Tags

, , , , , , , , , , , , , , , , ,


Per šitą laiką kol nerašiau nemažai pažiūrėjau filmų. Ir geresnių ir blogesnių. Gal kada sugalvosiu apie kokį nors parašyti, na, apie kokį prisiminsiu.

Bet apie Terrence Malick naują filmą neparašyti negaliu, bent trumpai. Paslėptas gyvenimas / A Hidden Life (2019):

Važiuoju ryte į darbą ir facebook’e užmatau žinutę. Terrence Malick išleido naują filmą ir dar daugiau šiandien paskutinė diena kai festivalyje Scanorama jį rodys. Oi, noriu pažiūrėti, tik atvažiavua į darbą ir pirmas darbas – nusipirkti bilietus. Gavau. Kol pirkau dar buvo daug laisvų vietų, bet vakare liko tik viena kita, salė buvo beveik pilna. Va, tau ir netikėta. Aš galvojau, kad Terrence Malick nelabai toks režisierius, kurį mėgsta kino teatra, nes nesurinks daug žiūrovų. Vis gi klydau, žiūrovų norinčių pamatyti tokį sudėtingą filmą buvo daug.

Ir nors šį kartą filmas paremtas tikrais faktais, tikrom citatom iš laiškų, bet Terrence Malick lieka ištikimas savo stiliui, kuria filmus apie gyvenimo prasmę, tikslą, pasirinkimus, tikėjimą.

Šį kartą galima sekti ir siužetą. Antras pasaulinis karas. Austriją okupuoja nacistinė Vokietija. Dauguma austrų tampa fanatiški nacių patriotai. Tačiau filmo herojus suvokia, kad Hitleris yra blogis, pasaulinis blogis ir nenori prisidėti prie blogio platinimo pasaulyje. Jis atsisako prisiekti Hitleriui, už tai suimamas, kalinamas, teisiamas ir nukerttama galva. O lyg taip gražiai ir laimingai gyveno su žmona ir vaikučiais.

Filmas lėtas, beveik trys valandos. Siužetą va papasakojau per du sakinius, galima sakyti, kad daugiau siužeto ir nėra. Tai daugiau kaip meditacija, vienoje apžvalgoje (https://kaunozinios.lt/titulinis/hipnotizuojanti-ir-sukrecianti-kino-misterija-pasleptas-gyvenimas_118664.html – labai gera apžvalga, labai tiksliai viskas įvardinta) buvo įvardinta kaip Mišios – “Sunku T. Malicko kūrinį vadinti tik filmu. Tai greičiau religinė-filosofinė misterija, katarsį gimdanti simfonija, o gal net „Paslėptam gyvenimui“ tiktų mišių apibudinimas”.

Man patinka kažkieno pasakyti žodžiai:

“Kad blogis nugalėtų, tereikia, kad gėris nieko nedarytų”.

Taigi filmas geras, suteikia daug minčių apmąstymams.

Ir aš jį įvardinu kaip sunkų filmą. Kodėl sunkų? Dėl to, kad aš suprantu, jog filme herojus elgiasi teisingai, kad visi taip turėtų elgtis ir tada gyvenimas būtų gražesnis, nebūtų karo, nebūtų blogio. Tačiau aš taip nesielgčiau ir aš taip nesielgiu.

Man atrodo, kad, ai, ką reiškia vien žodžiai, jei aš galvoje kitaip galvoju. Čia ir prasideda problema, kad nekovoju už tiesą.

Čia neseniai I. manęs paklausė, kodėl aš neįrodinėju bendram pažįstamam, kad jis klysta, kad yra visai kitaip negu jis galvoja.

– Kodėl reikia su juo susipykti? – atsakiau.

Žmogus įsitikinęs, kad yra teisus, kaip ir aš įsitikinęs, kad aš esu teisus. Bet tai tik tikėjimas, o ne žinios. Nėra akivaizdžios tiesios. Ir kodėl aš nenoriu eiti į konfrontaciją? Viena iš priežasčių – nenoriu pykčio. O dar viena priežastis – man neįdomu. Man neįdomi jo nuomonė. Aš, manau, kad esu teisus, o jo nuomonė man neįdomi. Vat, kaip viskas įdomiai.

Žodžiu, filmas labai geras, labai rekomenduoju visiems pažiūrėti. O įvertinu 9/10. Kodėl 9? Todėl, kad lipa man ant sąžinės. Ir man skauda.