Tags

, ,


Vakar buvo paskutinis mano apsilankymas pas psichologą. Na, gal kada nors vėl eisiu, bet ši terapija, kuri prasidėjo dar pavasarį-vasarą baigėsi. Paskutiniu metu jau eidavau kokį vieną kartą į mėnesį ir vis galvodavau (nors…), o ko ten aš einu, bet žodžiu, vakar oficialiai buvo baigta. Taigi nuo šiol aš – oficialiai psichiškai sveikas. Net pačiam juokinga už tokį išsireiškimą.

Reuzultatas yra toks kokį ir planavome, tikslas pasiektas. Tiesa, pirminį tikslą pasiekėme labai greitai, bet po to reikėjo papildomai, man reikėjo – pasitikėjimo savimi.

Šiandien pasitikiu savimi. Ne viskas vyksta taip kaip aš norėčiau, bet aš pasitikiu savimi, analizuoju situaciją, priimu sprendimus ir pagal priimtus sprendimus – veikiu.

Blaiviu, šaltu protu ir to ko noriu aš, tai kas gerai man, tai kas man patinka. Ego. Egoistas. Sako – pradėk mylėti save. Nemažai pažengiau į tą pusę. Aišku, dar visko būna, bet kryptis aiški. Nebebijau būti ir vienas.

Čia dukra kuria dieną pareiškė ultimatumą. Rinkis arba I., arba ji. Vis gi yra pas mane to ego, kad dukra gyventų su manimi, o ne su eks. Bet po to pagalvojau. Pirma, tu manęs nešantažuosi. Antra, na, ir liksiu vienas ir ką. Trečia, man vaikas nepriklauso, lai daro kaip nori. Ir nepasidaviau šantažui. Aišku, liko su manimi, kas šiaip paglostė mano ego kaip gero tėčio.

Dzin budizmas vs. pochujizmas

Ai, kuo skiriasi?

Dzin budizmas – lengvas ėjimas per gyvenimą neieškant problemų ir nekeliant problemų dėl smulkmenų.

Pochuizmas – viskas pochui, t.y. nieko nedarai nieko net svarbiuose dalykuose.

Kartais abejoju kas pas mane? Dzin budizmas ar pochuizmas? Na, šiaip tikiuosi, kad dzin budizmas, bet bijau, kad ir pochuizmo daug.

Meilė iš proto.

Vat surašiau net 55 patarimus kaip suvilioti vyrą, kad jis įsimylėtų. Ir dabar pagalvojau, kad tai būtų meilė iš proto. T.y. būtų ideali moteris (ar vyras, juk viskas tinka abiems pusėms), tiesiog viskas tobula, santykiai, elgesys, poelgiai ir t.t. O ar tai būtų meilė iš širdies? Kai dzin, jog ji neatitinka visų tų teorinių reikalavimų, bet tu myli, nes myli, nes širdis prie jos linksta ir basta.

O ką daryti, jei įsimyli iš proto? Juk viskas idealu. Ir dienos teka idealiai. Ir santykiai. Ir viskas. Tačiau, kai pagalvoji apie tą – iš širdies – širdis pradeda plakti dažniau.

Bet meilė iš proto jau taip toli nuėjo. Labai labai toli. Nebegali skaudinti kito žmogaus. Nėra nei pagrindo, nei noro, nei teisybės.

Wtf. Kas per įrašas keistas. Ai, geriau parašysiu kitą kokį durną įrašą for fun.

Advertisements