I am sexy and I know it

Tags

, , , ,

Manau, gerai atrodau, kai varau į sporto klubą. Tamsiai, tamsiai beveik juodas “nuliovas” kostiumas ir balti balti marškiniai. Prie viso to – keturių dienų barzda, jei taip galima tai pavadinti, labiau tiktų apšepęs. Ir viską vainikuoja sportinis krepšys.

Kai pirkau kostiumą, tai rodė kažkokį žinomą aktorių kaip modelį, tai šiaip viens prie vieno aš su juo 🙂 Ai, tik jis be akinių.

Gerai atvarau į sporto klubą. Ne su treningais ar džinsais kokiais kaip dauguma, o su kostiumu su baltais marškiniais. Balta spalva tinka prie mano tamsaus gymio.

Ech…

Šiaip šis muzikinis klipas kažkaip labai jau į temą 🙂

Advertisements

Lunatikas

Tags

, , ,

Ryte atsikeliu, einu į vonią, žiūriu – gale lovos bala. Joma jo iš kur čia naktį atsirado bala. Pasipiktinęs klausiu žmonos, o ji:

– Taigi tu čia naktį pilstei, aš dar klausiau, ką čia darai, bet nieko neatsakei. Dar nusistebėjau, iš kur vandens gavai. Bet labai norėjau miego, tai ir užmigau.

Gal ji susapnavo? Aha, tikriausiai. O bala tai reali.

Darau mankštą ir taip silpna, lyg po gerų gerų išgertuvių. Na išgėriau vakar pora taurių vyno, bet esu daug kartų buvęs žymiai girtesnis ir nieko panašaus nėra buvę. Niekada naktį lunatikuodamas nevaikščiojau. Nors ką gali žinoti. Juk jei šios nakties neprisimenu, tai gal ir daugiau tokių naktų yra buvę.

Nors dabar psichologinis nuovargis labai didelis. Gal dėl to.

Dasigyvenau. Lunatikas.

Serialas: Šviesoforas

Tags

, , , , , , , , , , , , ,

Šitą serialą žiūrėjau jau senokai, bet vis pamirštu apie jį pas save paminėti. Joma jo, bet man jis labai patiko. Lietuviškas. Na, ne visai lietuviškas, o kažkoks perdirbinys iš izraelietiško (ar net nežinau kokio, nes dabar kai googlinau tai ir amerikietiškas ir rusiškas variantai yra). Šiaip perdirbiniai būna labai be ryšio, kaip pavyzdžiui Rezidentai. Niekaip negaliu jų žiūrėti, kažkokia šlykšti Internų parodija. Gal ir šitas būtų parodija, jei būčiau matęs originalą, bet kadangi nemačiau, tai man jau taip gerai susižiūrėjo, kad net pirmų serijų, kurių per TV nespėjau pažiūrėti, ieškojau internete atsisiųsti. Ačiū Dievui, kad pasirodo, jog yra internete visos serijos: https://play.tv3.lt/programos/sviesoforas.

Vaidina: Nerijus Gadliauskas, Povilas Laurinkus, Rokas Petrauskas, Aušra Štukytė ir Dalia Morozovaitė.

Trys skirtingi vyrai: “laimingai” vedęs, ką tik vedęs ir mergišius. Situacijų komedija.

Man tikriausiai labiausiai patiko vaidyba. Kai kas sako, kad lietuvių aktoriai vaidina šudinai. Na, bent jau šitame seriale, tai būtent mane kas sužavėjo, tai lietuvių aktorių vaidyba, na, jau tokia gera, taip man patiko, tokie visi skirtingi ir taip įsijautę į savo roles, vaidinamus charakterius, kad negaliu. Net nežinau ką daugiau rašyti, pridedu fotkių, praktiškai visas, kurias pavyko rasti internete, nes taip visos patinka:

Videometra, TV3, na, būkit žmonės, nufilmuokit dar vieną sezoną. Na, kiek bandžiau kitų leituviškų serialų žiūrėti, tai skiriasi diena nuo nakties. Nei vieno lietuviško nežiūriu, nes nelabai patinka, na, bet šitas, tai kažkas nerealaus. Please. Na, tikrai netikiu, kad tam užsienietiškame formate tik vienas sezonas. Na, jau taip gerai, taip gerai. Tik pagrindinių aktorių nekeiskite, labai bijau, kad suges serialas. Na, jau taip gerai vaidina. Pats geriausias visų laikų lietuviškas serialas. Man net tos situacijos ne taip ir juokingos, o juokingiausia aktorių vaidyba.

Baigiu rašyti, nes pradedu prisiminti ir taip noriu dar pažiūrėti. Čia kaip toje reklamoje “kartą paragavęs – negali sustoti”.

Net nežinau, ar bandyti internete paieškoti kitų variacijų, bet, kaip ir sakau, įtariu, kad man labiausiai patiko ne situacijos, o aktoriai, na, nežinau, gal kada pabandyti pažiūrėti ir kitų šalių variacijas.

Vertinu: 10/10. Na, man žiauriai patiko. Tiesiog tobula. Sužavėtas.

Filmas: Amerikos gangsteris / American Gangster (2007)

Tags

, , , , , , , , , , ,

Ir antras filmas, kurį per šiuos du mėnesius pažiūrėjau, tai Amerikos gangsteris / American Gangster (2007):

Rež.: Ridley Scott
Vaidina: Denzel Washington, Russell Crowe, Chiwetel Ejiofor ir kt.

Ir tai šį filmą žiūrėjau tik todėl, kad jį rodė per TV ir, kad tai yra Ridley Scott filmas. Ridley Scott šiaip įžymus režisierius, o ir šiaip dauguma jo filmų man patinka. Ir dar šis filmas visada paminimas, kai kalbama apie Ridley Scott, tipo, vienas iš jo geriausių. Kai kas sako, kad net pats geriausias arba bent jau, kad po šito jis nieko gero daugiau nebepastatė.

Ok. Žiūriu. Na, taip nuo pat pirmų kadrų jaučiasi filmo kokybė. Taip – filmas klasiškai surežisuotas, klasiškai nufilmuotas, klasiški aktoriai (vien Denzel Washington ko vertas), klasiškas scenarijus ir istorija, klasiški charakteriai ir jų plėtojimas, klasiškai perteikta tų laikų atmosfera ir t.t. Tik – viena problema. Man nepatinka tokie filmai apie gangsterius. Kodėl? Nes tie gangsteriai yra visuomenės blogis, tačiau filme taip patraukliai parodomas, kad filmo gale aš sirgau, kad tik jo nesugautų, ypač kažkoks morališkai keistas policininkas (apie santykius su savo šeima turiu galvoje). O kokia graži gangsterio meilė savo mamai, koks gražus rūpestis ja. Ir šiaip kokie gražūs santykiai su broliais ir pusbroliais. Koks šaltakraujis, negarbėtroška, rimtas, susikaupęs, protingas, žavingas ir t.t. Taigi gangsteris – patrauklus, o policininkas – atstumiantis. Nežinau, ką tuo Ridley Scott norėjo pasakyti, bet man už tai sunku tokius filmus žiūrėti, nes galvoje sukelia konfūzą. Blogietis atrodo kaip teigiamas herojus, o gerietis – kaip toks šioks toks.

Ir vėl apie filmą tiek trumpai. Filmas tikrai kokybiškas ir labai maloniai ir įdomiai žiūrėjau, tik kaip ir sakiau, žavingas gangsteris – man kažkaip nelabai.

Ai, įvertinsiu. Ir kiek gi vertint? Tikrai konfūzas galvoje. Ai, tiek to. 7/10. Filmas tikrai geras, bet man teigiamas gangsteris vis tiek nepatinka.

Filmas: Įniršis / Fury (2014)

Tags

, , , , , , , , , , , , , ,

Tiek ilgai nerašiau apie jokį filmą, kad galima pagalvoti, jog viskas, nusibodo apie filmus rašyti ir daugiau nerašysiu. Žiūrėsiu, bet nerašysiu. Galima taip pagalvoti, bet priežastis paprastesnė – nuo paskutinio aprašyto filmo, apie kurį rašiau beveik prieš du mėnesius, aš pažiūrėjau tik du filmus. Rimtai. Čia per mėnesį gaunasi vienas filmas. Vienintelis. Matyt dabar toks mano gyvenimo etapas. Ir tai pažiūrėjau tik dėl to, kad per TV rodė. Ok, grįžkim prie filmo. Įniršis / Fury (2014):

Rež.: David Ayer
Vaidina: Brad Pitt, Shia LaBeouf, Logan Lerman ir kt.

Įniršis. Kai populiarūs aktoriai vaidina rimtuose filmuose, man visada įtartina, bet tiek to yra gyvenime buvę, kai geras aktorius ir rimtame filme yra geras aktorius. Juk yra, ane. Taigi Brad Pitt. Šiaip šį filmą norėjau pažiūrėti jau seniai, nes man patinka filmai apie Antrąjį pasaulinį karą, bet kai rodė kino teatruose nepažiūrėjau, o po to prisiskaičiau daugiau neigiamų atsiliepimų nei teigiamų, kad taip ir nedegiau noru pažiūrėti, bet kad jau rodo per TV, kodėl ir nepažiūrėti.

Ir pažiūrėjau. Ką aš žinau. Šiaip man buvo visai įdomu, nors tos dramatiškos scenos atrodė kažkokios dirbtinės, bet šiaip stengiausi pamatyti kažką naujo apie karą. Ir tikrai, yra vis gi tam tikrų įdomių idėjų. Nors kai kurios keistos – pvz. meilės scena vokietaitės ir jauno amerikiečio kareivuko. Nors ir tame įdomių minčių galima pamatyti. Išsiilgę meilės, kaip kontrastas parodomi patyrę vilkai, kuriems rūpi tik seksas, vulgarus. Ir aukštesnės moralės karininkas, nors būtent filme labiausiai ir akcentuojamas jo įniršis.

Baimė. Drąsa. Paprasti norai ir jų žlugimas karo metu. Pasiaukojimas. Ir tikrai įdomus dalykas – įniršis. Labai taiklus pavadinimas, beje. Karas į pabaigą, bet dar mūšiai tęsiasi. Paskutinis pasispardymas. Ir kodėl vokiečiai tiesiog nepasiduoda?

Žmona irgi nustebo, kad aš kažką įdomaus įžiūrėjau šiame filme. Bet tikrai yra tam tikrų žmogaus psichologijos aspektų analizės ribinėse gyvenimo situacijose. Ir tuo filmas man įdomus.

Taigi tiek trumpai, nors filmas ir ypatingai nesužavėjo, bet man vis tiek patiko. Nors įvertinsiu pakankamai žemai. 6/10. Nors juk tai daugiau į teigiamą pusę, daugiau už visišką vidutinybę 5. Gero žiūrėjimo ir įdomių minčių.

Ai, dar. Labai gerą komentarą perskaičiau apie šio filmo pabaigą (paskutinį mūšį): “Nežinojau, kad vokiečiai turėjo specialų daunų būrį”. Kas matė filmą, tas supras apie ką šis komentaras.

Druskininkai. Toli toli

Tags

, , , , , ,

Šiais laikais susiorganizuoti kokią kelionę yra labai lengva. Penktadienį vakare žmona prišnekino mane važiuoti į Druskininkus. Pirmą kartą, kai ten buvom prieš kelis mėnesius, labai patiko, ypač jai, tai dabar sako, kad vėl varom. Ok, pasiimam šį kartą su savim ir mažę, nes ji labai nori į vandens parką. Guliu vakare lovoje ir per booking.com užsakau viešbutį. Šiaip tą patį, kurį ir praeitą kartą, nes ten su vaikais labai gerai, nes ten tokie apartamentai. Viešbutis tai netikras, na iš gyvenamo namo padarė viešbutį. Ok, o ryt iš pat ryto į mašiną ir į Druskininkus.

Atvažiuojam viskas gerai. Kambarį gaunam kitą, bet man atrodo, kad dar didesnį nei praeitą kartą, na, žodžiu mes turėsim atskirą kambarį ir vaikas irgi. Tiesiog super. Norim valgyti. Na, ką prisimenu iš praeito karto? Netoli viešbučio yra kavinukė, užvažiuojam, bet ten kažkoks banketas, tai gal geriau nereikia, nors ir dirba visiems. O gal ir gerai, kad užimta, nes ten viskas labai saldu. Negi į viską deda cukraus?

Aha, o tai kur kitur? Važiuojam per Druskininkus, žiūrim, o, Forto dvaras. Prisimenu, kad visai normaliai pavalgėm. Užeinam, pasodina, nors atrodo, kad pilnas ir vietų nebus, bet ten kambariukai po kambariuko ir mums randa vietą. Užsisakom. Aš šaltibarščių ir voveraites su bulvėmis. Šaltibarščiai visai skanūs, voveraitės irgi skanios. Na, gal patiekta šiek tiek valgykliškai, bet ai, man tai dzin, nors žmona tai į tą pateikimą kreivai šnairuoja.

Ir tada pradideda. Žmona pakelia skandalą, kad jos blynai su miltais. Na, taip aš ir nemėgstu su miltais, bet kažkaip galima gražiai paprašyti, jog be miltų būtų. O skandalas yra skandalas. Permetu galvoje datas. Aha, taigi PMS. Jooo, šį kartą bus linksma Druskininkuose.

Ok, varom į baseiną. Aišku, nuotaika jau sušikta, bet gal baseine pasitaisys. Nors kažin, kai žmona surauktu snukiu vaikšto. Su vaiku į baseiną eiti kažkaip durnai. Apvaikščiojau su ja visur, nuo čiuožyklu nužiuožė kelis kartus, visą baseiną apėjom. Bet mes su žmona norim į pirtis nueiti. Sutariau, kad mažė palauks vaikų baseine, kol mes į viršų pakylam į pirtis. Aha, tai mes ten greitai, pirtis, burbuliatorius, o taip neramu, vaikas juk apačioje vienas, juk kaip tik ant dienų Impulse vaikas nuskendo. Na, maniškė jau moka plaukti, bet koks ten plaukimas, sakyčiau išgyvenimo plaukimas, kabarojasi kažkaip. Na, bet vaikų baiseine negylu, nors jis siejasi su gyliu baseinu, ai, žodžiu, paskubom pabuvom ir atgal. Žmoną paguldau ant gultų, o pats vaiko paimti. Ateinu. Nėra jos vaikų baseine. Aš prie čiuožyklų, laukiu kol nučiuoš, nėra, užlipu į viršų. Nėra. Man jau panika, juk daugiau nėra vietų kur galėtų būti. Gal į tualetą nuėjo, grįžtu prie vaikų baseino, jau turėtų būti grįžus, kol aš prie čiuožyklų laukiau. Nėra. Žmonai nesakau, nes čia tokį skandalą sukeltų, o juk kalti patys, patys vaiką vieną palikom. Aš pradedau šukuoti visą baseiną. Ir ką sau galvoti. Randu giliame baseine, ten kur burbulas bangas daro. Joo. Aišku geriau ant dušios liko, kad nieko neatsitiko. Dar nuvarėm kartu su ja nuo kelių čiuožyklų nučiuožėm, ai, nežinau, man tai čiuožyklos neypatingai patinka. Žodžiu, vandens parke šį kartą nelabai.

Po baiseno norim valgyti. Na, kur? Googlinu. Oho, kiek visur blogų atsiliepimų. Dar gyvenime nesu tiek matęs. Tai kur valgyti? 2 ar net mažiau balų iš 5. Neįtikėtina. Negi taip visur blogai. O, kažkoks vienas vis gi netoli 5 balų turi – “Toli toli”. Kur čia važiuoti, ai, visai netoli vandens parko, net važiuoti nereikia niekur. Įsijungiu Google maps ir einam ieškoti. Čia šioks toks kuriozas, maps rodo, kad jau atvykome, tačiau niekur nematau to “Toli toli”, jau pradedu galvoti, kad kažko klausti reiks, bet pamatau “Arti arti”:

Aha, kažkas prie bajerio. Vadinasi “Toli toli” yra čia pat. Ir tikrai, ant to pačio pastato pamatau mažą “Toli toli” iškabą.

Oho, geras, čia pasirodo net vegetariška kavinė. Gerai netyčia pataikiau.

Salotos su falafeliais, atrodo gerai.

Tiesiog falafeliai, irgi atrodo gerai.

Baba jaga, na, ne taip vadinas, pamiršau kaip. Baklažano tyrė. Labai skanu, bet labai jau mažai. Gerai, kad su vaiku susikeitėm ir valgiau daugiau kaip pusę jos falafelių.

Ir ten tokių įdomių žolelių arbatų yra.

Ai, desertas nepatiko, man nepatiko, vien cukrus, tai net foto nedariau.

O šiaip kaip? Aha, jei net įrašą pavadinau “Toli toli”, tai matyt aišku, kad patiko. Ir apskritai tik dėl šito “Toli toli” ir pradėjau rašyti apie antrą kelionę į Druskininkus. Žodžiu, lengvai, skaniai, net stilingai, sakyčiau, pavalgėm. Tikrai čia eisiu, kai vėl būsim Druskininkuose.

Kas dar?

Buvau purvo voniose Gydyklose, faina, bet koks nuovargis po jų.

Ai, namas “Aukštyn kojom”. Visai jėga, visai įdomus jausmas viduje.

Šiaip tuose Druskininkuose tikrai yra ko pažiūrėti ar užsiimti. Dar Snow Arenoje nebuvom.

Kas dar? Gydyklose darėm akių ir pėdų masažus. Bet įtariu, kadangi žmona uždėjo tokią niūrią nuotaiką, tai taip ypatingai nepatiko kaip pirmą kartą.

Dar buvom Uzbekų restorane, bet kažkaip labai riebu šį kartą buvo, tai kažin ar dar eisim kada.

Tai ir gaunasi, kad dabar Druskininkuose turim vieną vienintelę vietą pavalgyti “Toli toli”. Nebent kas dar žino, kur ką duoda be mėsos neblogai. Nes žmona vėl zyzia, kad važiuojam dar į Druskininkus, na, aš tik pinigų pasitaupysiu ir vėl važiuosim.

Šiaip šį kartą žmona uždėjo sušiktą nuotaiką, tai nebuvo taip faina kaip pirmą kartą. Gal trečią kartą bus geriau, vėl kaip pirmą? Reik pažiūrėti, kada žmonai PMS ir kai jis bus, tai uždaryti ją kur nors tualete lai prabūna. Dabar skaičiuoju kiek dienų jis būna, kokį 10 gaunas. Tada 4-5 mėnesinės (nors šiaip geriau nei PMS), ir kokį 13-14 dienų normalių. Sunku toms moterims. Pusė gyvenimo – negyvenimas. Ir vyrams šalia irgi sunku.

Balstogė arba Bialystokas

Tags

,

Kurį čia savaitgalį žmona sako: varom į Bialystoką apsipirkti. Kodėl taip toli? Sakau, varom geriau į kokius Suvalkus, prie pat sienos, be to ten jau buvom kadaise, kaip ir žinom kas yra. Ai, sako, kad jai kažkas rekomendavo Balstogę, o ir ten lietuvių bus mažiau. Na, ok, varom.

Ryte kol atsikėlėm, kol papusryčiavom, tai kažkur jau apie 11 val. ir išvažiavom. Na, paskaičiavom, pora valandų ten pabūsim ir vakare būsim namuose.

Važiuojam, gražus oras, nelyja, geras kelias. Pasienis. Ech, aš kiekvieną kartą važiuodamas per Lietuvos – Lenkijos pasienį prisimenu koks košmaras buvo seniau pervažiuoti jį, o dabar ką važiuoji ir pravažiuoji, nes nestabteli.

Įvažiuojam į Lenkiją. Keliai akivaizdžiai suprastėja, bet šiaip visai nieko. Mašinų nedaug, tai lekiam greitai. Staiga kažkoks keistas garsas: žiung, žiung, žiung. Ei, reikia sustoti, pažiūrėti kas atsitiko, stapdau mašiną šalikelėje, išlipam, joma jo, ratą nuleido ir padangą visiškai sudrąskė. Aš dar pabandau išsitraukti rato raktą, bet kai dešinė ranka sugipsuota, tai net pabandyti nėra kaip, o ir šiaip žinau, kad kažkaip labai smarkiai priveržia žmonos mašinos ratus, kad neina šiaip paprastai atsukti (gal kada reiks nusipirkti geresnį raktą su ilgesne rankena, kad svertas gautusi). Taigi sėdim kažkur Lenkijos miške ir nežinom ką daryti.

Staiga žmona prisimena, kad pas ją yra “Lietuvos draudimas” ir tipo pagal jį, jei ką, atvažiuoja ir pakeičia ratą. Visoje Europoje. Ką rimtai visoje Europoje? Šeštadienį? Na, taip. Skambinam. Kažkaip prisiskambinti nepavyksta. Tada skambina brokeriui, tas šeštadienį irgi išsikalinėja, kad jam nedarbo diena, bet pagrąsinus, kad bus skambinama jo šefui (šiek tiek jį pažįstam), suranda kitą “Lietuvos draudimo” telefoną. Šiuo jau pavyksta prisiskambinti ir ten visai maloniai aiškinasi, kur mes esame, praneša, kad suras vietinį Lenkijoje, kuris ir pakeis ratą. Ir telieka laukti. Tas laukimas vis tiek durnas, sėdi kažkur Lenkijos miškuose su nevažiuojančia mašina ir nežinai, ar tikrai atvažiuos, o gal ir ne. Pradeda lyti, atvažiuoja toks lenkas su maža mašinyte, aš net nustambu, ar čia tikrai pas mus, bet jis iš kart prie reikalo, pamato ratą, ok, išsitraukia domkratą (oi, aš ir tokio noriu, nes su tuo standartiniu iš mašinos komplektacijos kai reikia pakelti tai gerą pusvalandį prasikankinu) tada rato raktą ir ilgą vamzdį, kad svertą sudaryti. Ir taip per lietų keičia, o mes kaip kokie ponai sėdim mašinoje, na, aš tai gipsą saugau, kad nesušlaptų. Labai malonus lenkas, daug nekalbam, nes nežinom kokia kalba susikalbėti, panašu, kad nei jo, nei mūsų anglų nėra perfect, tai daugiau mimikom susikalbam. Viskas, pakeista. Aš iš to džiaugsmo, jam įduodu 15 eurų arbatpinigių, jis dar nenori imti, bet tai, ai, žmogus per lietų keitė ir šiaip džiaugiuosi, kad šeštadienį, kažkur Lenkijos miške pakeitė, įtikinu paimti.

Na, ką važiuojam toliau su geltonu ratu ne daugiau nei 80 km/val. Kiek čia likę iki to Bialystoko buvo, šiek tiek daugiau nei 100 kilometrų. Pradedu skaičiuoti laiką. Aha, atvažiuosim, jau praktiškai vakaras bus, kažin kas dar dirbs, žmona sako, tai pernakvojam Balstogėje. Ai, nu rimtai. Pasileidžiam booking.com ir važiuodami išsirenkam viešbutį už mums tinkamą kainą, kažkur 50 eurų už abu nakčiai, rezervuojam ir dabar jau ramiai važiuojame. Nėra kur skubėti. O ką romantiška, be vaikų.

Įvažiuojam. Na, žmonos klausiu, tai kur dabar važiuojam? Kur tau rekomendavo? Po kažkiek klajonių bandom skambinti tam žmogui, kuris rekomendavo, bet veltui, nekelia ragelio. Ok, googlinam. Bialystok prekybos centrai. Jėga, visas sąrašas. Tik, eeee, jų ten šimtai, o kokiu mums reikia? Nelabai aišku, kuris iš jų čia didelis, kuris mums įdomus. Na, kažkokį išsirenkam. Alfa vadinasi. Google maps ir važiuojam. Jo prekybos centras kaip ir fainas, bet čia daugiau drabužių, o ne maisto, mums kaip ir maisto reikia. Drabužiai, žmona sako, kad žymiai pigiau nei Lietuvoje.

Žmona sako, nuvažiuojam į IKEA. Ok, google maps, yra pasirodo, važiuojam, nuvažiuojam, kur nuveža, tai tikriausiai tik biuras, o ne parduotuvė. Kur dar? Sakau Tesco, suvalkuose tai geras didelis super marketas. Ok, google, nuvažiuojam, net neišlipam, mažytė Lidl dydžio parduotuvytė. Tai kur joma jo tie supermarketai. Vėl google. Auchan. Na, važiuojam, pažiūrėsim. Jeee, va, tai ko mes ir ieškojom, o šalia dar pora didelių parduotuvių, ale Senukai ir Sanitex.

Bet jau vakaras, šio bei to paimam, ryt atvažiuosim detaliau ir daugiau. O dabar į viešbutį. Google maps vėl. Ir išveža mus iš Bialystoko į autostradą, pasirodo, kad tai motelis pakeliui į Varšuvą. Bet šiaip labai tvarkingas ir tylus, visai nesigailiu, kad ten kokį 10 km pavažiavom už miesto. Ir naktinis restoranas, kur visai neblogai pavalgėm.

Gerai išsimiegoję, gavę superinius pusryčius (jooo, čia geri, ne taip kaip Paryžiuje) vėl į Auchan. Prisirinko žmona daug prekių. Po to dar į kitus prekybos centrus užeinam.

Ir namo.

Šiaip tai visai faina turistinė kelionė gavosi. Dievinu Booking.com, Google paiešką ir Google maps.

O čia ne Indija. Čia Lenkijoje karvės eina per kelią, visi sustojome ir laukėme kol praeis. Daugiau nuotraukų neturiu, nes telefonas dar nepataisytas po sušlapimo.

Ar dar važiuosim? Kažin, nežinau žmona sako, kad to ekonominio efekto nelabai yra. Gal, aš neskaičiavau. Sako, kad pigiau, bet ar ant tiek, kad važiuoti taip toli?

Belmontas

Tags

, , ,

Šiaip stengiuosiu neigiamų dalykų nerašinėti, bet jau man taip blogai, taip blogai. Taip, Belmonte nerealiai gražu, tiek aplinka, tiek pats interjeras, na, bet maistas, tai atsiprašau. Buvom Belmonte šeštadienį, tai sakau žmonai, kad gal ir pavalgom per tą patį, nes jau norėjosi. Žmona sako, tai kad čia maistas labai blogas (taip ir iš seniau žinom, kad nieko čia gero), bet, ai, kokių šaltibarščių suvalgom. Prisėdom, tada persėdom kitur, nes labai skersvėjis traukė, o man ir taip petį skauda, po to persėdom dar kitur, ir dar kitur, kol galų gale radom, kad nepūstų. Užsisakėm šaltibarščių ir aš pagalvojau, kad man mažai, tai dar kažkokį vegetarišką patiekalą (kas ten yra reikia klausti padavėjų) užsakysiu. Paklausėm. Padavėjas nežinojo, bet buvo labai malonus ir nuėjo paklausti. Baklažanas įdarytas kažkuo. Kuo padavėjas nežinojo, bet pagailo vaikyti vaikinuką, tai užsisakėme nežinodami kas ten viduje.

Šaltibarščiai keisto skonio. Žmona sako, kad su cukrumi. Bet aš niekaip negaliu patikėti, kad kas į šaltibarščius dėtų cukraus. Na, bet skonis tikrai lyg būtų to cukraus įdėta. Na, nelabai skanu, įtartina, bet valgoma.

Ir tada atnešė įdarytus kažkuo baklažanus. Žiauriai neskanu, bet aš taip norėjau valgyti, kad pagalvojau, ai, tie virėjai nemoka vegetariškų patiekalų gaminti, bet valgyti tai norisi ir suvalgiau.

Ir prasidėjo. Tiek man tiek žmonai. Aš manau taip: kad į tą įdarą sudėjo visokius sugedusius likučius iš praeities (ne tik iš vakarykštės) ir todėl mums abiems susuko skrandžius. Šiandien trečia diena, kai man blogai. Žmonai lyg šiandien jau gerai, bet dvi dienas ir ji bėgiojo į tuliką.

Tie lavonai, kaukolės ant sienų perspėjo – nevalgyk, bus blogai.

Na, ir ta negyva meška juk perspėjo, nevalgyk, bus blogai.

Trečia diena man – bloga. Neprisimenu, kada taip smarkiai apsinuodijęs buvau. Tris dienas organizmas neišsivalo. Siaubas kažkoks, košmaras. Fu, kaip bloga.

Daugiau niekada, niekada, niekada nieko nevalgysiu Belmonte.

Su baidarėmis per Virintos upę

Tags

, , , , ,

Iki šiol galvojau, kad Lietuvoje su baidarėmis plaukti neįdomu. Ne, nu faina, gamta, vanduo, medžiai – vis geriau, nei ant sofos gulėti ir teliką žiūrėti. Bet, kad būtų nors šiek tiek ekstrymo, ką jau čia kalbėti – neįmanoma, juk nėra nei srovės pas mus, nieko.

Kai pakvietė paplaukioti baidarėmis Virintos upe, sakiau, ok, gerai, faina. Aš net tokios upės nežinojau ir šiaip ir dabar nežinau – Virinta. Tai jei nežinau, tai ten net ne upė, o upelis, upeliukštis, kokius vaikystėje darydavome gatvėje po lietaus. Na, kas žino kur Lietuvoje yra tokia upė? Bet žodžiu, po sunkių darbo dienų – atsipalaiduoti gamtoje, man kaip tik to reikia.

Pirmą dieną taip jau gavosi, kad pritrūko baidarių ir aš neišplaukiau. Ai, nelabai ir gaila buvo, juk nieko gero nesitikėjau, o jau ir taip gamtoje. Su avytėmis pabendrausiu.

Grįžo chebra:

-Oi, koks siaubas, kaip sunku. Siaubas.

Ir t.t. ir panašiai. Eina, kokie lameriai. Verksniai. Žliumbos. Kas čia tokio gali būti sunkaus. Va, viena net su šuniuku plaukė.

Tiesa, pas ją vyras toks labai “delavoj”, tai ji taip ir sakė, kad vyras visą trasą už ją praplaukė.

Žodžiu visi taip verkė, kad, ai, sakau, na, ką čia, ir aš noriu išbandyti. Organizatorius sako, ok, atvarykit ryt iš pat ryto ir galėsit plaukti. Aha, 8 valandą šeštadienį keltis. Bet tiek jau to, atsikėliau, nuvažiavom ir ką. Išplaukėm. Žvengiu, ai, tokia trasa “easy”, galvojau, kad mažę galėjau su savimo imti, o tai dabar su vyresne dukra plaukiam, bet tokia lengva trasa, kad ir aš su šuniuku galėjau plaukti.

Fotkinu ten visus, ai, kažkaip nenorėjau imti telefono, bet žmona prišnekino, nes ji nori gražių foto. Aš tai ką, juk ne pirmą kartą Lietuvoje su tom baidarėm plaukiu, čia ne kokia Kroatija, kur tikrai saugotis reikia. Bet specialų dėklą neperšlampamą paimu. Plaukiam toliau, prasideda visokios medžių griūvenos, ant vienos tokios griūvenos sustoju palaukti žmonos, nes vis jai padedu, kai ji kur užstringa ir tik srovė šliukšt ir mes virstam su visa baidare. Aš tik stengiuosiu po baidare nepalysti, išneriu, žiūriu dukra viršuje, kapanojasi, bet, ai, su liemene, ne po baidare, viskas bus ok, aš gaudyti pačios baidarės ir irklų, kad srovė nenuneštų. Nieko sau, bet čia atsitiktinai, pats pastačiaus skersai srovę baidarę.

Sugaudom su dukra irklus, baidarę, bandom apversti, bandom ištraukti į krantą, bet šiaip ar taip mano dukra mergaitė – nėra tokia stipri, tai dviems mums gerai nepavyko išpilti vandens, tai kažkur trečdalis vandens liko, bet tai ai, galim plaukti toliau. Jo, stabilumas nekoks, bet tai ką čia Lietuvos upėse, juk nėra srovės. Tik pagalvoju ir srovė vėl užneša mus prie medžių ir vėl skersai, dar bandau šiaip ir taip, bet tik jaučiu, kaip mus verčia, dukrai sakau šokam lauk ir praktiškai tuo pačiu metu mus verčia ir mes iššokam. Nieko sau. Bet ai, čia atsitiktinumas, juk pusiau su vandeniu plaukėm. Vėl sugaudom baidares, irklus. Kaip tik pro šalį plaukia draugelis, tai dabar su juo išpilam vandenį iš baidarės, vėl plaukiam kaip su nauja.

Na, sėdžiu ir galvoju, pirmą kartą pats pastačiau baidarę kreivai, antrą kartą baidarė vos ne iki pusės vandens buvo, atsitiktinumai, nesiskaito. Ir ant tų minčių srovė taip užneša, kad mes šį kartą virstam naturaliai. Oho, čia jau neblogai. Koja įstrigo tarp medžių, srovė medžius neša, pradeda laužti, bet, oi, ačiū Dievui ištraukiu. Taip tarp medžių dar kartą buvo pakliuvus, kad vos nenulaužė.

Va, taip va. Kai gerai palyja, tai ir Lietuvoje yra ką veikti. Resultatas: trys kartai apsiversta, du kartai vos kojos nenulaužiau, raumenys nuo įtampos ir nuo daužymosi į šakas visi skauda, telefonas šlapias ir nebeveikia.

Ai, o tas mūsų organizatorius tai prikolnas.

Tik mus nuvežė ir užbuksavo. Bandėm traukti, bet ai po to palikom, sakė, kad vienas atvažiuos su spec. įranga išsitrauks. Bet linksmiausia toliau, grįžinėjam, jis ten pirmas nulėkė, mes važiuojam iš paskos, žiurim ratą keičia. Sustojam, klausiam kas atsitiko, padangą nuleido? Nu, ne, ratas visas nukrito, šriubai atsisuko ir nukrito. Bet bičas kietas, viens, du su domkratu mašiną pakėlė, trys, keturi ir prisuko ratą.

Žodžiu, geriausias mano pasiplaukiojimas su baidarėms. Jėga. Foto tiek mažai, nes kitos liko telefone, kuris daugiau nebeįsijungė, nešiau meistrams, bet nieko gero.

Verygizacija arba mano sveikatinimosi programa

Tags

, , , ,

Aš verygizacija pradėjau užsiiminėti, kai dar net niekas nebuvo tokio kaip Veryga girdėjęs. Jau prieš kelis metus pradėjau kovoti su antsvoriu, sveikai maitintis, bet šiais metais aš matyt kaip išprotėjęs pradėjau rūpintis savo sveikata. Taigi punktais ką aš padariau:

  1. Numečiau antsvorį. Na, dar likę keli kg šiaip jau iki idealaus, bet veidrodį kai žiūriu, tai visai normaliai atrodau. Ir toks svoris jau laikosi ilgokai, tai galima sakyti, kad pastoviai, t.y. numečiau svorį visiems laikams. Bent taip tikiuosi. Dabar dar kai pradėjau sportuoti, gal tie likę pertekliniai riebalai virs raumenimis.
  2. Sveikai maitinuosi. Kokį 60-70 procentų žaliavalgis, t.y. daug vaisių ir daržovių. Toliau 30-40 procentų vegetaras, ir mėsaėdis – koks 1 procentas (na, juk valgant obuolį papuola kokia kirmėlaitė, na, ne, juokauju, kartais gaunasi, kad suvalgau žuvies ar mėsos, bet labai retai). Cukraus nevalgau visai, nebent kur kavinėje duoda salotas, o jose užpile būna kokio cukraus. Miltų ypač kvietinių irgi labai vengiu, gal kartais kur papuola netyčia. Ir prie tokio maitinimosi pripratęs jau, praktiškai visai normaliai viskas,
  3. Mankšta. Kiekvieną rytą mankštinuosi po 30 minučių jau daugiau kaip metai. Na, ne visai kiekvieną. Per savaitę leidžiu sau vieną ar du kartus nesimankštinti. Ypač, jei ryte seksas, tai po jo tingiu dažniausiai, na, kartais darau atvirkščiai, pirma mankšta po to seksas, bet dažniau sekso prabudęs noriu tuoj pat, kad negaliu laukti dar kol išsimankštinsiu. Oho, net pats nustebau, kad jau daugiau kaip metai tai (mankštą, o ne seksą) darau kas ryta. Šiaip labai dėl to gerai jaučiuosi. Vietoj kavos. O ir dar svarbiausia nugaros nebeskauda.
  4. Šiais metais išsigydžiau vieną lėtinę liga. Na, dėl to reikėjo pavaikščioti į polikliniką, ko aš labai nemėgstu, bet šiais metais nutariau, kad reikia, pavaikščiojau ir dabar visiškai sveikas. Jaučiuosi nusipelnęs medalį.
  5. Praktiškai nebeskauda nugara. Čia viskas dėka mankštos. Iki šiol bandžiau visokių dalykų: masažus, baseiną, net elektrą per nugarą leido, piliules. Ir mankšta visagalė, vienintelė kas padeda. Dar įdomiau, kad buvau seniai peršalęs petį, tai chroniškai skaudėdavo – nebeskauda, tiesa, jei nedarau mankštos vėl pradeda. Ir buvau pasitempęs kelį ir ranką. Skaudėjo daug metų. Neįtikėtina, dėl mankštos praėjo. Na, dar kelį jaučiu, bet vis mažiau ir mažiau.
  6. Pasivaikščiojimai. Dabar telefonas skaičiuoja mano žingnius, tai kasdien įvykdau tą telefono paskirtą planą (10 000 žingsnių) kiek reikia nueiti, dažnai ir daug daugiau, na, retai tęsiekia 6 000, bet tą dieną einu į sporto klubą, tai ten dar daugiau gaunasi. Be to, dažnai pasivaikščiojimas vyksta miške. Na, taip aš kartais sugebu suderinti tai ką reikia, su tuo kas man naudinga.
  7. Jėgos treniruotės – jėgos treniruotes pradėjau jau prieš kokius pora mėnesių, tiesa, sugipsuota ranka nutraukė šias treniruotes, bet dabar jau vėl savaitė kaip jas darau. Jėga. Kada nors būsiu stiprus. Na, bent stipresnis. Šiaip tai jau dabar labai jaučiasi. Seniau kai reikdavo kokius kibirus pilnus vandens nešioti ar šiaip sunkius daiktus (o juos man tenka nešioti kasdien) tai būdavo sunku, o dabar vis dažniau pastebiu, kad lengvai panešu, nes sustiprėjo ne tik rankų raumenys, bet ir šiaip visas kūnas. Bet, oi, dar kiek daug man reikia čia treniruotis, gal po kokio pusmečio ir jau kažkokie bus rezultatai.
  8. Kardio treniruotės – apie širdies stiprinimą jau seniai svajojau, bet vis nebuvo gerų sąlygų tą daryti. Bėgioti aš labai nemėgstu, o kitaip namuose ir nelabai yra kaip (dviratis ir nelabai tinka). Ir kadangi taip susiklostė, kad dėl jėgos treniruočių užsirašiau į sporto klubą, o ten absoliučiai visos sąlygos kardio treniruotėms. Tiesiog 10-15 minučių ilgiau pabūni ir jau turi kardio treniruotę. Tiesiog super. Na, kol kas tik du kartus ją turėjau, bet labai džiaugiuosi, kad pradėjau stiprinti ir širdį. Šiaip širdis visada buvo mano silpnoji pusė (ir plaučiai), o dabar “pirmyn į šviesią ateitį”
  9. Ir kad jau būtų visas pilnas komplektas – nuėjau pas dantistą. Aš jų labai bijau, tai gal kokius 5 ar net daugiau metų kaip nėjau, tai aišku pagedę šiek tiek dantukai. Va, vieną jau užplombavo, kitam nervą numarino, kanalus išvalė. Tai irgi, kad jau pradėjau, tai step by step visus ir susitvarkysiu.

Žodžiu. Vau. Šiais metais net 4 nauji “verygizacijos” punktai, nepamirštant ir kitų 5. Dvigubai daugiau, nei buvo. O šiaip įdomu, ar tas Veryga turėjo man kažkokios įtakos ar ne, kad šiais metais taip pasinešiau ant savęs sveikatinimo. Ai, ką aš žinau. Net nežinau ko taip pasinešiau. Vidutinio amžiaus krizė? Va, tikriausiai. Bet man tai kaip ir į gerą. Net galvoju, kad niekada nebuvau gyvenime toks sveikas ir striprus. Na, vaikystėje buvau sveikas, bet nebuvau toks stiprus kaip dabar.

Na, ką dar galima? Net nebežinau ką dar galima sugalvoti. Grūdintis? Ai, kažkaip gal ne. Gal kada nors ir sugalvosiu maudytis eketėje, bet tikrai dabar manau, kad niekada nesugalvosiu. Bet ką gali žinoti. Prieš 10 metų galvojau, kad niekada nekilnosiu hantelių ir nedarysiu kardio treniruočių ir kas rytą mankštos nedarysiu.