Knyga: Didieji klausimai vaikams (parengė kun. Vytautas Sadauskas SJ)

Ką tik perskaičiau dar vieną knygutę iš serijos “Siekiantiems begalybės” – gera serija, lyg man sukurta, šiuolaikinis požiūris į krikščionybę. Todėl ir skaitau visas iš eilės, kai tik pasirodo kas iš šios serijos. Jau pasirodė dar viena, jau turiu (labai intriguojančiu pavadinimu), bet dar neperskaičiau, tai jos ir nekomentuosiu kol kas. O šios knygos pabaigoje išvardinta dar kelios, kurias greitu laiku išleis šioje serijoje. Lauksiu su nekantrumu. O dabar – ką tik perskaityta knyga: Didieji klausimai vaikams.

Parašyta, kad parengė kunigas Vytautas Sadauskas SJ. Nelabai supratau ką reiškia “Parengė”, bet koks skirtumas. Įdomiau SJ. Čia kaip koks DJ (disk jokey), skamba kietai. Googlinu ką reiškia SJ – Societas Jesu, Jėzaus Draugija arba man suprantamai – jėzuitas. Aha, jėzuitai man patinka – mokslo žmonės kaip ir dabartinis Popiežius Pranciškus.

Knygą galima patogiai įsigyti: http://www.patogupirkti.lt/knyga/Didieji-klausimai-vaikams.html ir visokiuose katalikiškuose knygynuose (tarkim kur prie Katedros yra, pamiršau pavadinimą).

Pavadinimas “Didieji klausimai vaikams”, t.y. matome mažą prierašą, kad knyga kaip ir skirta vaikams. Na, bet mano supratimas apie religiją ir krikščionybę kažkur ir yra vaikiškame lygyje (na, ok, gal jau paaugliškame, t.y. šiek tiek daugiau), tai todėl drąsiai ėmiausi skaityti. Na, taip, vietomis užknisa ta orientacija į vaikus, na, bet negaliu gi skųstis knyga taip ir vadinasi “Vaikams”. Bet užduodami klausimai ohoho, tikrai aktualūs ir man. Kodėl Dievas sukūrė žmogų? Religija ir mokslas? Blogio problema. Stebuklai. Abejonė kaip tikėjimo pagrindas – oho. Ar tik krikščionybė teisinga religija? Va, visus klausimus įdėjau kaip paveiksliuką:

Tikrai praplėtė mano akiratį, mano supratimą apie tikėjimą, ypač tokios sunkios temos kaip kodėl egzistuoja blogis arba kaip su ta abejone, kuri kartais (net sakyčiau dažnokai) aplanko. Viskas pateikta labai aiškiai ir suprantamai, paprastais žodžiais, paprastais pavyzdžiais (na, juk orientuota į vaikus). Žodžiu, super knygutė ir suaugusiems, kurie ieško, domisi, kurie beldžiasi. Tiesa, nežinau kaip skaitosi vaikams, nes savo dukrai parodžiau, tai pasakė: Tėvai, tu gal durnas, atstok. Bet man kaip suaugusiam, bet nelabai toli pažengusiam gilinantis į krikščionybę, tai labai gerai susiskaitė.

Kai kurios vietos pakankamai sudėtingai aprašomos, tai nežinau kaip ten vaikučiams tos vietos. Bet tikriausiai kelis kartus sugrįžus, kai jau esi labiau pažengęs, supratęs ir įsigilinęs, tada ir tos vietos būtų aiškesnės. Gali būti, kad vaikams gali nepatikti, kad kai kurios vietos paliktos atviros, bet taip ir yra – mes žmonės ne viską žinome apie Dievo planą ir užmačias. Tai man net patiko, kad kunigas nebando sukurti kažkokios istorijos apie barzdotą Dievą sėdintį Danguje, o ten kur žmonės nežino taip ir sako – nežinome.

Bent jau ne vaikams tai rekomenduoju tikrai. Vietomis sukąskite dantis, kur per daug vaikiškumo, nes po visais tais vaikiškais pavyzdžiais slypi raktas į lengvesnį supratimą.