Tags

, , , , ,


Dar viena be galo nuostabi C. S. Lewis knyga “Perelandra”.

Tai antroji knyga iš “Kosminės trilogijos”. Fantastika! Ir kaip aš sakau: religinė fantastika. Negaliu atsidžiaugti šia knyga. Daug iš mano pažįstamų, kurie yra skaitę daugumą C. S. Lewis knygų, šią vertina kaip labiausiai patikusią. Net kai buvo knygų mugė ir buvo knygos C. S. Lewis “Kipšo laiškai” pristatymas kažkas iš kalbėtojų (pamiršau pavardę kas ten buvo) knygą “Prelandra” įvardino kaip jo mėgstamiausią.

Viršelis. Viršelis sužavėjo nuo pat pirmo žvilgsnio. Moteriško kūno grožis. Žalia kūno spalva nuima tą vulgarumą, kurį dažnai suteikia meninkai vaizduodami nuogą moters kūną. Todėl galima grožėtis moteriškomis linijomis nepatiriant galvoje vulgarių minčių. Gražu. Gera gyventi tokiame gražiame pasaulyje. Dėkui Dievui už mums suteiktą tokią galimybę, už galimybę patirti tokį grožį ir laimę. Tik daugiau įsižiūrėjus, matosi ir drakonas, ir delfinai, ir dar kažkokie egzotiški gyvūnai bei augalai, ir tas mane suneramina, kad tik nebūtų fantasy fantastikos. Tačiau ne. Nors mokslinės fantastikos žymiai mažiau nei pirmojoje dalyje “Toli nuo tylinčios planetos”, tačiau dar daugiau religinės fantastikos.

Rensonas, šį kartą savo valia, keliauja į Perelandrą (Venerą). Beje, įdomu, kad ir kitose kalbose Marsas yra vyriška planeta, o Venera – moteriška. C. S. Lewis knygos irgi tai atspindi. Visa kalba, visas pasakojimas veda prie to, kad Malakandra – vyriška, o Perelandra – moteriška. Ir iššifravau ką turėjo galvoje C. S. Lewis pavadindamas Perelandra (angliškai pre land, perskaitysit knygą – suprasite). O Malakandra neiššifruoju, per menkos anglų kalbos žinios. Bet, kad kažkas už to slypi, tai aišku, nes net pagrindinio veikėjo vardas Rensonas atitinka anglišką žodį ir šis vardas turi prasmę.

Jei Malakandra senesnė už Tylinčią planetą (Žemę) (o kodėl ji tylinti sužinojome pirmojoje knygoje), tai Perelandra dar tik pačiose užuomazgose. Atvykęs Rensonas sutinka šio pasaulio Karalienę – Žaliąją Moterį. Pasaulio sandara ir gyvenimo būdas man labai netikėtas iš mokslinės fantastikos pusės – šauniai sugalvota, nerašysiu kaip, nes neįdomu bus skaityti.

Jau iš praeitų knygų buvau pastebėjęs kokią reikšmę C. S. Lewis turėjo mūsų žmonių mitai ir legendos. Šioje knygoje tai dar labiau atsiskleidžia. C. S. Lewis teigia, kad mūsų pasąmonės prisiminimai apie fėjas, drakonus, nykštukus, urvinius tamsos žmones gali būti ne be pagrindo. Ir beje, tai visai neprieštarauja krikščionybei, o net atvirkščiai.

Netrukus į planetą atvyksta ir mokslininkas, kuris pagrobė Rensoną pirmojoje knygoje. Jei pirmojoje knygoje jis yra visiškas materialistas, tai šioje netikėtai pradeda kalbėti apie antgamtinius dalykus. Tačiau kas jį veda? Dievas ar angelai? Ar dar kas?

Kokia Rensono misija šioje planetoje? Kas atsitiko piktadariui mokslininkui ir kokie jo (jų, tiksliau irgi jo) tikslai. Ko siekia iš Žaliosios moters, planetos Karalienės. Kas yra Perelandros Karalius? Ar mes jį pamatysim. Rensonui tenka susidurti ir kovoti su absoliučiu blogiu. Kas nugalės blogis ar gėris? Adomas ir Ieva? Ar nuskins Ieva uždraustą salą (obuolį)? Kokia draudimo prasmė? Kokia gyvenimo prasmė? Kam sukurti šie pasauliai? Koks Dievo planas?

Jau vien absoliutaus blogio aprašymas yra stebėtinai genialus, bei žmogaus dvasinė kova. Dvasinės pagundos ir apgaulės. Fizinė kova, blogio apgaulė ir apsimetimas. Tykojantys pavojai. Ką žmogus gali iškęsti ir padaryti, ką gali iškentėti ir ką paaukoti, kad gėris nugalėtų? Neįtikėtina fantastinė alegorija apie krikščionybę, jos dogmas ir tiesas.

Tikriausiai dar kada nors skaitysiu šią knygą dar kartą. Be to, kad labai nuostabiai aprašyta blogio ir gėrio kova, blogio tikslai ir apgaulės būdai, pabaigoje yra aprašyti Dievo tikslai ir būdai, kuriuos sunkiau buvo suprasti, t. y. aš tik miglotai nujaučiu, ką norėjo apie Dievą pasakyti C. S. Lewis.

Na, ką? Laukia trečioji “Kosminės trilogijos” knyga “Klaikioji galybė”. Šįkart veiksmas vyks Žemėje.

O šita – Fantastika!

Ir pabaigai, kitos mano C. S. Lewis jau perskaitytos knygos:

“Tiesiog krikščionybė”

“Kančios problema”

“Apstulbintas Džiaugsmo”

“Kipšo laiškai”

“Didžiosios skyrybos”

“Ištvertas sielvartas”

“Toli nuo tylinčios planetos”

Kaip kas nors nemėgsta skaityti? Nesuprantu 🙂

Advertisements