Mano mažė netikėtai paklausia:
– O ko tu nemyli?
Absoliučiai pasimetu. Ko aš nemyliu? Kas čia per naujas klausimas. Visada ir labai dažnai klausia, ką aš myliu, o aš vis atsakau, kad ją, mamytę ir sesę. Ką ji turi galvoje? Visada kai klausia tokių dalykų, tai jau turi atsakymą. Ko aš galiu nemylėti? Neturiu supratimo.
– Nežinau, lyg aš visus myliu.
– Taigi, Rusijos.
– Ak, Rusijos, – dar labiau pasimetu.
– Na, taip Rusijos. Ji nori užvaldyti 13 šalių. Ir Lietuvą. Taip ir Lietuvą. Mus. Visus. Ir tave. Turėsi jiems tarnauti. Jie įsakinės, o tu turėsi daryti viską, ką lieps.
Aišku. Ką tik grįžo iš senelių. Bet šiaip ar taip, tai vaiko lūpomis kalba tiesa.
O sūnus įmylimų žmonių sąrašą neįeina? 😮
LikeLike
o, išties- kaip sūnus laikos?
LikeLike
Geras klausimas. Lyg Švedijoje, lyg jau grįžo. Žodžiu…
LikeLike
Ar išmetei jį iš šeimos? 😀
LikeLike
Pats išėjo. Sukako 18 metų. Pradėjom zyzti, kad eitų arba mokytis, arba dirbti. Pradžioje tik zyzėm. Po kelių mėnesių supratom, kad neveikia, tai pradėjom ryte kelti, kad eitų darbo ieškotis. Patys keliamės į darbą ir jį keliam. O tai dieną išsimiegojęs po to mums naktimis neleisdavo miegoti. Taip užknisom jį ir jis pats išėjo.
LikeLike
Oo, kokia protinga taktika 🙂 greitai gan suveikė
LikeLike
Ai, nežinau, ilgai nedirbo po to, trainiojosi po bomžų nakvynės namus. Lyg pradėjo dirbti, tikėkimės.
LikeLike
Papildymas. Kurią dieną mažė vėl pareiškė:
– Aš norėčiau, kad visi uodai ir musės būtų Rusijoje ir tenai juos kandžiotų,
Faini tie vaikučiai.
LikeLike
Į tėvelį 🙂
LikeLike
🙂 Bet ne aš taip primokinau.
LikeLike
😀 kokia mieliakė
LikeLike
🙂 čia tau reklama 🙂
LikeLike