Tags

, , , , , , ,


Kaip seniai bežiūrėjau kokį kiną. Labai sunku ištaikyti pažiūrėti. Arba man nepatinka, arba žmonai. Nors turiu visą sąrašą žiūrėtinų filmų, bet nei vieno iš jų neina žiūrėti su žmona. Kažkaip prikalbinau nueiti žmoną į kino teatrą. Šiaip nieko gero nerodo šiom dienom (išskyrus vaikiškus ar komedijas, bet šie žmonai nežiūrėtini). Kažkas panašiau į žiūrėtiną šis Egzodas. Dievai ir karaliai / Exodus: Gods and Kings (2014) buvo.

Exodus-Gods-and-Kings-Poster-Bale-and-Edgerton

Parodžiau treilerį, ok, sako, einam. Nuėjom.

Aš kai žiūrėjau “Nojaus laivas” treilerį, tai iš kart pamačiau, kad ten nežiūrėtinas filmas (bent jau man). Nemėgstu kai rodo Biblijos siužetą, tačiau jį taip iškraipo, kad pakeičia mintį. Todėl net nebandžiau žiūrėti to “Nojaus laivo”, kaip vėliau paskaitinėjau, tai tikrai viskas žiauriai iškraipyta, idėja sumindžiota ir apversta. Egzodo treileris nebuvo toks baisus, todėl pagalvojau, kad gal ir verta pažiūrėti. Na, istorija kaip ir žinoma: kaip Mozė (tiksliau Dievas per Mozę) išvedė žydus iš Egipto vergovės. Bet pastatyta su šiuolaikinėm technologijom, spec. efektais turėtų įspūdingai atrodyti. Todėl tokius filmus, kur žinomas siužetas, reikia būtinai žiūrėti kino teatre.

Filmo pradžia tikrai nudžiugino. Galingas filmas, galingi vaizdai, masinės scenos, apranga ir visa kita. Na, juk čia tas pats režisierius Ridley Scott, kuris pastatė filmą “Gladiatorius” (tas super patiko).

Taigi pradžia puiki. Šiek tiek įtarimų sukėlė pranašystė, kad kovoje Ramzį kažkas išgelbės ir tas išgelbėtojas taps karaliumi. Bet, ok, nusiraminkim, juk čia meninis filmas, o ne tikslus Biblijos atpasakojimas. Juk turi būti kažkokio įdomumo.

Viskas, ok. Mozė ištremiamas mirčiai į dykumą. Vėl keista mintis. Dabar Mozė ištroškęs, nevalgęs, vos paeina, karšta saulė degina, tuoj tuoj pasirodys Dievas. Ot, ir klydau. Šiaip ne taip išgyvenęs, be jokių vizijų ar psichozių susiranda žmoną, prisidaro vaikučių. Turi keista kalną, visi kalnai kaip kalnai, tačiau į vieną draudžiama lipti, nes čia Dievo kalnas. Pala, o ne obelis (tiksliau vaiskrūmis) buvo? Aišku, ten Mozei reiks būtinai užlipti. Audra, avys pabėga ir lipa į tą kalną, Mozė iš paskos. Staiga griūtis, akmenys ridenasi, trenkia Mozei į galvą (aha, štai iš kur jo vizijos, ne nuo troškulio ir išsekimo, o nuo sutrenkimo į galvą), Mozė praranda sąmonę, lyg atgauna sąmonę kelioms minutėms, nes tuoj pasiglemš purvas. Pamato degantį medį. O. Tuoj apsireikš Dievas. Dievas apsireiškia kaip vaikas. Nors ir nuvalkiota mintis. Nežinau, kodėl man tai pasirodė nuvalkiota, nesu niekur dar matęs tokio Dievo įvaizdžio, bet juk dabar visokių yra (negras, negrė ir dar visokių), tai vaikas labai logiška. T. y. nors ir idėja labai graži ir tikriausiai režisierius labai didžiuojasi šia idėja, bet manęs visai nesuintrigavo. Ok, vaikas, tai vaikas. Va, čia ir sakau, kad galima nukrypti nuo Biblijos, jei tai nekeičia pagrindinės minties. Dievo kaip vaiko įvaizdis puikus ėjimas, jis nekeičia minties.

Ir pirmas Mozės susitikimas su Dievu dar manęs nesuerzino. Išskyrus, šiek tiek tas akmens trenkimas į galvą. Ok, atleisčiau dar tą vieną momentą. Tačiau vėlesni pokalbiai visiškai apverčia aukštyn kojom Mozės istoriją. Žydų išvedimas yra Mozės misija. O Dievas čia prie ko? Lyg Dievas padėti sugalvojo Mozei. Bet tai kaip keistai ir neteisingai. Koks Dievo vaikiškas aikštingumas – noriu, kad kristų ant kelių ir maldautų. Ui. O Mozė koks gerietis – mokina Dievą kaip elgtis, tačiau tas jo neklauso. Egiptiečius baudžia be perspėjimo, šiaip, kad pasirodyti, koks jis galingas, o Mozė žemės dulkė. Mozei pagailo savo beveik brolio Ramzio, nuėjo jo perspėti, kad jo sūnus gali mirti. Po to pagalvojo, o kaip čia žydus apsaugoti nuo gręsiančio Dievo žiaurumo. O, atlikim magišką veiksmą, ištepkim duris krauju, naktį kai Dievas eis žudyti, tai pamatys avinėlių kraują ir galvos, kad čia jau buvo. Taip Mozė išgelbėjo nuo Dievo išžūdymo žydų pirmagimius.

Sakysit nesąmones rašinėju. Na, gal, bet aš tai taip supratau bežiūrėdamas šį filmą. Aišku, kad tai nesutampa su Biblija ir apverčia Dievo ir Mozės santykius, apverčia Dievo įvaizdį, jo tikslus ir priemones. Apverčia aukštyn kojom visą idėja.

Va, todėl, nors ir galingas, ir išvaizdus, ir gera muzika, bet man nepatiko. Ir kam reikėjo viską apversti aukštyn kojom? Tereikėjo pora kartų (kiti šimtai kartų atleistini) nenukrypti nuo Biblijos ir viskas būtų ok, viskas savo vietose, būtų puikus ir galingas filmas. O dabar kas gavosi? Pagrindinis siužetas rutuliojasi kovoje tarp Ramzio ir Mozės. Kaip ir gerai tai parodyta, bet vėl ta pagrindinė Biblijos idėja nustumpta (ui, apversta) į šoną.

Ir t.t. ir pan. Nesakau, kad nukrypimų negali būti, bet kai apverčia viską aukštyn kojom, tai man nepatinka.

Ai, žodžiu, nežinau. Įkeliu fotkių, nes šiaip tai gražus filmas. Kas žinote tikrą Mozės istoriją, tai galite žiūrėti ir šį filmą, tik nepamirštant, kad čia visiškai priešingai nukrypta nuo pagrindinės idėjos.

exodus-gods-and-kings Exodus-Gods-and-Kings Exodus-Gods-and-Kings-1 Exodus-Gods-and-Kings-3 exodus-gods-and-kings-6 Exodus-Gods-and-Kings-Images exodus-gods-and-kings-look-of-the-film exodus-gods-and-kings-scale-of-the-movie exodus-gods-kings exodus-gods-kings-0 exodus-gods-kings-2 exodus-gods-kings-4 exodus-gods-kings-5 exodus-gods-kings-john-turturro exodus-gods-kings-red-sea

Dabar įdomu pasidarė. Kuris filmas labiau iškraipė Bibliją “Nojaus laivas” ar “Egzodas. Dievai ir karaliai”? Gal reiktų įdomumo dėlei pažiūrėti ir tą “Nojaus laivą”. Nors bendrai kam gaišti laiką. Yra tiek daug kitų įdomių filmų. Geriau pažiūrėsiu seną “The Ten Commandments”. Apie tą patį Mozę, tik be visų šių nesąmonių šiame filme.

Kas tikitės pamatyti biblijinę istoriją, tai geriau neikite jo žiūrėti. Kas šiaip nori pamatyti veiksmo filmą (na, tipo, kas esate ateistai), tada galite ir žiūrėti.

Advertisements