Tags
Ketvirta ir paskutinė diena. Šiandien po piet išskrendam. Tai galima sakyti išgyvenome šią kelionę praktiškai sėkmingai. Nereikėjo po visą Paryžių ar net Prancūziją ieškoti skubaus lėktuvo į Lietuvą. Dabar net jei ir kas atsitiks vis tiek geriausia būtų grįžti su mūsų lėktuvu.
Eilinis rytas. Traukiniai ir kažkokia žemkasė vėl pažadina šešto ryto (peržiūrėjau savo fotkes, tai kievieną rytą aš tą stotį fotografavau). Dar valandėlę numiegu ir iki aštuonių reikia dar žmoną pamylėti. Bet tai tikrai yra Dievas danguje, tik baigiu su žmona jai skambutis:
-Labas rytas, mes čia iš tokios ir tokios valstybinės įstaigos, negalime užeiti į Jūsų įmonę.
Patikrinimas. To ko labiausiai ir bijojome. Bet tai anksčiau grįžti neįmanoma, na gal pasitrankius po visą Paryžių valanda greičiau ir būtume, bet tai vis tiek jau bus pasibaigęs patikrinimas. Tenka koordinuoti iš Paryžiaus. Žmona ant telefono.
Vėl lygiai tokie patys pusryčiai kaip ir visada.
Po pusryčių, nors žmona ir prieštarauja, bet mes su dukra varom į Monmarto rajoną.
Mažė su žmona liko kažkur pavėsyje apačioje, o mes su dukra apžiūrėjome bažnyčią. Na, o po to ėjom ieškoti, kur pavalgyti. Pasisukinėję mažomis gatvelėmis radom labai jaukią ir fainą kavinukę, iš kurios net nenorėjome išeiti.
Mažės spageti.
Dukros lazanija.
Žmonos pomidorų salotos su mocarela sūriu.
Ir mano varlių kojytės. Kva kva kva. Meniu nebuvo, bet paklausus padavėjo maloniai pasiūlė padaryti. Šiaip visai skanu, gal vištieną primena. Ai, pagalvojau, bent taip prisiminsiu Paryžių, kad varles valgiau. Niekada negalvojau, kad išdrįsiu paragauti.
Ir standartinė kaina Paryžiuje pavalgyti – 70-80 eurų ant keturių. Mano bordo vynas – 200 ml, 13.80. O vanduo 6,50 euro, tik dabar ir pamačiau. Varlių kojytės – 8,50. Salotos – 8,50. Lazanija vegetariška – 13 eurų, spageti Bolognaise – 13. 50. Ai, ir dar dukra labai norėjo deserto pancūziško paragauti, tai paėmė Tiramisu – šiaip žiauriai skanus buvo ir gerai atrodė. Ai, Allonge – 2,30, tai tikriausiai kava.
Kavinė labai patiko, tai nusifotkinom pavadinimą – Cafe Limonade, jei kada būsim Paryžiuje ir dar Monmarte, tai tikrai ten užsuksim.
Dar turėjom laiko, tai pasišlaistėm po gatveles, kokie gražūs kiauliukai. Nusipirkom Brie sūrio, nes kurį pirkom prieš dieną, tai tikrai buvo nerealaus skonio. Ir po truputį link oro uosto.
Oro uostas be galo mažytis. Dar užėjom į Starbuck’ą kavos, labai patiko jų naujas variantas, šalta kava, tai kava (espreso tikriausiai), šaltas vanduo ir ledukai. Jėga, kodėl Lietuvoje tokios niekas nedaro.
Pradėjo rinktis lietuviai, keista, kai kažkur Paryžiuje vienoje vietoje tiek daug lietuvių. Visi tokie pilni įspūdžių, dalinasi vieni su kitais kur buvo, ką matė. Tokie susijaudinę. Na, o ką aš prisimenu? Kaip bandėm gražiai nufotografuoti žmoną į facebook’ą. Kaip ieškojom jos bendradarbiams dovanų. Nepatenkintą žmoną. Kaip kažkokių skudurų žmonai ir dukroms ieškojom. Ką čia dar? Daugiau ir neprisimenu. Ai, gerai, kad nieko pažįstamo nesutikau, nuėjau į Duty Free savo bendradarbiams brendžio nupirkau lauktuvėms.
Nors dabar praėjus kuriam laikui nebe taip ir blogai atrodo, visai įdomu buvo.
Dar lėktuve nutiko įdomus, savotiškai, nutikimas. Pagal viską aš turėjau sėdėti kitoje vietoje, bet mano mažė ten susidraugavo su tokia mergaite ir jos susitarė susikeisti vietomis, kad kartu sėdėtų, tai aš atsisėdau į mažės vietą. Sėdžiu laukiu ir matau, kaip į tą šalia mano buvosios vietos atsisėda tokio neišpasakyto grožio panelė, kad tikrai apsidžiaugiau, jog man teko persėsti, nes šalia jos, tokios gražios, išbūti visą kelionę, tai tikriausiai smegenys būtų išsitaškę. Bet tai kokių būna gražių.
Grįžus į Lietuvą, dar pratesiau atostogas pora dienų iki savaitgalio, nes gi reikia po tokios sunkios (psichologiškai) kelionės atsigauti.
Ai, o kaip patikrinimas. Praėjo be problemų. Tikriausiai pirmą kartą taip. O čia netyčia ką tik tokia mintis, gal todėl be problemų, kad žmonos nebuvo. Ta gi visada šoka iš kart į akis, tai visi ir būna nuo pat pradžių pikti. Nors gal ir šiaip nebuvo problemų, ką gali žinoti.
Viskas. Su Paryžiumi baigta.
