimai kaip kelias į saviugdą, išlaisvėjimą ir laimės pajutimą.

Ir į pabaigą vėl grįžtama prie Žeremio ir jo veiklos, t.y. kaip ir gaunasi vientisa knyga, nes jau bijojau, kad Žeremį visai pamirš.

Ego. Visa knyga apie žmogaus ego. Iš tikrųjų sunkiai supratau, kas tas ego ir kaip su juo elgtis.

Bet apskritai knyga patiko. Vėl gera motyvacinė knyga, nors ir apvilkta tokiu įdomiu religiniu aspektu. Populiarioji psichologija kitaip.

Knyga: Laurent Gounelle “Žmogus, kuris norėjo būti laimingas”

Tags

Egzistenciniai klausimai, Gyvenimo džiaugsmas, Gyvenimo prasmė, Gyvenimo tikslas, Knyga, Laimingas, Laimė, Laurent Gounelle, Savianalizė, Savimotyvacija, Saviugda

Tai jau trečioji Laurent Gounelle knyga. Pirmoji “Dievas visada keliauja incognito” mane sužavėjo ir įtraukė nuo pirmo puslapio, visgi trileris, nors ir motyvacinis. Antroji – “Diena, kai išmokau gyventi” patiko, bet prireikė perskaityti 2/3 knygos, kad įtrauktų.

Kai rinkausi kitą knygą, tai šiek tiek nuogastavau, kad būtų vėl įtraukianti, nes antrą skaityti, kuri įtraukia tik po 2/3 knygos, nežinojau, ar užteks jėgų. T.y. galvojau, kad gal Laurent Gounelle yra vienaknygis rašytojas, t.y. vieną superinę knygą parašė, turėjo jai idėją ir viskas. O toliau rašo tik dėl to, kad, na, ir taip žmonės pirks jo knygas. Turėjau pasirinkimą iš dviejų jo knygų ir nuojauta pakuždėjo imti “Žmogus, kuris norėjo būti laimingas”:

Viršelis neįtraukiantis, labai jau paprastas. Bet spalvos gražios.

Ir ką? Ir įtraukė praktiškai nuo pat pirmo puslapio. Balis. Aha, vien šalis ką reiškia. Žmogelis, šiaip sveikas, bet jaučiantis, kad jam kažko trūksta (net kažin ar tą jaučiantis sąmoningai, ar tik pasąmoningai) nutaria aplankyti vietinį žiniuonį – išminčių. Jau vėl įdomu. Labai į mane užneša viskas. Žiniuonis apžiūrėjęs nustato, kad fiziškai jis sveikas, bet yra:

-Nelaimingas.

Ir paklausus, kodėl nelaimingas, atsako:

-Nes neturiu antros pusės.

-O kodėl neturi? Kas trukdo?

Ir labai greitai nuo šios temos nueinama prie įsitikinimų.

Nors knygoje dialogų vėl daug ir veiksmo nedaug, bet šį kartą man tai neužkliuva.

Ir nors beveik visos idėjos nėra naujos, bet skaityti buvo įdomu. Dalis idėjų priminė Svijašo knygą (kurios dar nebaigiau skaityti), bet kažkaip jų pateikimas įdomioje patrauklioje formoje, romano pavidalu, vėl atgaivino tas mintis. Ypač apie žmonių įsitikinimus, kurie veikia visą gyvenimą.

Apie tikėjimo galią. Ir taip. Aš ir pats seniau pasakojau, kaip Kristus gydė: Ar jūs tikite? Taip, tikime. Tada praregėkite. Arba. Jei turėtumėte tikėjimą nors kaip garstyčios grūdas, tai galėtumėte kalnus pajudinti.

Apie placebo galią.

Apie savo susikurtas realybes. Mes kiekvienas gyvename savo realybės versijoje su savomis interpretacijomis. Ir neturim dažniausiai jokio žalio supratimo apie kito žmogaus interpretacijas, kokius kompleksus jis turi ir kokia jo realybė.

Apie prašymo ir pagalbos galią. Žmonės bijo prašyti pagalbos. Ir tuo pačiu žmonės linkę padėti. Paradoksas, bet taip yra. Ir kas išmoksta prašyti, įgauna didelę galią.

Apie… Bet ir tai užteks kiek parašiau, nes kitaip nebereiks skaityti knygos. Ir nors asmeninė patirtis yra geriausias dalykas, bet geriau pilna knyga, nei mano trumpas konspektas.

Žodžiu, žodžiu, žodžiu. Knyga patiko.

Man vienas žmogus pasakė, kai išgirdo, jog šitą knygą skaitau:

-Tikiuosi nepanirsi į filosofijas…

O aš tikiuosi, kad panirsiu. Nors ir realizmas gerai. Ir tikiuosi, kad šias filosofijas perkelsiu į realų gyvenimą. Net taip ir darau. Ir man puikiai sekasi.

Einu dar vienos šito rašytojo knygos skaityti.

Ar aš laimingas nors neturiu antrosios pusės? Bent jau laimingesnis, nei tada, kai maniau, kad turiu. Žmona nebuvo jokia antra mano pusė. Iliuzija tik. Ir bent jau sužinojau kokia ta antra pusė turi (gali) būti.

Gero laiko praleidimo skaitant.