Tags

, ,


Vaikų teisės praktiškai privertė mano dukrą lankytis pas psichologą, kad dukra atstatytų santykį su mama. Na, mano manymu ne dukrai, o E. reikia pas psichologą vaikščioti, bet ok, dukrai psichologas nepakenks.

Paskutinį kartą dukra turėjo piešti savo šeimą. Sakė, kad savęs nespėjo nupiešti, bet nupiešė mane, sesę ir I. Oho, I. – prie šeimos. O E. ir brolį nupiešė žiūrinčius iš už kampo. Brolį su neutralia veido išraiška, o kad nupaišytų mamą prašė psichologės nutaisyti piktą veidą. Kadangi ta negalėjo, tai nupaišė piktą E. iš atminties.

Joooo. Nupaišė I. prie šeimos. Šiaip gal ir teisingai E. sako, kad aš bandau iš jos atimti dukrą. Tiksliau ne aš atiminėju, o ji pati stumia kuo toliau nuo savęs, o I. yra toks žmogus, kuris turi tiek daug meilės, kad maniškė dukra net nesupranta kas čia vyksta – ji niekada nėra gavusi tiek daug meilės iš tikros mamos.

Ir visi tie tikrinimai nuo narkotikų, tampymai po policijas ir vaikų teises, nebendravimas, arogancija. Ji ką įsivaizduoja, kad taip susigražins dukrą? Be visa ko, jai jau paauglystė ir taip sunku, o čia dar deda minusus vieną po kito.

Bet, anyway, norėjau pasidžiaugti, kad mano naująją draugę dukra jau priėmė į savo šeimą.

Advertisements