Spektaklis: Chaosas

Kaip jau ir minėjau – gavau dovanų bilietus į teatrą. Nacionalinį dramos 🙂 “Visuomenės priešas”. Ateinam, o pasirodo, kad pagrindinis aktorius susižeidė ir vietos “Visuomenės priešo” rodys “Chaosas”. Ai, aš tai nežinau nei vieno nei kito, tai koks man skirtumas. Chaosas man primena tą Kaos organizaciją iš “Ieškokit Gudručio” tai dar linksmiau nusiteikęs einu.

Ooo, reikėjo prieš einant paskaityti recenzijas. Praktiškai vien geros. Liaupsės. Kad čia nerealus spektaklis. Žodžiu – šedevras. Bet recenzijas paskaičiau tik dabar, jau po spektaklio. Va, net subjektyvi rašo, kad super spektaklis http://subjektyvi.blogas.lt/spektaklis-chaosas-4997.html. O. Tai gal teigiamus atsiliepimus pas subjektyvi ir paskaitykit 🙂

Na, aktoriai Algirdas Gradauskas, Rimantė Valiukaitė, Džiugas Siaurusaitis tai man tikrai patinka. Tai bent tiek gelbėjo spektaklį.

Va, kaip tik nuotrauka iš scenos, kur visi mano mylimiausi aktoriai, o ir ši scena geriausia. Pagyvenus psichoterapeutė, jau sakyčiau senmergė, ieško savo meilės. Įsimyli pacientus. Šis pacientas susidvejinusi asmenybė: iš vienos pusės aktyvus optimistas (Džiugas Siaurusaitis), iš kito pusės bailys (Algirdas Gradauskas). Ir čia vyksta dialogas. Tiksliau trialogas 🙂

Dar spektaklyje yra pora moteriškių su psichologinėmis problemomis. Na, spektaklio ir esmė, kad vos ne viskas vyksta savitarpio pschologinėje pagalbos grupėje. Žiūrovai, beje irgi joje:)

Taip, kad man pavadinimas absoliučiai atitiko tai kas vyksta scenoje – Chaosas. Na, kaip aš suprantu – čia šiuolaikinės teatro technologijos, vos ne kad avangardas. Deja, spektaklius aš mėgstu klasikinius, o jei noriu naujų technologijų, tai einu į kino teatrą.

Va, ir kitų, net specialistų, pastebėta, kad ši trijulės linija geriausiai išreikšta. Na, man ji tik ir patiko.

Dar gera scena, kai mokyklos direktorė susirinkimus pradeda suomiška daina. Joma jo. Ir kaip ji tiek žodžių išmoko 🙂

Oba, čia pasirodo, kad komedija. Blin, nežinojau 🙂 Ai, kažkokia intelektualioji. Na, tipo, nejuokinga 🙂

Kodėl nejuokinga? Gal, kad per daug realistiška. Labai jau atpažįsti save. Kaip ir neturėtų nieko trukti, bet gyvenimas pilnas durnų problemų. T.y. spektaklis labai realistiškas, mano manymu. Todėl man keliantis depresiją.

Va, va. Apie depresiją. Spektaklyje labai pabrėžiama, kad naudoti antidepresantus kartu su alkoholiu yra labai pavojinga. Ir psichoterapeutės sesuo prašo, kad paaiškintų kodėl. Psichoterapeutė labai aiškiai ir vaizdžiai paaiškina kaip veikia antidepresantai. Bet kuo čia dėtas alkoholis? Paprašyta, ji išrašo cheminę antidepresanto formulę. Ir tipo aišku. Kodėl pavojinga.

Ok. Kadangi aš geriu ir antidepresantus ir alkoholį, tai man labai aktualu, nes pagal spektaklį aš turėčiau vos ne kasdien žmonių galvas į sieną ar stalus daužyti. Deja, nedaužau 🙂

Taigi kodėl negalima gerti antidepresantų ir alkoholio. Ogi labai paprastas dalykas. Alkoholis mažina seratonino kiekį, t.y. didina depresiją. T.y. gaunasi, kad naudoji du cheminius preparatus, vienas didina, o kitas mažina, t.y. neutralizuoja vaistų poveikį. T.y. gydymas eina per niek arba bent jau sulėtėja.

Ai, gal daugiau nerašysiu. Daug kam labai patiko, o aš kaip kompensacijos eisiu pažiūrėti bilietų į kitą spektaklį.

Bet kokiu atveju bet koks spektaklis žymiai geriau nei nieko. Eikit ir žiūrėkit.