Nors ryte ir šviečia saulė, bet šaltoka, tenka pasiimti megztinius, nors aš vis dar su šortais. Ir taip, šiandien paskutinė diena, nes ryt jau į lėktuvą, tai ryt nieko ypatingo nebenuveiksim.
Keliamės ir į trasą. Nors vakar atrodė, kad žiedų valdovas baigėsi, tačiau šiandien vėl prasideda – žiedų valdovo sugrįžimas.
Užvažiuojam į povandeninio laivo muziejų. Jėėėėėga. Man žiauriai įdomu. O šalia senoviniai Viktorijos laikų mediniai dideli laivai, bet manęs ten kažkaip netraukia, gal dėl to, kad ten kaip tik vaikų ekskursijos vyksta ir man kažkaip vaikiškai atrodo. Va, karinis povandeninis laivas, čia tai jėga.
Važiuojam į Elche, statom mašiną požeminėje stotelėje, beje, šį kartą daugiausiai sumoku, berods 12 eurų. Ir einam pasivaikščioti. Na, ką mano google šį kartą sako? Paleontologijos ir archeloogijos muziejus. Tipo, į vaikišką DinoPark nepavyko patekti, tai bent tikrų dinozaurų kaulų pažiūrėsim. Šiaip įdomu, nors nepasakyčiau, kad vau.
Lauke šalta, norim valgyti. Užeinam į vietinę kepyklėlę, bandom ispaniškai susikalbėti. Ispanė pamačiusi, kad mes ispaniškai nemokam, ranka parodo, kad palauktume, pati nubėga į virtuvę ir atneša mums pašildytą keksiuką paragauti. Aha, šiltas skanu. Paimam po pora bandelių, bet norim kažko rimčiau.
Ieškom tinkamo restorano ir sakyčiau visai neblogai sekasi. Užsisakom paella, atneša didelioje keptuvėje, kokio metro diametro, nors ir labai plona, bet vis tiek labai daug, kad mes nesugebame suvalgyti. Ši netokia sūri ir rūgšti, nors prie jūros gėrybių paella mums reiktų priprasti, kai vakar valgėm su vištiena, va, čia tai mūsų liežuviui tinkamas patiekalas.
Kaip jau darosi įprasta, pietums užsisakom po vyno taurę. Skaniai pavalgom. Pasirodo, kad esam prie pat katedros, kurią planavom apžiūrėti, bet į vidų nepatenkam, tai nei šis nei tas.
Tada einam į palmių parką, nors ten daugiau visokiausių medžių parkas, o visai šalia botanikos sodas, kurį ir pavadinčiau palmių sodu, joma jo, iš viso pasaulio įvairiausių palmių, kokių jų būna, ir didelių ir mažų japoniškų.
Dar užsukam į miesto parką, ale, mūsų Bernardinų parką, tik čia palmių parkas, labai fainas pasivaikščiojimui, tačiau šaltoka ir ilgai neužsibūnam.
Žiedų valdovas tęsiasi ir mes vėl namie.
Vakare susitinkam su draugais vokiškame restorane De Basus, geriam alų ir valgom po pusę metro ilgio dešreles. Šiaip jos yra 1 metro, bet užsisakėm pusę porcijos tik, nes prisivalgę jaučiamės žiauriai. Fainiai pasėdėjom, pabendravom.
Čia prieš povandeninį laivą dar apžiūrim karinį patrulinį laivelį, nusifotkinam prie šturvalo, ale, tipo, vairuoju.
Čia tie dideli Viktorijos laikų laivai į kuriuos nėjom. Nors gal ir visai įdomu būtų, bet visur juk nespėsi, tenka rinktis, kur atrodo, kad bus įdomiau.
Jee, povandeninis laivas S61. Jėga. Visai netyčia Google aptikau jį kaip lankytiną objektą. Įdomu labai.
Buvau apakęs kiek ten rankenėlių ir visokių daviklių, neįsivaizduoju kaip tą laivą suvaldyti reikėjo. Kiek ten sakė įgula, 59 berods jūreiviai.
Paleontologijos muziejus 🙂 Mėgstantiems kaulus ir kaukoles. Žiauriai senus. Ten dinozaurai vis gi rekonstrukcijos, bet buvo ir tikras kaulas, kokio metro dyžio.
Metro diametro paella. 🙂 
Fontanėlis, berods. Stilius.
Čia suoliukas parke toks. Musulmonišku styliu, nes ten labai jie persimaišę.
Palmės palmės palmės. Prie paskutinės palmės kai fotografavomonės jau juokėmis, kad hmz, kas čia tokio – palmės, jos visur, o, va, primą dieną tik išlipę iš lėktuvo puolėm prie pirmos palmės fotografuotis, o dabar jau įprasta darosi.
Čia ta pusės metro dešrelė 🙂
ATF dienoraštis 