Tags

, , , , , , , , , ,


Ačiū, Pieštukėliui, kad paskatino pagaliau pažiūrėti filmą The Notebook. Beje, visai gražiai lietuviškai išvertė į “Gyvenimo užrašai”. Seniai jau galvojau, kad reikėtų jį pažiūrėti, bet vis kažkaip atidėdavau – meilė ir pan. kažkaip saldžiai man atrodė. O dabar pažiūrėjau. Žmona ir dukra tiesiog sužavėtos. Na, ir man irgi gražus filmas. Šitokia meilė 🙂

Turtinga mergaitė ir vargšas berniukas. Meilė, kliūtys. Socialinis statusas.

Filmas prasideda senelių prieglaudoje. Senukas skaito meilės istoriją senai moteriškei, kuri nuo senatvės prarado atmintį. Taip jis bando sugrąžinti jai atmintį. Filmas baigiasi irgi senelių prieglaudoje – meilė viską gali.

Ech, šitokia meilė. Nežinau, o man tai kažkoks slogutis pažiūrėjus šį filmą. Gal, kad pats negyvenu tokioje meilėje. Ar aš taip myliu savo žmoną? Na, myliu, bet kažkaip nežinau. O ar mane žmoan myli? Na, kažkaip myli, tik tikrai visiškai kitaip nei šiame filme. Gal panašiau taip kaip Elės tėvai – iš išskaičiavimo. Nors ir pas mus buvo ir lietus (po to savaitę sirgau, nes jau buvo vėlyvas ruduo), ir aistra, ir kliūtys.

Vat ir sakau, filmas labai gražus, pelnęs daug apdovanojimų, bet man kažkas ne taip (nebūtinai su filmu ne taip, gal su manimi ne taip). Bet žinoma, kad visiems rekomenduoju. Meilė svarbiausias dalykas gyvenime.

Advertisements