Tags

, , , ,


Pagaliau įveikiau John F. Haught knygą “Mokslas ir tikėjimas. Naujasis įvadas”.

mokslas_ir_tikejimas

Su ja taip įdomiai gavosi. Užmačiau, kad yra nauja knyga. Skaitau pavadinimą “Mokslas ir tikėjimas. Naujasis įvadas”. Hmz, ir kodėl ji nauja, taigi jau esu perskaitęs. Po to žiūriu, kad ir viršelis buvo kitoks (toks tamsus), ir autorius kitas. Aha, pasirodo ten buvo kita knyga labai panašiu pavadinimu Alister McGrath “Mokslas ir religija. Naujasis įvadas“. O šios knygos autorius John F. Haught irgi kažkoks ten profesorius, dabar nepamenu, na, kažkoks, jei kam įdomu, tai susiras kieno jis ten profesorius. Gal tik kokio Universiteto žymus dėstytojas. Ai, koks man skirtumas, svarbu protingas žmogus ir įdomiai rašo.

Ai, dar oficialumo pradžiai.

Išleido mano mėgstama leidykla “Vox Altera“. Pasirodo, kad ne tik apie karą leidžia knygas.

Ir mano mėgstama vieta įsigyti: http://www.patogupirkti.lt/knyga/Mokslas-ir-tikejimas-Naujasis-ivadas-serija-Siekiantiems-begalybes.html.

Ir tai trečia knyga iš serijos “Siekiantiems begalybės”. Šiaip aš tai Alister McGrath “Mokslas ir religija. Naujasis įvadas” irgi priskiriu šiai serijai (tai gautusi ketvirta). Kitos dvi “Tikėjimo slėpinys” ir “Didieji klausimai“.

Pati pradžia pasirodė šiek tiek panaši į Alister McGrath, nes irgi santykį tarp mokslo ir religos suskirstė į tris kategorijas. 1. Konflikto – šio požiūrio šalinikai teigia, kad mokslas paneigė Dievo egzistavimą. Yra ir antra pusė, kai tikintieji sako, kad mokslas nusikalba, na, tarkim, kad pasaulis iš tikrųjų sukurtas per 6 dienas, bet šito aspekto knygoje nenagrinėja. Konfliktas šiuo atveju – aktyvūs ateistai. 2. Kontrasto – idėja labai paprasta – mokslas nagrinėja savo dalykus, o teologija – savo. Ir nei vienas nesikiša, atseit, ne į savo sferą. Aš ir buvau seniau šios kategorijos atstovas. 3. Sąveika – pati naujausia (bent man) ir įdomiausia kategorija. Kad tiek mokslas įtakoja teologiją, tiek teologija įtakoja mokslą. Kad šiuolaikinis mokslas davė labai didelius paaiškinimus ir supratimą teologijai. Jau kuris laikas buvau šios idėjos šalininkas, nors ir nebuvau pakankamai susipažinęs su šiuo požiūriu.

Taigi tik šis dalinimas šioms knygoms ir yra bendras. Toliau knyga iš esmės visai kitokia, kas ir džiugina.

Knygos labai įdomi struktūra. Užduodamas klausimas, o tada lyg rašytų vieno požiūrio šalininkai, po to kito, o tada trečio. Tokia kaip ir lyg gyva diskusija. Ir kas įdomiausia pradedu skaityti, pirmiausiai konflikto atstovai pasisako. Skaitau, skaitau, joma jo, na teisūs jie. Tada prisijungia kontrasto atstovai, ui, šie dar teisesni. Ir užbaigia sąveikos šalininkai. Šie patys teisiausi, jų pačios idėjos gražiausios ir atrodo teisingiausiai. Aišku, tikriausiai, jei vėl duotų pasisakyti kitiems atstovams, tai užvirtų begaliniai ginčai.

Vietomis argumentai labai filosofiniai – ypač kontrasto šalininkų. Kartais sąveikos požiūris pasirodė, kad ne visai dar išplėtotas, t.y. ne į visus klausimus labai aiškus ir išsamus atsakymas. Kartais ne visai viskas aišku, bet apskritai tai labai puiki knyga.

Klausimai kurie nagrinėjami: ar tikėjimas prieštarauja mokslui, ar yra Dievas, kaip su Darvino evoliucijos teorija – ar paneigia Dievą, ar įmanomi stebuklai, ar pasaulį sutvėrė Dievas, ar gyvybė vien cheminės reakcijos, ar protas Dievo kūrinys, ar gali būti moralė be Dievo, ar žmonės ypatingi, ar yra gyvenimas po mirties, ar visata turi tikslą, ar nežemiškų būtybių atradimas paneigtų Dievo egzistavimą.

Beje, įdomiausia tema man buvo – ar yra gyvenimas po mirties. Nes skaitant knygą ir sekant mintį, man labiausiai patiko sąveikos teorija ir man pradėjo darytis nebeaišku, o kaip bus su šiuo teiginiu pagal sąveikos teoriją. Nes aš šiuo klausimu esu grynai kontrastų atstovas – gyvenimas po mirties yra, jis yra asmeninis. Ir nežinau, ar mane patenkino sąveikos atstovų atsakymas, gal aš ne viską supratau, dar reiks pagalvoti, panagrinėti.

Dar įdomi mintis. Beje, kontrasto atstovų. Ar tikrai realiai Jėzus vaikščiojo vandeniu ir realiai prisikėlė iš numirusių. Ar tai nėra simbolis, alegorija, kaip kiti Švento rašto pasakojimai. Ui, man tai kaip kokią šventenybę griautų. Negaliu atsipeikėti. Bogachulstvo – panašiai rusiškai skamba. Bet ir, gal tai tik filosofinis išvedžiojimas. Atseit, kad tikėjimas į Dievą nesusvyruotų, jei net tokie Švento Rašto kertiniai akmenys su laiku paaiškėtų, kad tai tik alegorijos, simboliai, kurie tik nori mums nurodyti prasmę.

Žodžiu, labai džiaugiuosiu už šią knygutę. Iškėlė dar daugiau klausimų. Į kai kuriuos klausimus davė man moksliukui reikiamus paaiškinimus, kurie mane patenktino, bet ne į visus. Labai praplėtė pažinimą apie sąveikos požiūrį. Kažkaip nepagalvojau, kad mokslas taip stipriai galėjo įtakoti teologiją.

Ai, jei ką, tai nežinau kaip sakoma, bet tai katalikiška knyga. Ar katalikų aprobuota, ar kaip čia pavadinti. Na, ne koks New Age, o normali krikščioniška.

Kaip ten sakoma? Imkite mane ir skaitykite.

Labai rekomenduoju, gero skaitymo.

Advertisements