Filmas: Pasmektasis / Непрощенный / Neproshchennyy / Unforgiven (2018)


Vėl kine. Šį kartą Pasmektasis / Непрощенный / Neproshchennyy / Unforgiven (2018):

Rež.: Sarik Andreasyan

Vaidina: Dmitriy Nagiev, Dmitry Brauer, Georges Devdariani, Andrius Paulavičius ir kt.

Šį filmą ėjau vien dėl Dmitrij Nagiev. Pamačiau, kad jis pagrindiniame vaidmenyje ir sakau – noriu. Tiesa, kaip nebūtų keista dabar tiek veiklos, kad net neturiu kada nueiti. Buvau pas dantistą, sutvarkė paskutinį blogą dantį, grežė prie pat nervo, tai viskas buvo ant skausmo ribos, t.y. skaudėjo, bet dar nelabai, bet jau buvo baisu, kad skaudės labai. Ai, sakau, reikia kompensacijos, eisiu vakare į kiną. Vakare grįžau namo, pavalgiau, ui, kaip tingisi. Bet, ei, nugalėk tinginį, kelkis nuo sofos ir važiuok. Taip ir padariau, nugalėjau tinginį. Užbėgant už akių, po šio filmo dabar vėl reiks kompensacijos.

Ir dar parašyta: Aš susipykau su Dievu.

Na, ne taip supratau, ką čia norėjo pasakyti, bet mane suintrigavo ir tai.

Ateinu. Kas pirmiausia krenta į akis, tai kad žiūrovai tikriausiai vien rusai. Ai, ne, bent aš vienas buvau ne rusas. Anonsai – rusiškų filmų. Beje, visai patrauklūs anonsai, visai užsimaniau į pora reklamuojamų filmų nueiti.

Ok. Filmas. Ir iš kur aš ištraukiau, kad čia trileris? Matyt aprašyme kažkaip nuduoda apie tai, kad bus lėktuvo katastrofa ir po to pagrindinis herojus imsis veiksmų, net nužūdys kažką (sorry, už spoilinimą). O dar vaidins Dmitrij Nagijev. Aha,o paisrido, kad joks ne trileris. Visą filmą galvojau, kas čia per stilius. Drama? Tragedija? Esmė tokia, žuva visa šeima – žmona, sūnus ir dukrytė. Mylintis vyras gedi. T.y. dvi valandas, ar kiek, ten verkia. Pradžioje verkiau ir aš, o po to pasidarė nuobodu.

Dmitrij Nagijev. Na, visi matyt žino jo visiškai kitokį amplua nei šaime filme. Pakumpęs, palaužtas senukas šiame filme. Pradžioje niekaip nesupratau, o kodėl Nagijevas kalba su tokiu keistu akcentu. Ir tik filmo pabaigoje sužinojau, kad filmas pastatytas pagal tikrus faktus. Mat kaip. Tikra istorija pasirodo. Jooo. Nagijevas vaidina įspūdingai. Talentas vis gi.

Žmogžudystė. Pateisinama? Ar vis gi ne? Kine labiau linkstama į pateisinimą. Nors pabaigoje, gal ir gailisi. Na, nežinau, nežinau. Ar taip pateisinama ar ne?

Ai, beje, blogietį Nielseną vaidina lietuvis Andrius Paulavičius.

Lėktuvo nuolaužos neatrodė realistiškos. O šiaip gerai nufilmuota, kadrai įspūdingi, daug artimų kadrų, veido išraiškų, muzika atitinkanti vaizdams, galinga tokia. Net nepasakyčiau, kad čia rusiškas filmas, t.y., na, vis dar nesitikiu iš rusiškų filmų kokybės, o čia sakyčiau visai gerai pastatytas.

Bet žodžiu, nebuvau nusiteikęs tragedijai, dvi valandas žiūrėti kaip verkia. Todėl vertinu mažu balu 7/10.

Bet filmas aktualus. Tik reik nusiteikti ne trileriu, ne veiksmui, o verksmui. Ir tada geras filmas.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s