– Bet tu tai cholerikas pagal tipus, – sako man ir aš nustembu.
– Kaip tai cholerikas? Ne, aš flegmatikas. Gal truputį melancholikas, labai mažai sangvinikas, bet tikrai ne cholerikas.
– Ne, tu tipiškas cholerikas, pasiskaityk apie juos.
Papasakoju žmonai šį pokalbį. Ta irgi juokiasi:
– Nesąmonė. Jei tu cholerikas, tai kas aš tada.
Rimtai, o kas gi? Galvoju. Super cholerikas. Ne, kažkaip nesąmonė. O, sugalvojau:
– Neurotikas.
Pasakau juokais, bet po to nutylu, o juk rimtai teisingai apibūdinau.
Na, ką baisiai nustebęs, kad mane išvadino choleriku einu skaityti, kas jie per vieni.
<<…tai žmogus, kuris yra labai aktyvus, ir jo energingumas liejasi per kraštus. Atpažinti tokį žmogų komunikuodami galime iš jo greitos ir garsios kalbos, įtaigios gestikuliacijos. Savo emocijų nesutramdantis ir greit užsiplieskiantis cholerikas verčia aplinkinius į jį žiūrėti atsargiai. Kiti žmonės choleriką dažnai laiko kaip sunkiai prognozuojamu, todėl linkę jo privengti. >>
Na, man tinka tik tai, kad greitai (nors ne taip ir greitai) kalbu. Pakankamai garsiai. Bet čia dėl to, kad pasitikiu savimi, o ne dėl charakterio savybės. O kartais kalbu tyliai, kad pabrėžti pasitikėjimą dar labiau.
Įtaigios gestikuliacijos? Na, nevengiu gestų. Bet ten su kokiais italais ar kitais iš šiltų kraštų nėra ką lygintis.
Savo emocijų nesutramdantis? Na, ne. Nebent kokio magnio trūksta ir nervai nelaiko. Bet tai mineralų trūkumas, o ne charakteris.
Nenori pripažinti, kad neteisus. Na, jau ne. Labai lengvai pripažįstu, jei kur suklydau.
Cholerikas – neurotiškas ekstravertas.
Flegmatikas – emocianaliai stabilus intravertas. Vo. Va, čia tai apie mane.
Flegmatikas. Charakterizuojamas žemu aktyvumo lygiu, pastovumu. Jo judesiai lėti ir ramūs, mimika bei kalba – irgi. Jo jausmai yra gilūs. Užsispyręs ir kryptingas, jis retai nesusivaldo, nelinkęs reikšti emocijas, nelinkęs į afektus. Gerai suplanuoja savo jėgas ir visada užbaigia pradėtą darbą iki galo. Savo jėgas linkęs tausoti, be reikalo jų nešvaistyti. Vienose situacijose flegmatiko savybės gali būti teigiamos – ištvermė, pastovumas, minčių bei jausmų gilumas, o kitose situacijose šios savybės gali pasirodyti neigiamomis – vangumas, tingėjimas, emocionalumo stygius.
Nu, va. Čia tai apie mane.
Tai įdomu, ar aš tik noriu būti flegmatikas, o esu cholerikas, ar tiesiog viduje esu flegmatikas, o aplinkiniams atrodo, kad cholerikas. Čia tas pats kai pasakau, kad esu absoliutus intravertas, tai visi juokiasi, atseit, be galo laisvai ir įdomiai bendraujantis esu. Nesąmonė – esu intravertas, kuris bendrauja. Kartais. Jei tema man įdomi, o kitu atveju galiu sėdėti vienas kamptutyje ir tylėti.
O gal tiesiog maišytas. Arba vieną dieną toks, kitą kitoks.
ATF dienoraštis 
Mes visus šituos dalykus praėjusį semestrą ėjome, buvo turbūt vienintelis įdomus dalykas. Aš tai intravertė, tik nežinau kuri iš tųkitų keturių. Ir tikrai labai dažnai žmonės ekstravertais vadina visus, kurie kalba, tarsi intravertam burnos būtų užsiūtos 😀
LikeLike
Dievas sukūrė žmogų su tam tikru tipu temperamentu. Mums visiems reiktų geriau pažinti save … Susimąstyti … ir jeigu reikia bandyti keistis.
LikeLike
Pieštukėli, jei pagal šį skirstymą tai intravertai gali būti arba flegmatikai, arba melancholikai. Aš seniau galvojau, kad turiu daugiau melancholizmo, bet kai paskaičiau knygą apie Salomėją Nėrį, o ji buvo ryški melancholikė (ypač vaikystėje), tai aš manau, kad joks aš ne melancholikas. Nei man kapai, nei pomirtinis gyvenimas, nei man koks ruduo mirtį primena. Man šis pasaulis yra be galo gražus. Saulė, jūra, mėnuo, debesėliai. Kokie dar bl.. kapai? Tiesa, yra kitokių skirstymų, pvz. kaip skirsto socionika. Tie man labiau patinka, bet jų daugiau ir sunkiau susivokti, todėl šie 4 yra populiaresni. O dėl burnų gera pastaba 🙂
Gluosni. Gal dominuojančiu temperamentu? Oi, kaip tik prisiminiau socioniką. Ten įdomi mintis buvo. Kad mes esam vieno tipo, bet idealizuojam kitą ir stengiamės jį vaidinti. Ir gal dėl to kartais kiti žmonės priskiria mus kitam tipui nei mes esame viduje. Tai jei imti šiuos 4 tipus, tai gausis, kad aš esu viduje flegmatikas, bet vaidinu choleriką 🙂
O dėl pažinimo. Tai ir įdomu save pažinti, ir naudinga. Naudinga sužinoti kitus tipus ir naudotis kitų tipų teikiamais privalumais, taip praplečiant, nuspalvinant savo gyvenimą. Ir dar žinant, kad žmonės skirtingi lengviau juos suprasti ir taip lengviau sugyventi. Pvz. oi kaip kontrastuoja flegmatikas su choleriku. Tiesiog vienas kito pakęsti negali 🙂
LikeLike
Pasidaryk Aizenko testą ir sužinosi viską viename: temperamento tipą, ar esi ekstravertas, intravertas ar ambivertas, koks nervų dirglumas ir ar esi linkęs meluoti 😉 Labai geras testas! Kone visą gyvenimą maniusi, jog esu sangvinikė, paaiškėjo, jog vis dėlto esu melancholikė;D
LikeLike
Radvile, ačiū. Pasidariau Aizenko testą. Intravertas – 5 taškai, beveik ryškus, nes ryškus 0-4. Jautrumas – 9 taškai, t.y mažas dirglumas. O įdomus rezultatas dėl melavimo – 1. T.y. tik vieną vienintelį kartą sumelavau. Oho. Taigi imam schemą ir žiūrim kas gaunasi – flegmatikas. Pakankamai ryškus.
LikeLike
na bet ir drasus tu atf. nebijai testus darytis. o kaip elgtumeis jei suzinotum, kad nescias? :)))
LikeLike
s-j. O tu man pasakyk geriau kaip moterys tą nėštumo testą padaro. Kiek mačiau dažniausiai ten yra tokia dėžutė, kurios viduryje yra juostelę, kurią reikia apsisioti. Na, niekaip neįsivaizduoju kaip ją reikia apsisioti nepritaškius viso tuliko, sienų, savo rankų, drabužių. Mistika kažkokia 🙂 Na, ok, dar kaip sienas, drabužius apsaugoti sugalvojau – sisioti atsisėdus (kaip moterys ir daro). Bet kaip rankų neapsisioti? 🙂
LikeLike