Tags

, , , ,


Galvojau, kad, va, pasigirsiu, kad buvau Airijoje, parašysiu kokį bent trumpą įrašėlį ir galvojau nuo ko čia pradėti. Nuo pavadinimo. Ir iš kart pavadinimas iškylo mintyse – Airija. Atostogos. Būtent atostogos. Trumpos. Bet tokios kokių gyvenime nesu turėjęs. Tikros atostogos. Tokios atostogos, kai tikrai pailsėjau. Be streso, be nervų, be įtampos. Pagaliau. Po tiek metų kančios, kai apie atostogas net pagalvoti negalėjau, nes būdavo, kad per jas pavargstu dar labiau, pagaliau – ramios tikros atostogos.

Ir įrašas gausis šiek tiek kreivas, nes mintyse vis atvejai, kai šiaip būčiau apturėjęs didžiausius stresus, bet tik ne su I. Su ja viskas paprasta ir lengva. Ir ramu. Ir savimi pasitikiu.

Na, ką. Pirma diena.

Galimas stresas nr. 1. Atvažiuojam su dukra paimti I. iš darbo. Ok, šiaip užvalgyti norėtume. Ok, I. dar dirba, eikit kur užkasti, o ji oro uoste ko nors. Nuvarom su dukra hamburegių. Aha – nesveika. Oi, iš E. kiek priekaištų būtų.

Nr. 2. Pavalgom. Dar į tuliką, nes iki Rygos toli. Grįžtam I. paimti minutę pavėlavę. Ji jau ieško mūsų. Ok, sėdam ir važiuojam. E. būtų: kur blia sukos vėluojat…

3. Važiuojam lesitinu greičiu. Ir nelenkiu sunkvežimių, jei atrodo, kad pavojinga. Pagaliau galiu vairuoti taip kaip man patinka, pagal taisykles ir nieks neaiškina, kad flegma ar panašiai.

4. Atvažiuojam į Rygą. GPS atveža iki stovėjimo aikštelės. Ei, sakau, palaukiam 10 minučių, nes parašyta, kad mums priklauso nuo 20:10. Sėdim mašinoje laukiam. Ir nieko, ramu, juk tik 10 min., bet jokių aiškinimusi rusų (o gal anglų) kalba dėl ko norim anksčiau.

5. Įvažiuojam į aikštelę. Einu paklausti, ar mes čia ir kaip mus nuvež. Oba. Pasirodo, kad ne į tą aikštelę, pavadinimai panašūs,, visai šalia jos, neatkreipiau dėmesio, kad ne į tą atvažiavau. Ok, sėdam vėl į mašiną, pervažiuojam į kitą.

6. Einu aiškintis kaip mus nuvež, privažiuoja mikroautobusiukas, paima mus. Aš einu aiškintis, be jokių rėkimų ar tyčiojimųsi.

7. Oro uostas. Kol susiorientuojam kur eiti.

8. Reikia gi pamaitinti I., mes tai priėdę. Prieinam kavinę. Oi, nuo 18 eurų kaina. Eee, gal per brangu, einam kitur? Ok. Ok? Oi, aš dar nepratęs, kad taip ramiai. Ten mačiau į rūsį kita kavinė. Ok, einam ten. Sausas sumuštinis su kava – 8 eurai. Ok? Ok. Hmz, valgo sausą sumuštinį su kava, nes taip juk žymiai pigiau, pakentės vieną kartą, nei mokėti 18 eurų.

9. Ok. Ką toliau. Reik checkin daryti? Nueinu paklausti dėl Priority, bet sako, kad kol kas nėra, tik lipant į lėktuvą. Stojam į eilę, pradedam galvoti, kad, ei, o kodėl mes eilėje. Bagažo neturim priduoti, o chekiną jau prieš kelias dienas internetu padarėm. Metam eilę ir einam prie saugumo patikrinimo.

10. Ok. Kuris mūsų Gates? O, jau eilė, atstovim eilėje, mus atmeta, nes dar per anksti.

11. Man įtartina, kad kažkaip keistai su tais Gates. Sakau, einu, pasivaikščiosiu. Ir akurat, nors čia užtverta, bet čia ne mūsų Gates, o iki mūsų galima apeiti aplink. Susirenku chebrą ir einam arčiau mūsų.

12. Prasideda leidimas pro vartus. Priority eilė 5 kart ilgesnė nei ne priority. Mes kažkaip nesuskumbam, nes kol kas sunkiai orientuojamės ir į lėktuvą įlipam ne patys pirmieji. Oi, virš mūsų sėdynių jau bagažo viršuje pridėta. Ok, sako, dėk bele kur, aš ir sudedu savo 3 lagaminus bele kur. Juk turim priority. Čia gal būtų ir 13 ir 14 ir dar 15. Bet ok. Lėktuve jau mes.

13. I. užsisako kavos, aš pepsi, nes jau taip miego norisi. Šiaip norėtų cukraus daugiau, bet man kažkaip tie striuartai nepatinka (tiksliau aš angliškai nelabai moku), na, nenoriu jų to cukraus prašinėti. Ok, užteks kiek yra, sako, ir tiek. Vėl ramu.

14. Nusileidom. Šiaip labai švariai. Na, dar, kad ten lėktuve viską angliškai vis kalba, bet taip neaiškiai, kad net mano dukra nesupranta.

15. Laukiam, kad kol masė žmonių praeis, kad nesigrūsti pasiimti lagaminų. Niekur gi nepavėluosim. Oi, man net teatre stresas paltus paimti, nes pagal E. būtina kitus aplenkti. O čia palaukėm ir ramiai išėjom.

16. Ilgai einam iki pasų patikros. Na, toli. Na, bet ir ką? Pavėluosim? Kur? Mūsų gi laukia jau.

17. Na, ok, toliau nesismulkinam. Ryte, man skauda gerklę, kad net iki ausų pareina. Oi, būtų rėkimo, juk ypač efektyvu rėkti, kai kitam skauda ausis. O ką I. ? I. švelniai įtikina mane nuvažiuoti į vaistinę. 3 eurai su centais, čiulpiamos tabletės su antibiotikais. Sučiulpiu per dieną tris ir viskas – sveikas. Ir tik 3 eurai ir dar tablečių 20 liko.

18. Ai, dar, kad išsimiegojom iki soties. Nors pažadino švelniai glostant ir kol vaikai dar miega… 🙂

19. Angliški, oi, airiški pusryčiai. Kepti kiaušiniai, keptos dešrelės ir pupelės. Mmm, kaip skanu. O būtų – fuuuu riebu, neskanu. Ai, ir šviežia, pačių kepta duona. Balta. Fuuu, būtų – į svorį.

20. Ai, gal praleidžiam kokį 10. Tai ir ėjimą į blusturgį ir lietų ir dar nežinau prie ko būtų prisikabinus. Tai jau tikrai.

30. Einam į Aldi, po to pasiūlau išgerti viskio, t.y. aš noriu viskio, juk Airijoje. Ok. Pasuku ne į tą gatvelę ir tenka apeiti ratą. Už tai pamatom seną bažnyčią.

31. Užsakau airiškos kavos ir airiško viskio. Manęs perklausia: Half airish viski? Half? Tipo pusę? Hmz, matys kažko nesupratau. Ok. Linksiu galvą, kad taip. Žiūriu, ima stiklinę, pripila kokį 50 g viskio, pora šauktelių cukraus, užpila karštu vandeniu, įmeta citriną prismaigstytą gvazdikėlių. Ok. Tikriausiai klausė – hot. Bet kaip supratau taip ir gausiu. Šiaip pats tokio užsisakyti nesugalvojęs būčiau, va, kartais gerai nemokėti anglų. O, po to sakė, kad taip airiai geria. Pats nežinodamas gavau įdomiai paragauti.

32. Einam namo, man teko airišką kavą pabaigti ir airišką arbatą. Sugalvoju. Ei, paragaujam fisch and chips. Ok. Šiaip ne taip užsakau, visi ten juokiasi, klausia iš kur. Ačiū – like sneezy. Jooo, riebu ir nesveika žiariai, bet įdomu.

33. Grįžimas namo. Oro uose valgom King Burgeryje. Ir kol užsisakom per savitarną, kol ką.

34. Pro patikrą praeinam anksti, aš dar diržą pamiršęs buvau, tai teko kažkaip laužyta anglų kalba prašyti, kad atiduotų, jau galvojau, kad viskas – nebeturiu, bet atnešė vis gi.

35. Čia įdomesnis. Pažiūrim, mūsų gates 102. Sėdim laukiam. Aš jau po Rygos patirties nutariau apsižvalgyti. Ok, skaitinėju. Gates 102. Į Kauną, o po 10 minučių mūsų į Rygą. Hmz, nu jo. Bet mūsų atidėtas. Gaunasi 30 minučių skirtumas. Na, gal ir spės, ką aš žinau. Sėdim laukiam. Rodo, kad į Kauną irgi vėluoja. Sėdim laukiam. Man jau neramu. Pradedu dairytis. Oba, mažom raidytėm rašo, kad kitas skrydis iš šitų vartų ne į Rygą, o kažkokį Frankfurtą. Ei, ei, ei. Pašoku, nulekiu prie skrydžių sąrašo, o, blia, Ryga jau 109 vartai ir tipo jau prašo praeiti, nes sodina, nespėju net pažiūrėti kiek vėluoja, bėgu susirinkti chebros, nes ne ten laukiam. Susirenku, ateinam prie 109. Hmz, parašyta Roma. O kitas skrydis irgi ne Ryga. Aš vėl prie lentos. 109 į Rygą. Grįžtu, einu prie tų apsauginių prie vartų ir savo anglų kalba klausiu, kad aš noriu į Rygą. Ai, sako, ok, čia. Nueina ir pakeičia iš Romos į Rygą. Oh, pagaliau.

36. Dukrai leidžiantis pradeda žiauriai skaudėti ausį. Tai I. visą tupimo laiką guodžia.

37. Naktis. Išeinam į lauką. Reikai kviesti autobusiuką, kad nuvežtų mus prie mašinos. Surandu ir skambinu. Ir čia pirmą kartą pajuntu, kad mano atostogos buvo puikios. Aš ir šiaip nemėgstu skambinti telefonu, o čia dar rusiškai, nes angliškai tai man nelabai, o latvis kitame telefono gale nėra patenkintas mano rusų kalba, bet man px. Ir aš tik kai baigiu pokalbį suprantu, kad paskambinau be jokio streso, lyg tai būtų visiškai man įprastas dalykas.

38. Laukiam autobusiuko, aš įtariu, kad ne ten laukiu, einu vėl pasivaikščioti, taip ir yra, pasikviečiu chebrą ir važiuojam.

39. Pasiimam savo mašiną, Wazer sako man važiuoti kitu keliu nei I. žino, bet ok, važiuojam pagal mane.

40. Dukra pavargusi, kalbina visus, o man vairuoti, nenoriu kalbėti, tai I. priima mano dukros erzelį ant savęs.

Oi, oi. Užteks 40 punktu. Dar galima prigalvoti jaučiu iki 100.

Keturius dienos, kiekvienai po 10 kartų galėjau apturėti streso. Ir turėjau lygiai lygiai 0. Eina sau. Čia tai gyvenimas.

Ai, o vis gi E. sudalyvavo atostogose.

Skambino atvejo vadybininkė, klausė kaip čia yra, nes E. skundžiasi, jog vaikas ne mokykloje. Tai teko 19 minučių kalbėti ir viską pasakoti.

Tada E. rašinėjo man grasinačius laiškus, kodėl vaikas ne mokykloje ir panašiai.

Ir pabaigai paskambino iš policijos, kad ant manęs nuo E. parašytas pareiškimas ir kad kai tik galėsiu atvykčiau į apklausą. Ok sutariau kada.

Na, ir dar vėliau skambino iš vaikų teisių, nes gavo iš E. raštą, kad dingo vaikas ir pan. 🙂

Bet net nesusinervinau nei minutei. Dėjau aš ant jos. Aš dabas – laisvas.

Ok, keistas įrašas apie atotogas, tai bent nuotraukų įdėsiu 🙂

Man šitos foto iš lėktuvo kažkokia klasika, negaliu be jų. Kylam iš Rygos. Virš debesų šviesu dar pasirodo. nors pakilom jau tamsu buvo.

Pilies griūvėsiai. Oi, patinka man griūvėsiai. Fanas.

Net ir tvoros pas juos tokios stilizuotos, ale, senovinės. Su spygliais iš akmenų viršuje.

Senovinės kapinės. Įdomu, kad va prie šitų senovinių buvo ir visai naujų, 2014 metų, matyt, šeimos kažkaip.

Vitaminai jėga. Viena dėžutė nekainuoja euro. Nu, jo. Ką tik pirkau Vilniuje už 10 eurų (čia su nuolaida jau buvo). Prisipirkom daug daug daug.

Blusturgis. Faina, visko yra, drabužių gerų irgi. Ir kainos 🙂 Tarkim marškiniai 2 eurai.

Airija tikrai ne krepšinio šalis. Ne vieną kartą mačiau panašių krepšio lankų, kai už jų kokie stiklai, na, pas mus per vieną vakarą išdaužytų, o čia, aišku, kad niekas nemėto į jį. Na, arba snaiperių šalis, kai visi visada pataiko 🙂

Guinness, na, paragavau, varnelę užsidėjau. Done. Airijoje paragauti jų alaus.

Krioklys. Gamtos paminklai mane irgi žavi.

Žaidimų aikštelės irgi įdomios, ten sukasi, bėga ir panašiai. Mokslo žinios.

Buvo trečiam pasaulyje pagal grožį sode. Na, jo, tikrai gražu. Nežinau ar trečias, nes nesu daugiau matęs, bet labai faina.

Airiška kava ir airiška arbata. Visai patiko.

Na, ir vėl tas sparnas. Ir dar Airija apačioje. I’ll be back.

Na, o dabar ramiai varysiu į kitą jau suplanuotą kelionę. Tik policiją, vaikų teises, socialinę darbuotoją reiks kaip nors įtikinti, kad neparduosiu savo vaiko išvežęs į vergiją, na, ar ką ten E. sugalvojusi yra.

Jeee, laukia atostogos, šį kartą ilgesnės.

Advertisements