Karo pradžia


Taigi.

Tipo, rašo sūnus, kad atvarys dar eks žmonos daiktų susirinkti. Ne nu. Šį kartą susinervinu, nes jau užkniso. Bet ok. Tiek to, lai susirenka, kol neišmečiau.

Prieš pora savaičių buvo, tai palikau vieną, nes lovą ardė (tiesa, taip ir neišsivežė), o aš vaiką į bažnyčią vežiau, po to pas korepetitores. Šį kartą irgi tas pats. Palieku vieną. Atvažiuojam prie bažnyčios, o dukra sako, kad, ok, važiuočiau namo, pažiūrėti ką jis ten daro. Aš dar pasimuistau, bet kažkokia negera nuojauta kužda, kad reikia važiuoti. Atvažiuoju.

Oba, atitempta aukšta barinė kėdė, laiptais tempta. Blin, taigi sunki.

-Kam čia tą kėdę atsitempei?

-Pasėdėti norėjau.

-Nesupratau.

Dar kelis kartus perklausinėju, bet nieko nesuprantu.

Rankasi knygas, kurias pasiims. Ne, nu, komedija. Mano eks knygas skaityti pradėjo? Cha cha cha. Ir dvi knygų lentynas.

Na, ok. Dar duok suknelę. Eik, imk pasiimk, visi jos daiktai maišuose garaže guli. Šeši milžiniški maišai. Visus pasiimk ir viskas.

Ne. Duok, būtent tą.

Eik šikt.

Ok, nervuotas aš. Einu taisysiu seną lovą, nes naują gi išardė, pasiims kada nors. Susirenku įrankius. Einu.

Oba.

O čia kas?

Kas čia per laidų gumulas viršuje prie lubų virš teliko?

Pasiimu tą baro kėdę. Aha, tai štai kam ji čia atitempta. Kas gi čia, mirksi lemputė dar.

Obana.

Mikrofonas, kamera, antena. Nustatyta, kad mano lovą filmuotų.

Va, čia tai geras. Iki 3 metų kalėjimo už tokius darbelius.

Parsidavė sūnelis, nesakė kiek eks žmona sumokėjo, kad slaptą kamerą įstatytų, bet sumokėjo. Ot, Juda, pardavė tėvą už 30 sidabrinių.

Karo pradžia.

12 comments

  1. Kad mano eks tokia, tai viskas aišku, viskas ok, seniai žinoma. Bet kad sūnus taip pasielgs, tai labai netikėta. O taip susibendravę paskutiniu metu buvom, pirmas apie jo naujas panas sužinodavau, patarinėjau kaip kabinti ir elgtis. Ir pats nemažai atvirų dalykų papasakojau. Vat, dabar visa giminė bijos į namus jo įsileisti, kad pas juos kamerų neprimontuotų.
    Turiu jau advokatą. O šiandien dar vesiu dukrą į polikliniką, nors aš neregistravau. Kaip suprantu eks užregistravo, bet aš sužinojau netyčia. Jaučiu, kad bus “įdomu” vėl.

    Like

  2. Ačiū. Reikia tos stiprybės. Susitikom prie gydytojo kabineto. Nustebo, kad ir aš atėjau:
    -O tu čia ką darai?
    -Vaiką pas gydytoją atvedžiau.
    O dukrai nei labas, nei viso gero taip ir nepasakė. Ot, motinėlė.
    Dar pas gydytoją aiškino, koks aš blogas ir pan.
    Bet po to, po manęs nuėjo pas gydytoją kalbėtis, blin, nesuvokiu, ką tokio blogo yra sugalvojus.

    Like

  3. Beje, vakar labai bjaurų straipsnį apie ją užsakomajį parašė. Teisybės dėlei, tai primelavo juodai, na, tik, visur “galimai”, “gali būti”, kad neprisikabintų. Bet žurnalistai šlykštūs irgi.

    Like

  4. Blogiausia, kai kare visos priemones pateisinamos..netgi vaiku velimas i visa skyrybu reikala.man gaila tavo sunaus…

    Like

      • Aš tik ginuosi. Pasiūliau labai logiškas sąlygas. Bet ji ne, nori visko visko visko. Mane net jos tėvai palaiko, sakė, kad net teisme liūdys mano pusėje. Čia galvojom, kadangi ji prisigalvos visokių melų, tai, sakau, gal ir mes ką nors. Neaaa, sako, tau tereikia teisybę papasakoti ir to jau bus pilnai užtektinai. Taip ir darysiu. Kad blogis laimėtų, reikia, jog gėris nieko nedarytų. Tai darysiu, kad blogis, nelaimėtų.

        Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s