Tags

, , , , ,


Taigi.

Tipo, rašo sūnus, kad atvarys dar eks žmonos daiktų susirinkti. Ne nu. Šį kartą susinervinu, nes jau užkniso. Bet ok. Tiek to, lai susirenka, kol neišmečiau.

Prieš pora savaičių buvo, tai palikau vieną, nes lovą ardė (tiesa, taip ir neišsivežė), o aš vaiką į bažnyčią vežiau, po to pas korepetitores. Šį kartą irgi tas pats. Palieku vieną. Atvažiuojam prie bažnyčios, o dukra sako, kad, ok, važiuočiau namo, pažiūrėti ką jis ten daro. Aš dar pasimuistau, bet kažkokia negera nuojauta kužda, kad reikia važiuoti. Atvažiuoju.

Oba, atitempta aukšta barinė kėdė, laiptais tempta. Blin, taigi sunki.

-Kam čia tą kėdę atsitempei?

-Pasėdėti norėjau.

-Nesupratau.

Dar kelis kartus perklausinėju, bet nieko nesuprantu.

Rankasi knygas, kurias pasiims. Ne, nu, komedija. Mano eks knygas skaityti pradėjo? Cha cha cha. Ir dvi knygų lentynas.

Na, ok. Dar duok suknelę. Eik, imk pasiimk, visi jos daiktai maišuose garaže guli. Šeši milžiniški maišai. Visus pasiimk ir viskas.

Ne. Duok, būtent tą.

Eik šikt.

Ok, nervuotas aš. Einu taisysiu seną lovą, nes naują gi išardė, pasiims kada nors. Susirenku įrankius. Einu.

Oba.

O čia kas?

Kas čia per laidų gumulas viršuje prie lubų virš teliko?

Pasiimu tą baro kėdę. Aha, tai štai kam ji čia atitempta. Kas gi čia, mirksi lemputė dar.

Obana.

Mikrofonas, kamera, antena. Nustatyta, kad mano lovą filmuotų.

Va, čia tai geras. Iki 3 metų kalėjimo už tokius darbelius.

Parsidavė sūnelis, nesakė kiek eks žmona sumokėjo, kad slaptą kamerą įstatytų, bet sumokėjo. Ot, Juda, pardavė tėvą už 30 sidabrinių.

Karo pradžia.

Advertisements