Filmas: Tower Heist / Dangoraižio apiplėšimas (2011)

Tags

, , , , , ,

Kai pažiūri kelis vidutinius filmus iš eilės, tai pradedi desperatiškai ieškoti kažko geresnio nei vidutinio. Ir taip, kad patiktų ir man, ir žmonai. Už akių užkliuva lyg trileris Tower Heist / Dangoraižio apiplėšimas (2011):

Rež.: Brett Ratner
Vaidina: Eddie Murphy, Ben Stiller, Casey Affleck ir kt.

Scenarijus pasirodo įdomus. Buvę geri viešbučio darbuotojai nutaria apiplėšti nesąžiningą darbdavį. Patys patirties neturi, todėl susitaria, kad jiems padės vietinis smulkus vagišius.

Vėl gal probema ta, kad aš bandžiau žiūrėti tai kaip trilerį, o režisieriaus užmanymas buvo kaip komedija. Jau vien kokie aktoriai Ben Stiller, o po to ir Eddie Murphy. Ir mano manymu tai nei trileris, nei komedija. Nepasakyčiau, kad labai blogas filmas, bet kad geras irgi ne. Buvo ir trilerio elementų, buvo ir komedijos, bet kažkaip viskas ne mano skonio, nors ir baigiau žiūrėti. Beje, žmonai visai patiko. T.y. patiko labiau nei man, nors sužavėta irgi nebuvo.

Ai, tai ir įvertinsiu 4/10.

Filmas: Įvykis / The Happening (2008)

Tags

, , , , , , ,

Čia kurį vakarą maigiau TV pultelį ir matau pristatymą filmo Įvykis / The Happening (2008):

Rež.: M. Night Shyamalan

Vaidina: Mark Wahlberg, Zooey Deschanel, John Leguizamo ir kt.

Taigi katastrofa. Žmona seniai jau zyzia, kad nerodau jai jokių katastrofų, o katastrofos jos mėgstamiausias žanras. Tiesa, realios, o ne kaip ši – paaiškėjo, jog čia fantastinė katastrofa. O ji tokių nemėgsta.

Filmą žiūrėti baigėm, nes man vis tiek fantastika patinka, o ir žmonai matyt buvo įdomu, o dėl ko čia taip visi nei iš šio nei iš to pradėjo žudytis. Virusas? Ar kas?

Ai, žodžiu, šios pastraipos neskaitykit, jam kam įdomu ir bandys žiūrėti (o būtent šio filmo įdomumas ir yra, kai nežinai dėl ko čia viskas), bet mintis visai įdomi – augalai susipyko su žmonėmis ir pradėjo skleisti “bangas”, kurios paveikia žmogaus psichiką ir jie nusižudo patys.

Dar prisimenu, kad aš šį filmą seniai žiūrėjau kino teatre. Ir dar, kad kartu su žmona. Ir kad net mums abiems patiko. O dabar žiūriu ir nesuprantu, kas man šiame filme tada patiko? Na, taip idėja. Netikėta. Bet visa vaidyba, visa režisūra, nežinau, viskas kažkaip lievai. Gal čia tik vieną kartą galima žiūrėti ir dar būtinai dideliame ekrane? Gal. Žodžiu, šį kartą man pasirodė labai vidutinis filmas. Tai ir vertinu taip 5/10.

Filmas: La corrispondenza / Correspondence / Amžinos meilės laiškai (2016)

Tags

, , , , , , ,

Šį filmą žiūrėjau seniau, prieš kokį porą mėnesių, tik dabar prisiminiau, kad nieko apie jį neparašiau. Matyt, dėl to, kad man jis pasirodė vidutinis. Filmas: La corrispondenza / Correspondence / Amžinos meilės laiškai (2016):

Rež.: Giuseppe Tornatore
Vaidina: Jeremy Irons, Olga Kurylenko, Simon Johns ir kt.

Kas mane patraukė? Pirmiausia tai aktoriai Jeremy Irons ir Olga Kurylenko. Toliau aprašymas. Pagal jį man pasirodė, kad tai vos ne kad mokslinės fantastikos filmas. Astronomas, besidominantis alternatyviomis realybėmis ar pan. susikukuoja su gražuole savo studente. Meilė. Tačiau jis miršta, o jos meilužė (na, ok, meilė) ir toliau gauna iš jo laiškus, lyg jie bendrautų toliau. Čia iš kur? Iš alternatyvios realybės? Iš žvaigždžių?

Pusė filmo taip ir žiūrėjau lyg tai būtų mokslinės fantastikos filmas. Visai įdomus. Po to pradėjo rodytis, kad čia mistinis filmas. Jau nebe taip įdomu, bet vis tiek. Vėliau atrodė, kad čia tiesiog romantinis filmas apie meilę, nors šiek tiek misticizmo liko.

Taigi aš manau, kad mano pradinė intencija buvo bloga. Jei aš šį filmą būčiau pradėjęs žiūrėti kaip romantinį, be jokių ten užuominų į mokslinę fantastiką, tai tikriausiai dabar ir vertinčiau kitaip. O dabar vertinu tik 5/10. Kaip ir patiko, bet va, per pora mėnesių visai pasimiršo, taigi kažin ar paliko kokį rimtesnį įspūdį. Iš vis reiktų man filmus aprašinėti ar bent vertinti po kažkiek laiko, nes dabar kartais užklystu į savo vertinimus, o žiūriu, įvertinimas kokie 8, ei, o apie ką tas filmas? Nors kai paskaitau apie ką, gal ir daug maž teisingai vertinau.

Filmas: A Royal Night Out / Naktis be karūnos (2015)

Tags

, , , , , , , ,

Tikėjausi pažiūrėti dar vieną rimtą filmą apie karą, bent jau susijusį su Antruoju pasauliniu karu, bet klydau. A Royal Night Out / Naktis be karūnos (2015):

Rež.: Julian Jarrold
Vaidina: Sarah Gadon, Bel Powley, Emily Watson ir kt.

Siužetas patraukiantis. Baigėsi Antrasis Pasaulinis karas. Visas pasaulis džiaugiasi ir švenčia. Londonas irgi. Princesės Elizabeth ir Margaret irgi nori švesti kartu, todėl išprašo tėvų, Dž. Britanijos karalių, leisti jas inkognito į miestą švesti kartu su liaudimi.

Ir čia prasideda. Dezertyras parodomas kaip didvyris, toliau prostitutės, narkotikai (ar žinojote, kad Anglijos gal būt būsima Karalienė gal būt vartojo narkotikus? Gražu, ane?). Na, ir filmas visai mane pribaigė kai Dž. Britanijos princesę apsinarkašinusią, girtą, nulužusią vežė praktiškai mėšliname karutyje. Nežinau, gal čia koks angliškas humoras, kurio aš nesuprantu, bet man visiškai nesąmoningas ir nejuokingas filmas. Čia juk norėjo komediją padaryti, ar aš ne taip supratau? Juk į rimtą filmą tai nei kaip.

Duodu 4/10. Tiek daug? Nes kas patiko, tai muzika. Keista, aš nesu tokio stiliaus muzikos gerbėjas, bet kaip man patiko šiame filme.

Geras vertimas. Naktis be karūnos, t.y. visiškas šudas.

Filmas: 1944 (2015)

Tags

, , , , , , , , , , , ,

Man patinka filmai apie karą, na ir šiaip istoriniai, bet apie Antrąjį pasaulinį karą tikriausiai man labiausiai įdomūs. Kai tik pamačiau, kad net estai sukūrė filmą apie Antrąjį pasaulinį karą, užsimaniau pažiūrėti, juolab, kad atsiliepimai visai neblogi. Taigi fimas pavadinimu “1944“. (Kaip ir Jamalos daina)

Rež.: Elmo Nüganen
Scenarijus: Leo Kunnas
Vaidina: Marko Leht, Maiken Schmidt, Märt Pius ir kt.

Šiaip tai labai netikėta, kad estai sukūrė tikrai neblogą filmą. Mūšio scenos man buvo per ilgos, nuobodžios, bet visa kita labai įdomu.

Filmą pradeda rodyti 1944 metų Estijoje, kai Raudonojo Armija stūmė nacistų padalinius iš Estijos. Ir rodo būtent estų padalinį, kurie kariauja vokiečių pusėje. Oi, kaip netikėta. Lyg ir turėtų būti visiškas blogis. Bet mes matom priežastį, kodėl tiek daug estų (manau, kad ir latvių bei lietuvių) kovojo nacių pusėje. Pagrindinė priežastis ta, kad jie kovojo ne už Vokietiją, o prieš Sovietų Sąjungą, kuri užgrobė Estiją, Lietuvą, Latviją, pradėjo masinius trėminus į Sibirą ir žudymus. Jie manė, kad taip apgins savo Tėvynę, tačiau ir jie pradeda suprasti, kad ir jais naciai pasinaudojo, kad jie kariauja svetimame kare, bet dar vis tiki, kad tai prieš sovietus.

Labai keista buvo žiūrėti į estus kareivius. Man jie tokie nekalti atrodo, kad net musės nesugebėtų nuskiausti.

Filme labai gražus perėjimas nuo estų kariaujančių Vokietijos pusėje prie estų kariaujančių sovietų pusėje. Viskas persipina, susipina. Mažos tautelės papuolė tarp girnų tarp dviejų milžiniškų grobuonių.

Daug gražių ir įdomių vingių. Pvz. be galo žiaurus (tipiškas) rusų sovietų karo vadas ir kaip gražiai jam priešpastatytas paprastas rusų kareivukas.

Žodžiu, tikrai vertas dėmesio estų antikarinis filmas. Vėl parodo, kad gyvenimas nėra juodai baltas. Vertinu tikrai aukštai – 8/10. Jei ne tos nuobodžios karo mūšių scenos, tai už dramatinius likimus tikrai dar daugiau būčiau davęs.

Filmas: Zoologijos sodo prižiūrėtojo žmona / The Zookeeper’s Wife (2017)

Tags

, , , , , , , , , , , , ,

Tikrais įvykiais paremtas filmas Zoologijos sodo prižiūrėtojo žmona / The Zookeeper’s Wife (2017):

Rež.: Niki Caro
Vaidina: Jessica Chastain, Johan Heldenbergh, Daniel Brühl ir kt.

Pirmiausia, aš net neplanavau eiti žiūrėti šio filmo, nes yra kitas filmas panašiu pavadinimu “Zoologijos sodo prižiūrėtojas”, jo nematęs, bet kaip supratau pakankamai kvaila komedija. Tai galvojau, kad čia bus, tipo, antra serija. Bet per LTV pamačiau reklamą (jau vien tai sudomino, jog reklamą pamačiau per LTV, o ne kokią pramoginę televiziją), kad čia apie holokaustą, o po to ir žmona kažkur išskaitė, kad čia geras filmas. Paskutiniu metu nerandu filmų į kuriuos galėčiau eiti į kino teatrą, tai labai apsidžiaugiau, kad vėl atsirado kino teatro vertas filmas.

Filmų apie holokaustą daug, bet, matyt, apie tai kaip buvo naikinama ištisa žydų tauta, jų bus sukurta dar daug, nes tema labai skaudi, o iš kitos pusės parodomi ir paprasti žmogeliai, didvyriai, kurie viskuo rizikuodami išliko tokiomis sąlygomis tikrais žmonėmis, padėjo žydams, gelbėjo juos.

Varšuvos zoologijos sodas. Visi laimingai gyvena, prižiūri gyvūnus, padeda jiems gimdyti, rengia vakarėlius ir t.t. Žodžiu, viskas gražu. Deja, mūsų norai ir svajonės nevisada sutampa su realybe. Stalinas ir Hitleris pasidalina Lenkiją ir kitas šalis. Prasideda Antrasis pasaulinis karas. Lenkiją iš vienos pusės užpuola vokiečiai, o netrukus iš kitos pusės ir į nugarą smogia ir rusai. Varšuva okupuota, dalis gyvūnų išžudyta, dalis išvežta į Vokietija. Nacistai pradeda sistemingą žydų naikinimą. Zoologijos sodo prižiūrėtojas ir jo žmona negali likti nuošalyje ir slapta nuo nacių gelbėja žydus. Taip nuo mirties jie išgelbėjo 300 žmonių. Daug vaikų, moterų ir vyrų.

Kuo šis filmas ypatingas ir kitoks? Visi kiti filmai apie holokaustą yra tokie juodai balti. Gelbėtojai absoliutūs didvyriai, o vokiečiai absoliutūs niekšai. O šiame filme gelbėtojai ne kartą suabejoja tuo ką daro. Labai žmogiška. Bet nugali savo baimes ir abejones ir daro neįtikėtinai drąsius dalykus. Kažin ar aš taip galėčiau.

Man net įdomiau buvo žiūrėti į vokiečius. Šiame filme jie nėra vaizduojami kaip absoliutus blogis, kas man atrodo realiasnis vaizdas į pasaulį. Man ta vokiečio, zoologijos savininko istorijos linija dar įdomesnė, nei tų prižiūrėtojų. Aš net vienu metu galvojau, kad pavadinimas turėtų būti kitoks. Net ne “žmona”, o bent jau pats prižiūrėtojas, nors vėliau pergalvojau, gal ir teisingas pavadinimas, ji visko centre, o kiti nors ir neprastai, bet sukasi apie ją.

Taigi, vokietukas. Iki karo buvo išlepintas dėmesio, zoologijos sodus paveldėjęs iš savo tėvo, žavingas, bet turintis ne tik garbės troškimo, bet ir garbės supratimą, iš tikro mylintis gyvūnus. Įsimylėjęs prižiūrėtojo žmoną, bet apart begalinių komplimentų giliau nelendantis. Tačiau karas pakeičia situaciją. Buvęs paprastas zoologas, dabar tampa Hitlerio zoologas, su ypatingais įgaliojimais, su galimybe demonstruoti jėgą ir galią. Mes matome kaip jis auga, kaip demonstruoja jėgą nušaudamas erelį. Jo galia auga. Ir labai įdomus momentas. Jis su zoologo žmona namie vieni. Mes juk žinome, kad jis jos jau seniai trokšta ir flirtuoja. O ji irgi flirtuoja, kad galėtų rūsyje saugiai laikyti paslėptus žydus. Ir momentas, kai žydų vaikas pradeda verkti, prižiūrėtojo žmona, kad neišgirstų apsikabina zoo savininką, dabar SS karininką, pilną jėgos ir galios. Logiškai jis turėjo pulti ją ir išdulkinti. Juolab, kad prieš tai kadre rodė, kaip pora nacių kareivėlių tiesiog žvėriškai išprievartavo dar mažą žydų mergaitę. Ir čia jis atsitraukia. Netikėta.

Ir panašių scenų yra daugiau, kai jo senoji inteligentiška džentelmeniška dvasia nugali karo ir garbės pažadintą žvėrį savyje. Man pradžioje dėl šito filmas ir nepatiko, bet vėliau kai apgalvojau, tai būtent šitas momentas yra šio filmo stiprybė. Gyvenimas parodytas kaip besantis spalvotas, o ne juodai baltas.

Efrat Dor stars as Magda Gross, Jessica Chastain as Antonina Zabinski, Timothy Radford as young Ryszard Zabinski, Shira Haas as Urszula and Martha Issova as Regina Kenigswein in director Niki Caro’s THE ZOOKEEPER’S WIFE, a Focus Features release.
Credit: Anne Marie Fox / Focus Features

Na, dar klasikinis, gražus momentas, kai tas pats vokietis apakintas vokiečių arijiškumo šventai įsitikinęs, kad jam pavyks iš stumbrų išvesti seniai išnykusią taurų veislę.

Ir pabaigai. Taip filmas geras. Rekomenduoju. Ypač dėl to, kad nėra juodai baltas, o parodo, kad gyvenimas yra sudėtingesnis. Ir aš vis naiviai tikiuosi, kad žmonės pažiūrėję filmuose kokias baisybes atneša karas, nutars daugiau nebekariauti. Koks aš naivuolis. Rusija intensyviai ruošiasi karui. Taip, ta pati, kuri nugalėjo nacistinę Vokietiją, kuri pati ypatingai gerai matė karo baisumus, kuri 40 metų vaikams diegė antikarines mintis. Deja.

Taigi žiūrėkite tokius filmus ir tapkite geresniais žmonėmis. O aš įvertinu. 8/10. Kodėl tiek mažai? Todėl, kad filmas baisus. Aš, matyt, šiuo metu labai bijau karo. Aš bijau žiūrėti tokius siaubus. Aš šiuo metu neturiu jėgų susidoroti su tokiomis baisiomis mintimis.

Filmas: Il vangelo secondo Matteo / The Gospel According to St. Matthew / Evangelija pagal Matą (1964)

Tags

, , , , , , , , , , , ,

Sveikinu visus su Jėzaus Kristaus prisikėlimo švente, su jo antruoju gimtadieniu, šventomis Velykomis.

O aš ta proga pagaliau baigiau žiūrėti filmą: Il vangelo secondo Matteo / The Gospel According to St. Matthew / Evangelija pagal Matą (1964).

Rež.: Pier Paolo Pasolini
Vaidina: Enrique Irazoqui, Margherita Caruso, Susanna Pasolini ir kt.

Šį filmą Antanas L. rekomendavo dar labai seniai, o aš vis nežiūrėjau, nes galvojau, kad jau jį esu matęs. O kad antrą kartą žiūrėti tą patį filmą, tai galvojau, jog reikia pakankamai gerai jį pamiršti. Jau per šias Kalėdas pagalvojau, kad senokai ką bežiūrėjau religine tematika ir kad pats laikas atsigaivinti, todėl kaip ir atėjo laikas šiam filmui. Na, bet per Kalėdas nesuradau laiko pažiūrėti, o ir Velykos labiau tinkamos tokiam filmui. Su žmona tokio filmo nepažiūrėsi, todėl teko ieškoti laiko, kad galėčiau vienas žiūrėti. Taigi, pora naktų po gerą pusvalandį ir dar valandą per pačias Velykas kol žmona buvo vonioje, taip ir pažiūrėjau. Paskutines 15 min. teko žiūrėti prie žmonos, kai ji baisiai nepatenkinta tuo metu facebookinosi.

Taigi filmas. Tik pradėjau žiūrėti ir iš karto supratau, kad aš šio filmo nematęs. Prisiminiau, kad tas mano matytas filmas apie Jėzų buvo iš kelių dalių po pora valandų, apėmė visas evangelijas ir dar berods vadinosi Jėzus iš Nazareto ar kažkaip panašiai. Irgi labai senas filmas, bet šis dar senesnis. 1964 metų. Oho.

Kas labiausiai stebino, tai parinkti aktoriai. Pirmiausia tai Marija. Visiškai kitoks galvoje įvaizdis susiformavęs. Po to angelas, tiksliau Šventoji Dvasia, vėl toks netikėtas įvaizdis. Kai parodė Joną Krikštytoją vėl kruptelėjau nuo keisto netikėto įvaizdžio. Pats Jėzaus Kristaus aktorius labiau atitiko mano susiformuotą vaizduotėje įvaizdį, bet iki to laiko, jau buvau apsisprendęs, kad vienas iš gerųjų šio filmų dalykų yra stereotipų laužymas, mes juk nežinome nei kaip atrodė Marija, net kaip atrodė ir pats Jėzus Kristus. Tai kai pradėjo rinkti apaštalus, manęs jau taip nebestebino, kad ir jie laužė mano vaizduotės stereotipus.

Dar be aktorių labai stebino, kad filmas pastatytas tik pagal vieną Evangeliją, tik pagal Matą. Ir kai kurie įvykiai iš Kristaus gyvenimo norėjosi, kad būtų nušviesti detaliau, bet ką jau padarysi, toks pasirinkimas. Nors tai irgi davė savotišką žavesį. Sukėlė tokio dokumentalistinio filmo įvaizdį. Na, aš aišku nesu toks evangelijų specialistas, nežinau kas kurioje aprašoma, bei nežinau, kiek tiksliai šis filmas laikosi evangelijos pagal Matą, bet man atrodo, kad nei vienas žodis nėra pridėtas ar pakeistas, kad buvo labai preciziškai laikytasi šv. Rašto.

Taigi toks preciziškas laikymasis tik vienos evangelijos iš vienos pusės neduoda pilno Jėzaus gyvenimo vaizdo, tačiau iš kitos pusės duoda ypatingo tikslumo įspūdį. Taigi sakyčiau, kad filmas skirtas ne naujokams susipažinti, kas toks buvo Jėzus Kristus, o jau žinantiems prisiminti jo gyvenimo detales, būtent tuos gyvenimo aspektus, kurie pasirodė svarbūs arba išliko Evangelijoje pagal Matą.

Man labai tiko foninė muzika. Tokia senovinė, net nežinau, ne vienoje scenoje grožėjausi būtent įgarsinimu, choriniu dainavimu, taip suteikiantį nerealią gerą išraišką vykstantiems įvykiams.

Ir dar man kaip niekad tiko LvB įgarsinimas lietuvių kalba. Kažkaip ypatingai tiko jo balso intonacijos, išraiška, nors ir daugiausia vietų kiek mačiau pasitaisinėjo, o vienu metu net nespėjo visko suskaityti, bet visa tai visai netrukdė, nes kažkaip taip gerai derinosi su fonine muzika, kad net originalūs itališki balsai neskambėjo taip gerai kaip LvB balsas.

Labai įdomus režisūrinis sprendimas rodyti veidus iš arti. Daug. Labai daug. Taip ypač persiduoda žiūrovams filmo emocija.

Kas dar? Buvo vietų, kai nesupratau Jėzaus minties. Ką tuo norėjo pasakyti. Net kažkaip prieštaringai kai kurios mintys susirodė. Aš pagalvojau, kad visai įdomus būtų variantas, kad įgarsintų ne tik veikėjų žodžius, bet ištisai skaitytų visą Evangeliją ir taip detaliau paaiškintų kas tuo metu ir kodėl vyksta. Nes na, juk ne visi tokie apsišvietę, kad viską mintinai moka, kas, kada ir dėl ko. Bet iš kitos pusės, tai čia mano tragedija, kad esu toks tundra.

Ir pabaigai įvertinu filmą. 9/10. Kodėl ne 10? Man vis tiek trūko pilno Jėzaus gyvenimo, kai kurios scenos atrodė per greitai parodytos, ypač kuo arčiau artėjo kulminacija, na dabar bijau apsirikti, bet Jėzaus gyvenimas nuo Judo išdavimo iki prisikėlimo parodytas tik maždaug per 17 minučių. Kai viskam kitam skirtos dvi valandos. Na, bet kaip suprantu buvo sekama Mato evangelija. Rekomenduoju. Mano manymu labai gerai pažiūrėti kelis filmus apie Jėzų, kad jie sunaikintų susidariusius stereotipus ir kad tada būtų galima pradėti žiūrėti į Jėzaus Kristaus esmę.

Ai, dar. Štai kaip IMDB aprašo apie filmą:

Pasolini shows Christ as a marxist avant-la-lettre and therefore uses half of the text of Matthew.

Nelabai supratau ką tuo norėta pasakyti. Marksistas? Ir tik pusę teksto iš Evangelijos?

Ai. O čia aišku kas norėta pasakyti:

Included among the “1001 Movies You Must See Before You Die”

Selected by the Vatican in the “religion” category of its list of 45 “great films.”

Filmas: Money Monsters (2016)

Tags

, , , , , , , , , , ,

Dar vienas trileris. Ech, kaip sunku surasti filmą, kuris patiktų ir man, ir žmonai. Matyt, trileriai vienintelis žanras, kuris tinka mums abiems. Taigi ir renkuosi žiūrėjimui dar vieną trilerį Money Monsters (2016):

Rež.: Jodie Foster
Vaidina: George Clooney, Julia Roberts, Jack O’Connell ir kt.

Oho, koks režisierius, kokie aktoriai. Bet šiaip rinkausi ne pagal režisierių ar aktorius, o pagal treilerį. Pagal treilerį pasirodė, kad čia bus apie Wall Street, finansų maklerius, didelius pinigus, aferas ir t.t. Žodžiu, viskas labai įdomiai skamba. Ir šiek tiek apsigavau. Filmas šiek tiek apie kitką. “Money Monster” tai TV laidą apie investavimą į akcijas. Šiaip tai formatas geras, įdomu, ar tikrai yra tokia pramoginė laidą su šokiais ir pan. apie investavimą. Vien tai linksma pamatyti, kaip George Clooney veda tą laidą. Taigi. Laidos vedėjas Lee Gates (o ne Bill Gates kartais? 🙂 ) patarinėja ką pirkti, ką parduoti. Po vieno patarimo įvyko tipo kompiuterių klaida ir žmonės prarado 80 mln. dolerių. Tai vienas toks piktas žmogelis įsiveržia į tiesioginę laidą su ginklu, su bomba ir grasindamas susprogdinti reikalauja atsakymų. Oho, visai geras scenarijus trileriui.

Pažiūrėjau. Kaip ir įdomu, kaip ir neblogas trileris. Ir net nežinau kas ne taip. Atleiskit už išsireiškimą, bet šis filmas kaip geras seksas be orgazmo. Kaip ir malonu, bet tai kur aukščiausia malonumo palaima? Kažkaip nebuvo. Pabaigoje nebuvo kulminacijos. Bent jau man taip pasirodė. Taigi ir vertimas. Kiek įvertintumėte gerą seksą be orgazmo? Čia aišku turiu galvoje vyrus, nes kaip ten su moterimis yra nežinau, nors man atrodo joms turėtų būti taip pat – žiauru. Na, gerai, jau gerai. Visai ne 1 iš 10 🙂 Ne taip ir blogai. Malonumas juk buvo.

Vertinu 6/10. Net nežinau, kodėl tiek mažai. Kažkaip gal šiandien nėra nuotaikos. Bet kad kažkaip sakau, kažin ar po kokių metų prisiminsiu šį filmą. Bet juk daugiau už 5, tai nėra blogas filmas. Kaip ir įdomus.

Filmas: Tarnaitė / The Handmaiden / Ah-ga-ssi (2016)

Tags

, , , , , , , , ,

Šį filmą senokai jau buvau nusižiūrėjęs, bet kažkur sąraše gulėjo ir tiek. O dabar, kai jį rodo ir per “Kino pavasarį” ir šiaip mačiau berods Delfi gerus atsiliepimus, nutariau pagaliau pažiūrėti. Tarnaitė / The Handmaiden / Ah-ga-ssi (2016):

Rež.: Chan-wook Park
Vaidina: Min-hee Kim, Jung-woo Ha, Jin-woong Jo ir kt.

Sudomino scenarijus ir kad tai Pietų Korėjos filmas (esu matęs kelis visai neblogus). Taigi scenarijus. Vienai jaunai poniai per apgaulę įsiūloma tarnaitė, kurios slapta užduotis įtikinti turtingą ponią (panelę) ištekėti už apsimetėlio grafo. Tada tą turtingą ponią uždarys į psichiatrinę ligoninę. Tikslas atimti pinigus. Tikrai įdomiai skamba scenarijus. O ir filmo pirma dalis tikrai gera. Tikrai įdomus trileris. Nors kažkaip nebejaučiau Pietų Korėjos filmų dvasios, man kažkaip labiau į Holyvudinį užnešė, todėl šiek tiek nuvylė.

Taigi pirma dalis rodoma iš tarnaitės pusės. Antra dalis iš turtingos ponios pusės. Na, o trečioji baigiamoji, viską sustato į savo vietas. Toks filmo suskirstymas patiko ir padarė tikrą trilerį.

Kaip ir viskas būtų gerai, įdomu žiūrėti, tik, kad pasirodo, jog tai ne trileris, net ne psichologinis trileris, o tai erotinis pcichologinis trileris. Ne, nu aš erotiką kaip ir mėgstu, bet man šitame filme ji buvo bereikalinga, trukdė susikaupti ties trileriu. Juk siužetas trileriui kaip ir neblogas, kam dar reikėjo tos erotikos? O dar pabaigoje sadistinės scenos, kažkaip man atrodo, kad korėjiečiai mėgsta filmuose sadistines scenas ir be jų jiems filmas, ne filmas. O mane jos erzino. Vėl ne trileris, ne psichologinis, o turi žiūrėti kaip sadistas su malonumu kapoja pirštus ir, oi, dar blogiau, tuo pačiu metu kalba apie seksą. Iškrypėlis. Na, taip, toks ir yra. Bet tai man sugadino trilerį.

Ir dar pažiūrėjus filmą man pasirodė, kad šis filmas liaupsinamas dėl to, kad parodoma homoseksuali meilė. Dar gerai, kad lesbietiška, o tai į nuogus vyrus negalėčiau žiūrėti išvis. Tikra meilė tik tarp moterų. Visi vyrai gyvuliai ir sadistai, iškrypėliai ir pan. Eee?

Beje, lietuviškas vertimas “Tarnaitė” man labiau patinka nei angliškas “Handmaiden”. Susimėčiau ir pažiūrėjau, ką reiškia angliškas žodis handmaiden. O geras, jis ir reiškia tarnaitę. O aš verčiau “rankų darbo” ir niekaip nesupratau prie ko čia tas rankų darbas, na, nebent kai jos mylisi, tai tik rankų darbas, bet kažkaip sakyčiau įžūlu būtų dėl to filmą pavadinti “rankdarbiai”, nors visai nenustebčiau.

Taigi ir vertinu. Kaip trileris man patiko, tačiau visa kita mane erzino ir nepatiko. Tai gal sudedu du balus, padalinu per pusė ir gaunu daug maž 5/10. Žodžiu, nelabai. Kad siaubingas ir niekam tikęs nepasakyčiau, bet kad kam rekomenduočiau, tai ne. Žmonai irgi nepatiko.

Ai, dar. Chan-wook Park, tai čia tas pats režisierius kaip ir filmo Stoker, kurį aš įvertinau 3/10, nes trilerį pavertė siaubo filmu.

Tai tada dar atimu vieną balą ir lieka 4/10.

Serialas: Mentalistas / The Mentalist (2008-2015)

Tags

, , , , , , , ,

Ai, visai fainą serialą peržiūrėjau. Mentalistas / The Mentalist (2008-2015):

Idėjos autorius: Bruno Heller
Vaidina: Simon Baker, Robin Tunney, Tim Kang, Owain Yeoman, Amanda Righetti ir kt.

Pažiūrėjau visas 151 serijas. Eina sau. Čia per kiek laiko? Mėnesį? Eeee. Tada išeitų, kad po 5 serijas per dieną žiūrėjau. Na, net jei 2 mėnesiai, tai po 2-3 serijas kasdien. Na, gal panašiau.

Istorija tokia. Patrick Jane apsimetinėjo ekstrasensu, nes šiaip yra labai jautrus žmonių emocijoms, galima sakyti iš veido, elgsenos ir panašiai skaito mintis. Praktiškai buvo sukčius, viliodavo iš žmonių pinigus. Kol vieną dieną serijinis žudikas Raudonasis Džonas nenužudė jo žmonos ir dukros. Jis žūt būt trokšta atkeršyti. Todėl sutinka dirbti CBI (aha, beveik FBI, tik čia C reiškia Kalifornija) patarėju, kuris padeda ištirti nusikaltimus ir sugauti nusikaltėlius. Komandai vadovauja Teresa Lisbon, jo kolegos Wayne Rigsby, Grace Van Pelt ir Kimball Cho. Įdomu stebėti ne tik kaip dirba Patrikas, bet ir jo kolegos, jų charakterius, tarpusavio santykius.

Šis serilas panašus į kitą serialą Melo teorija / Lie to Me (2009–2011). Ten irgi pagal veido mimikas ir panašiai nustatydavo kas meluoja, kas sako tiesą. Tik tas išsilaikė tik 3 sezonus, o šis 7. Net nežinau kodėl. Man ir tas patiko ir buvo gaila, kad uždarė. Nors šiaip šis žavingesnis. Kodėl? Gal aktoriai, gal pagrindinė linija – kova su Raudonuoju Džonu? Šiaip ir Mentalistas, kai tik susidorojo su Raudonuoju Džonu iš kart pasidarė kažkoks nebe toks įdomus. Lyg ir bylos panašios, bet kažkaip nebe taip žavinga. Gal dėl to, jog persikėlė į aukštesnį lygmenį, į FBI, o ten bylos turi būti sudėtingesnės, globalesnės, o CBI daugiau buvo buitiškesnės, kurios galbūt labiau suprantamos liaudžiai, t.y. žiūrovų masei.

Dar kas faina, kad požiuris atskirtas, kas yra svarbu, o kas ne. Kad dėl svarbių dalykų galima ir įstatymus pažeisti, o į smulkmenas ne visada reikia kreipti dėmesį. “Į smulkmenas” tai čia ne bylos tyrime, o gyvenime. Nes bylos tyrime būtent smulkmenos ir padeda atskleisti nusikaltimus.

Žodžiu labai fainas serialas. Toks intelektualus, pakankamai lengvas ir šviesus. Vien ko verta Simon Baker šypsena. Iš kart nuotaiką pakelia.

Kaip gaila, kad baigėsi. Noriu kito panašaus.

Ai, gal įvertinsiu. 9/10. Kodėl ne 10? Na, kai kurios nuostatos, požiūriai į gyvenimą ne visai sutapo. Nors ką aš žinau, gal kaip tik aš tik vaidinu, jog nesutampa? O giliai širdyje pilnai su tuo sutinku? Ai, žodžiu, 9 ir taip be galo daug, praktiškai tobulas serialas.