Rež.: Donovan Marsh
Vaidina: Gerard Butler, Gary Oldman, Common ir kt.
Man labai patiko anonsas, tai ir užsimaniau, kad būtinai į jį noriu. Ir man visai patiko.
Pats filmas kaip ir apie karą. Vis balansuoja ant parodijos ribos, taigi buvo ne tik įdomu, bet ir linksma žiūrėti. Net nežinau, gal ir kūrė kaip satyrą? Bet, ai, man buvo linksma žiūrėti. Na, ne kaip Johny English, bet tam tikrų bruožų turėjo.
Na, vien ko verta pati filmo idėja. Rusijoje karinis perversmas. Karinė chunta suima Rusijos Prezidentą ir ruošiasi pradėti Trečiąjį pasaulinį karą. Ir amerikiečiai gelbsti Rusijos Prezidentą. Pasiunčia savo būrį, kad pagrobti Rusijos Prezidentą ir išvežti jį iš Rusijos. Taigi pasiunčia būrį. Na, kas atspės kokio dydžio būrys turi būti, kad sugebėtų pagrobti atidžiai saugomą Rusijos Prezidentą. Manau, visai nesunku atspėti. 4. Keturi. Aha, keturi. Na, vieną sužeidžia, tai pačiam kulminaciniame pagrobime dalyvauja 3. Ai, dar prie pat Rusijos sienos atplaukia JAV povandeninis laivas, kad būtų kuo išgabenti.
Juk linksma žiūrėti. Ane?
Su polekiu amerikiečiai. Na, kino kūrėjai.
Bet man patiko. Duodu net 8/10. Gal mano nuotaika tiesiog gera buvo. Gal.
Ai, aš mėgstu šios tematikos kinus. Slaptieji ar ir nelabai JAV kariai Libijoje, Sirijoje, Irake ar panašiai. Man kažkaip labai įdomi ši tema.
Ir nors filmą vietomis buvo nuobodu žiūrėti, ypač visi veikėjai su vienodomis barzdomis, vieno veido, bet aš nutariau, kad čia toks spec. užmanymas, parodyti būrį, komandą, o ne kažkokius pavienius supermenus. Bet šiaip vis tiek žiūrėjau su dideliu susidomėjimu.
Ne, aš gal čiochnutas, nutariau pažiūrėti ir trečią dalį. Nors antra dalis Rembo. Pirmas kraujas 2 man ir nelabai patiko, bet kažkaip susigundžiau pažiūrėti Rembo. Pirmas kraujas 3. Ai, kažkokia nostalgija vaikystei, kai aš Rembo dievinau, nors šiaip filmų apie jį nebuvau matęs.
Šį kartą pagrindinis veiksmas vyksta Afganistane. Ir dabar aišku, kodėl Sovietų Sąjungoje filmai apie Rembo buvo uždrausti. Šioje dalyje rusai pavaizduoti kaip Afganistano žiaurūs ir negailestingi okupantai, sadistai ir civilių, nėščių ir vaikų žudytojai.
Na, ir man šioje dalyje jau patiko kai Rembo taškė ruskius į kairę ir į dešinę. Taip tiems ruskiams ir reikia.
Na, ši dalis patiko labiau nei antroji, nors vis tiek ne tokia gera kaip pirmoji. Nors šiaip gal geresnė nei pirmoji, bet kažkaip man tik pirmoji kažkokį pirmą įspūdį nostalginį paliko, o čia jau tik tos nostalgijos tęsinys. 7/10.
Pirma Rembo dalis – Rembo. Pirmasis kraujas visai patiko, tai kai rodė antrą dalį, kodėl ir nepažiūrėjus. Gal ir antra dalis bus visai žiūrima.
Pažiūrėjau. Na, kas patiko, kad pagaliau veiksmas vyksta Vietname. Beje, Vietnamas tai tokia maža valstybėlė šalia Kinijos. Aha. Maža. Palyginus su Kinija gal ir maža, bet šiaip tai yra milžiniška valstybė – apie 100 milijonų gyventojų. Kiek kiek? Va tau ir maža šalis. O šiaip man kažkodėl patinka Vietnamas, va ir Vilniuje kur yra vietnamietiško maisto restoranas man patinka ir šiaip kokia džiovinta žuvis iš Vietnamo jėga.
Ai. Pala taigi apie filmą. Ir kaip filmas? Šiaip nelabai. Nežinau, pirma dalis kažkaip dvelkė nostalgija seniems filmams, o antra kažkaip žiūriu ir nei įtampos, nei įdomumo. O jau rusų (sovietų) uniformos, tai labai nerealios, tokios gražios, išpuoselėtos, akivaizdu, kad režisierius neturėjo jokio supratimo apie Sovietų Sąjungą. Šiaip taip filmą baigiau žiūrėti. Trečią dalį žiūrėsiu nebent iš įdomumo, ar geresnė bus už antrą, ar tik kuo toliau tuo blogiau bus. Taigi trumpas aprašymas ir greitai įvertino. 6/10. Šiaip sakyčiau labai gerai įvertinau.
Tikriausiai sunku patikėti, bet manau, kad nesu matęs nei vieno Rembo filmo. Rimtai. Čia per TV rodė Rembo. Pirmasis kraujas. Ai, ant bajerio, sakau pažiūrėsiu. Pradėjau žiūrėti ir pasidarė įdomu, o kaip viskas baigsis. Pirmiausia kas labai nustebino, kad bent pirmojoje dalyje veiksmas vyksta visai ne kur nors Vietname ar kokiam Laose, o JAV. Ir toks šiek tiek asocialus, net psichuotas tas Rembo. Sužalotas psichiškai Vietnamo karo. Nors policininkai irgi tokie psichuoti. Anyway, visai buvo įdomu žiūrėti. Čia kaip į nekaltą mergelę, tokia naivi, kukli, dar nesugadinta. Taip ir šis veiksmo filmas, toks naivus, kuklus, dar tik veiksmo filmų pati pradžia, dar viskas gražu, judesiai tokia nerangūs, spec. efektai neperspausti. Čia kaip pirmas seksas, dar jokios patirties nėra, bet už tai kaip viskas jaudina.
Tiek trumpai. 8/10. Tiesiog tiek vertinu ir nelabai komentuoju kodėl.
Jau taip seniai bebuvau kine. Tikriausiai kokį šimtą metų nebuvau. Jei būdavo laiko, tai nieko gero nerodydavo. O jei rodydavo gal kažką ir įdomaus, tai nebūdavo laiko. Ir šį savaitgalį ištaikiau laisvo laiko ir nuėjau į filmą intriguojančiu pavadinimu Valstybės paslaptis / The Post (2017):
Rež.: Steven Spielberg
Vaidina: Meryl Streep, Tom Hanks, Sarah Paulson ir kt.
Kaip ir nusimatė geras filmas. Geras pavadinimas, tiksliau vertimas “Valstybės paslaptis”. Nes “The Post” Lietuvoje tikrai niekas nežiūrėtų. Geras režisierius – Steven Spielberg. Geri pagrindiniai aktoriai – Meryl Streep ir Tom Hanks. Ypač mėgstu Tom Hanks. Įdomi istorija – JAV prezidentų (Richardo Nixon valdymo metu) melo apie Vietnamo karą išaiškinimas. Gal ir iki Votergeito nebetoli?
Žodžiu, nusimatė įdomus kinas. Deja, bet buvo nuobodu. Na, taip, viskas kaip ir įdomu. Tiesa, iki Votergeito taip ir nepriėjo (kažkur reklamoje klaidingai rašė, kad čia filmas būtent apie JAV Prezidento Niksono apkaltą), tai kaip ir įžanga, pradžia tos apkaltos. Pagrindas – be kurio nebūtų ir apkaltos. Priešistorė.
Dar įdomi linija – moters verslininkės pradžia vyriškame verslo pasaulyje ir sunkus kelias į prasimušimą. Sunkūs sprendimai.
Kai dabar pagalvoju, tai kaip ir viskas įdomu, kaip ir tikrai sužinojau nemažai įdomių istorinių dalykų. Kaip visada pradžiugino JAV demokratijos padėtis.
Bet žiūrėti buvo nuobodu. Tiesiog. Tai ir vertinu tik 6/10.
Rež.: Ridley Scott
Vaidina: Denzel Washington, Russell Crowe, Chiwetel Ejiofor ir kt.
Ir tai šį filmą žiūrėjau tik todėl, kad jį rodė per TV ir, kad tai yra Ridley Scott filmas. Ridley Scott šiaip įžymus režisierius, o ir šiaip dauguma jo filmų man patinka. Ir dar šis filmas visada paminimas, kai kalbama apie Ridley Scott, tipo, vienas iš jo geriausių. Kai kas sako, kad net pats geriausias arba bent jau, kad po šito jis nieko gero daugiau nebepastatė.
Ok. Žiūriu. Na, taip nuo pat pirmų kadrų jaučiasi filmo kokybė. Taip – filmas klasiškai surežisuotas, klasiškai nufilmuotas, klasiški aktoriai (vien Denzel Washington ko vertas), klasiškas scenarijus ir istorija, klasiški charakteriai ir jų plėtojimas, klasiškai perteikta tų laikų atmosfera ir t.t. Tik – viena problema. Man nepatinka tokie filmai apie gangsterius. Kodėl? Nes tie gangsteriai yra visuomenės blogis, tačiau filme taip patraukliai parodomas, kad filmo gale aš sirgau, kad tik jo nesugautų, ypač kažkoks morališkai keistas policininkas (apie santykius su savo šeima turiu galvoje). O kokia graži gangsterio meilė savo mamai, koks gražus rūpestis ja. Ir šiaip kokie gražūs santykiai su broliais ir pusbroliais. Koks šaltakraujis, negarbėtroška, rimtas, susikaupęs, protingas, žavingas ir t.t. Taigi gangsteris – patrauklus, o policininkas – atstumiantis. Nežinau, ką tuo Ridley Scott norėjo pasakyti, bet man už tai sunku tokius filmus žiūrėti, nes galvoje sukelia konfūzą. Blogietis atrodo kaip teigiamas herojus, o gerietis – kaip toks šioks toks.
Ir vėl apie filmą tiek trumpai. Filmas tikrai kokybiškas ir labai maloniai ir įdomiai žiūrėjau, tik kaip ir sakiau, žavingas gangsteris – man kažkaip nelabai.
Ai, įvertinsiu. Ir kiek gi vertint? Tikrai konfūzas galvoje. Ai, tiek to. 7/10. Filmas tikrai geras, bet man teigiamas gangsteris vis tiek nepatinka.
Tiek ilgai nerašiau apie jokį filmą, kad galima pagalvoti, jog viskas, nusibodo apie filmus rašyti ir daugiau nerašysiu. Žiūrėsiu, bet nerašysiu. Galima taip pagalvoti, bet priežastis paprastesnė – nuo paskutinio aprašyto filmo, apie kurį rašiau beveik prieš du mėnesius, aš pažiūrėjau tik du filmus. Rimtai. Čia per mėnesį gaunasi vienas filmas. Vienintelis. Matyt dabar toks mano gyvenimo etapas. Ir tai pažiūrėjau tik dėl to, kad per TV rodė. Ok, grįžkim prie filmo. Įniršis / Fury (2014):
Rež.: David Ayer
Vaidina: Brad Pitt, Shia LaBeouf, Logan Lerman ir kt.
Įniršis. Kai populiarūs aktoriai vaidina rimtuose filmuose, man visada įtartina, bet tiek to yra gyvenime buvę, kai geras aktorius ir rimtame filme yra geras aktorius. Juk yra, ane. Taigi Brad Pitt. Šiaip šį filmą norėjau pažiūrėti jau seniai, nes man patinka filmai apie Antrąjį pasaulinį karą, bet kai rodė kino teatruose nepažiūrėjau, o po to prisiskaičiau daugiau neigiamų atsiliepimų nei teigiamų, kad taip ir nedegiau noru pažiūrėti, bet kad jau rodo per TV, kodėl ir nepažiūrėti.
Ir pažiūrėjau. Ką aš žinau. Šiaip man buvo visai įdomu, nors tos dramatiškos scenos atrodė kažkokios dirbtinės, bet šiaip stengiausi pamatyti kažką naujo apie karą. Ir tikrai, yra vis gi tam tikrų įdomių idėjų. Nors kai kurios keistos – pvz. meilės scena vokietaitės ir jauno amerikiečio kareivuko. Nors ir tame įdomių minčių galima pamatyti. Išsiilgę meilės, kaip kontrastas parodomi patyrę vilkai, kuriems rūpi tik seksas, vulgarus. Ir aukštesnės moralės karininkas, nors būtent filme labiausiai ir akcentuojamas jo įniršis.
Baimė. Drąsa. Paprasti norai ir jų žlugimas karo metu. Pasiaukojimas. Ir tikrai įdomus dalykas – įniršis. Labai taiklus pavadinimas, beje. Karas į pabaigą, bet dar mūšiai tęsiasi. Paskutinis pasispardymas. Ir kodėl vokiečiai tiesiog nepasiduoda?
Žmona irgi nustebo, kad aš kažką įdomaus įžiūrėjau šiame filme. Bet tikrai yra tam tikrų žmogaus psichologijos aspektų analizės ribinėse gyvenimo situacijose. Ir tuo filmas man įdomus.
Taigi tiek trumpai, nors filmas ir ypatingai nesužavėjo, bet man vis tiek patiko. Nors įvertinsiu pakankamai žemai. 6/10. Nors juk tai daugiau į teigiamą pusę, daugiau už visišką vidutinybę 5. Gero žiūrėjimo ir įdomių minčių.
Ai, dar. Labai gerą komentarą perskaičiau apie šio filmo pabaigą (paskutinį mūšį): “Nežinojau, kad vokiečiai turėjo specialų daunų būrį”. Kas matė filmą, tas supras apie ką šis komentaras.
Rusija išleido monetą (ar tai medalį) pagerbti (?) naujai išrinktą Amerikos Prezidentą Donaldą Trumpą.
Realy? Are they joking? Net aš su savo menkomis anglų kalbomis matau klaidas.
“Amerika”? Hmz. Juk ir pirmokui aišku, kad “America”.
United States of America? Ką jie filmų nežiūri? The United States of America.
O čia irgi topas.
45 The President.
Lietuviškai skambėtų. Keturiasdešimt penki Prezidentas. Juk ir man aišku, kad turi būti: The 45 th President of The United States of America.
Ai, dar ir “of” praleista 🙂 Gal aš dar kai ko nematau.
Tai dabar įdomu. Čia jie tyčiom taip tyčiojasi iš JAV Prezidento ar šiaip tiesiog durniai yra?
Ta proga ir aš užsidegiau išmokti anglų kalbą. Na ir kas, kad matau tokias grubias klaidas, bet nei kinų, nei žinių, nei radijos negaliu klausytis, nes nesuprantu. Net mano mažė su manimi angliškai jau šnekasi. Na, ją kol kas suprantu, bet tai, ei, dar keli metai praeis ir aš atsiliksiu juodai.
Taip kad.
Chalenge Number One. Learn English to level I can see movies and understand. I started English online courses and I have installed some apps to my phone for learning words. I listen to BBC World News Radio evertime when I drive car.
Will see what time I need to reach my new goal.
Jep. Na, tai kiek laiko užtruksiu, kad pasiekčiau normalų lygį?
Oi, kaip man patinka mūsų naujoji tradicija kiekvieną savaitgalį nueiti į kino teatrą. Jau turiu nužiūrėjęs kino filmus trims savaitgaliams į priekį, na, o dabar šio savaitgalio filmas Pjūklo ketera / Hacksaw Ridge (2016):
Rež.: Mel Gibson
Vaidina: Andrew Garfield, Sam Worthington, Luke Bracey, Teresa Palmer ir kt.
Ohoho, režisierius Mel Gibson. Tiesą sakant, šiaip jis lyg garsesnis kaip aktorius, bet sėdžiu ir galvoju, o kokiuose filmuose jis vaidino ir neprisimenu, ne, nu gal tiesiog neprisimenu, o jei kas primintų, sakyčiau, ai, nu taip, tikrai. Tačiau prisimenu kokiuos filmus jis režisavo: “Apocalypto” ir “The Passion of the Christ”. Režisavo ir daugiau, bet kitų neprisimenu, neprisimenu ir to už kurį gavo Oskarą (Braveheart). Abu tie filmai man labai patiko, todėl tikiuosiu, kad ir šis naujas “Hacksaw Ridge” patiks.
Nors treileris, matytas dar kino teatre, nesužavėjo. Ne, nu įdomus pasirodė, t.y. toks, kad tą savaitgalį tikrai geriausias, bet, jei nebūtų tradicijos, tai ne toks, kad specialiai eičiau. Apie karą, Antrąjį Pasaulinį, įdomu, bet kažkoks keistas, apie didvyrį, kuris kare dalyvavo be ginklo. Hmz. Labai jau keistai. Ai, sanitaru dirbo. Tipo, didvyris? Na. Ok, pažiūrėsim. Vis geriau nei lovoje gulėti ar dirbti. Nors jau pačią ėjimo į filmą dieną jau aš pradėjau žmoną atkalbinėt, kad gal neinam, tingisi kažkaip. Dar bijojau, kad Mel Gibson, įžymus, kad aš per daug tikėsiuosi iš jo ir bus nelabai kaip. Bet dar kažkaip leptelėjau, jog Delfi skaičiau, jog tai geriausias šių metų filmas, tai žmona užsidėgė, kad einam ir jokių ten tingėjimų.
Lygiai taip pat ir nežavėjo, o ir dabar dar nežavi ir pavadinimas. Pjūklo ketera. Kas? Koks dar pjūklas? Ten ką japonai ar japonus su pjūklais per karą pjaustė? O ketera tai čia kas? Ne, nu dar kas ketera yra kaip ir aišku, bet kas yra pjūklo ketera? Dabar žinau, kad čia viskas dėl mano neišsilavinimo. Bet ką padarysi, juk istoriją mokiausi sovietiniais laikais, kai tada net nesupratau kaip čia gaunasi, jog Vokietija Sovietų Sąjungą užpuolė 1941 metais, o Antrasis Pasaulinis karas prasidėjo 1939 metais. Kaip čia taip? Taigi tais laikais komunistai istoriją klastojo kaip tik įmanoma, tiesa, matyt, nelabai gudriai, nes net man vaikui nesueidavo galai. Na, ir aišku, kad JAV dalyvavo Antrąjame Pasauliniame kare beveik nebuvo minima. Na, kad su Japonija kariavo tai tikrai niekas nieko nesakė, gal kokiam vadovėlyje (bet tikriausiai ne mokykliniame) ir buvo kur mažom raidytėm parašyta. O amerikiečiams “Hacksaw Ridge” tikriausiai reiškia labai daug, nes jiems tikriausiai kiekvienam mokykliniam vadovėlyje parašyta apie šį mūšį dėl Okinavos. Pasirodo, kad tai vietovės pavadinimas, net skardžio, kurį ameriekiečiai labai sunkiai paėmė. Taigi, vertimas į lietuvių kalbą “Pjūklo ketera” man nepatinka. Nemanau, kad jaunimėlis, kuris nesimokė tarybiniais laikais irgi ką nors žino apie šį mūšį, todėl mus pavadinimas klaidina, nes bandome žodyje “pjūklas” ieškoti filmo prasmės. Beje, rusai išvertė “По соображениям совести”, matyt, vertė toks pats post sovietikus kaip aš ir pagalvojo, kad geriau į pavadinimą įdėti kažkokią prasmę. “Pagal sąžinės balsą”. Na, nežinau, ar toks geriausias pavadinimas, bet man bent jau duoda kažkokią užuominą apie filmą. Nors lietuviškas vertimas “Pjūklo ketera” gal ir gerai, kai praplečia mano išsilavinimą. Bet marketingine prasme negeras, nes daug kas nesupras, kad čia iš vis apie karą. Va, Pearl Harbor taip ir liko Perl Harboras, aišku, kad nieko neaišku, tada ir pradedi aiškintis, o kas čia tas Perl Harboras. Gal ir šiam kokį japonišką pavadinimą galima buvo palikti.
Taigi pats filmas. Pradžia nuobodoka. Broliai lenktyniauja, girtas tėvas šlaistosi, šlykštu žiūrėti į jį. Broliai mušasi, tėvas apatiškas, tipo, jam užteks primušti tik nugalėtoją. Na, scena, kai Desmondas sukrečiamas savo paties poelgio galinga, bet po to vėl kažkaip nurimsta.
Aišku, kai Desmondas Dosas sutinka gražuolę Dorothy, faina. Teresa Palmer grožis neišpasakytas, žiūrėčiau ir žiūrėčiau į ją, tikriausiai niekada nenusibostų. Deja, Desmondui nusibodo, na, ne, aišku, kad ne. Bet pareiga Tėvynei aukščiau už viską. Oi, kaip man patinka tie amerikiečiai, tokius patriotiškus filmus stato.
Desmondas nutaria eiti ginti savo Tėvynės. Įstoja savanoriu. Beje, o tai JAV buvo šauktinių armija? Nes kiek žiūriu filmų ar knygų skaitau visuose karuose (ir Vietname) vien savanoriai. Taigi kaip būtų ir eilinis filmas apie karą, bet viena mažytė problemėlė. Desmondas tiek dėl savo religinių įsitikinimų (Nežudyk), tiek dėl savo asmeninių pažadų Dievui negali imti ginklo į rankas. Bet padėti kariauti su šėtonu nori.
Prieš jį atsisuka visas pasaulis. Kaip čia taip. Bailys Dosas? Net jo mylimoji nori, kad jis grįžtų pas ją. Joma jo… aš tai bučiau pas ją grįžęs. Neturiu aš tiek tikėjimo, neturiu tiek ryžto, tiek stuburo. Oi, kaip aš greit bučiau pasidavęs, jei ant manęs būtų toks psichologinis spaudimas.
Karas. Karo scenos šlykščios, kad net nemalonu žiūrėti. Sėdžiu ir galvoju, o tai kur čia to filmo įdomumas. Na, taip užlipa jie ant tos keteros. Beje, kaip visada amerikiečiai efektingai prieš tai išvalo artilerija ar lėktuvais teritoriją. Filme gerai pasakyta šia tema. Vienas kareivis sako: po šitokio pragaro niekas negali išgyventi. Kitas trumpai atsako: japonai išgyvena. Taigi užlipa ant tos keteros. Japonų nėra. Na, aišku, kaip ir galima tikėtis jie pasirodo. Šaudosi, skerdžiasi, deginasi ir t.t. Na, taip, tas Dosas bėgioja, padeda. Šaunuolis. Bet tai už tai dviejų valandų filmą apie jį susukti? Atmuša japonus. Naktis. Pasikalba su savo skriaudėju, susidraugauja. Vėl toks įdomus amerikietiškas požiūris. Gera ta šalis JAV. Toliau – efektingas sapnas. Bet už tai vadinti geriausiu metų filmu? Ryte japonai grįžta ir su tokia jėga, kad amerikeičiams nieko nelieka kaip tik trauktis. Dosas vėl padeda. Ne, nu gražu. Bet tai darė šimtai karo sanitarų. Kodėl Desmundas toks spec., kad filmą pats Melas Gibsonas susuko. Juk filmas paremtas tikrais faktais.
Ir čia filmas pasiekia kulminaciją. Vau. Tikriausiai, kaip išsižiojau, taip ir likau sėdėti išsižiojęs, kol filme išaušo rytas. Vau. Tiesiog vau. Va, čia tai didvyris. Absoliučiai tikrais faktais paremtas filmas, net filmo gale parodytos tikrojo Doso nuotraukos, tikrų jo kovos draugų trumpi pasakojimai, pačio tikro Doso atsiminimai.
Išgelbejo 75 žmones. Vienas. Afigiet. Net neturiu daugiau komentarų.
Filmas ant tiek geras pasidaro, kad net kitą dieną žmona prikalbina sūnų nueiti pažiūrėti. Ką ten prikalbina, nuvežam, nuperkam bilietą ir praktiškai palaukiam, kad tikrai nueitų.
Ai, dar viena labai keista scena. Amerikiečiai laiminėja. Grupė japonų iškelia baltą vėliavą ir išeina pasiduoti. Ką jie po to padarė, tai mane labai šokiravo. Ne, nu sakoma, kad kare visos priemonės tinkamos. Bet šita scena labai šlykšti. Įdomu, ar ji paremta istoriniais faktais. Kažkaip labai negražiai apie japonus šita scena parodo. Nesitikėjau. Na, taip vėliau karo vadai darosi charakiri, va, taip kažkaip ir buvo suformuota mano nuomonės apie japonų garbės supratimą. O ta scena su balta vėliava mane labai šokiravo.
Tikrai 10/10. Norėjau duoti vienu balu mažiau už tas žiaurias ir ilgas karo scenas, bet ką padarysi, jei karas toks yra. Pagalvojau, kad negaliu sumažinti taškų.
