Kartais aš nesuprantu savo blog’o prasmės. Lyg tam tikra prasme turėtų būti dienoraštis. Bet kartais įrašai labai vėluoja, kartais net eiliškumas susimaišo. Būna parašau, palieku juodraščiuose, o po to tik kategoriją ir tag’us priskiriu ir papostinu. Būna, kad įdomių dalykų nerašau. Visaip būna.
Ai, yra kaip yra. Šis įrašas irgi visai neįsitenka į eiliškumą. Bet kažkaip pagalvojau, kad jau čia mano dienoraštis, tai kažkaip vieną iš esminių faktų iš savo gyvenimo reiktų kažkaip paminėti.
Žodžiu, tai įvyko jau daugiau kaip prieš mėnesį.
Apie skyrybas rašiau ne vieną kartą. Bet vis bijojau. Kurią čia dieną mintys bėgiojo kaip pasiutusios. Tiesiog plyšo galva. Ir kaip tik tą dieną ėjau pas psichologą. Net nežinojau, ką jam pasakyti, nes tiek pilna minčių, taip viskas sukosi. Ir paskutinę minutę prieš užeinant pas jį nusprendžiau – laikas skirtis. Ir nurimau. Visos mintys nurimo. Sprendimas priimtas. Liko detalės – kaip ir pan.
Aišku skyrybos dalykas ne iš maloniųjų. Ypač su mano žmona. Geriausia išeitis, jog ji pati inicijuotų. Šiaip tai dalykas nesudėtingas, nes ji praktiškai kasdien pareiškia, kad skiriamės, tai man teliktų sutikti su tuo.
Grįžtu namo, pjaunu žolytę. Man dar nedarbo diena buvo. Skambina. Varom pavakarieniauti, ką veiki?
-Žolytę pjaunu.
-Ne, nu kas tau yra?
Kas yra, kas yra? O ką negalima žolytės pjauti?
Susitinkam vakarienės. Žmona tokia patenkinta. Ir kavinė gera ir maistas geras. Ir viskas gerai. Ne, nu… Kaip čia taip. O kaip mano apsisprendimas? Na, matyt, šiandien nieko nesigaus. Ji telefone, aš ir telefone. Pavakarieniaujam, ji staiga užsiplieskia nei iš šio nei ši to.
-Tu mane užknisai, važiuosim namo atskirom mašinom.
Aš iš tos nuostabos, kad viskas per sekundę apsivertė net nežinau nei ką sakyti, nei ką daryti.
-Ok, – tik tiek pasakau, atsistoju ir išeinu.
Kol užsivedu mašiną, kol diržą prisisegu, atlekia ji, atidaro (atplešia) keleivio dureles:
-Aš tave tik informuoju, aš su tavim skyriuosi.
Nespėjau nei pasakyti – Ok, o ji jau užtrenkė duris.
Žodis ne žvirblis. Skyriesi, tai skyriesi. Ką man belieka daryti? Sutikti.
Ir sutikau.
Tokia buvo pradžia.
ATF dienoraštis 
Skaitau tave jau lb seniai ir džiaugiuosi kadtaip įdomiai rašai, o dėl visa kito tai laikykis ir būk ramiai, sėkmės tau
LikeLike
Ačiū už komplimentą, kad įdomiai rašau. Pats taip nemanau.
O dėl visa kita, laikausi lyg. Ramus. Lyg. 🙂
LikeLike
Taip taip. Ir aš pastebėjau, kad kai mintyse priėmi teisingą sprendimą aplinka tarsi pati savaime susitvarko… Tada aplanko ramybė. 🙂
Seniai jus skaitau ir kiekvieną kartą galvoju kada jūs neištversite ir skirsitės…
Skyrybos bjaurus dalykas(mama sako, kad antras dalykas po mirties), net ir tada, kada abi pusės nieko viena iš kitos nenori (taikiai skiriasi) Pati mačiau ir braukiau ašaras mamai nuo veido. Ir mačiau, kaip tėtis ilgisi savo rankomis statyto namo. Bet kaip minėjau ankščiau tėvai atrado save iš naujo. Dėl vaikų nepergyvenkite, jei matys kad tėvai laimingi, bus ir jie laimingi. Iš savo patirties žinau.
Gal dar tokie pastebėjimai jums pagelbės, tėvams padėjo.
1. Kad ir kokia bloga žmona buvo, bus laikas, kai jos ilgėsitės ir net labai. Jūsų taip pat ilgėsis…Tik prisiminkite, kad žmonės dažniausiai nesikeičia…
2. Iš savo busimos antros pusės sulauksite klausimų apie buvusią žmoną. Tai, kad žmona buvo bloga esate kaltas jus… nes ją išsirinkote jūs. Pripažinkite garsiai, kad suklydote ir kad kitas vyras padarys ją laimingesne. 🙂
3. Būkite sąžiningas su savimi ir atsakykite sau ar nauja antra pusė nėra kopija jūsų buvusios…
4. Nesvarbu, kad išsiskyrėte su buvusia žmona jūs turėsite bendrus žentus, anūkus. Matysitės visą likusį gyvenimą. Ieškokite žmogiškojo ryšio. Mano tėvams ne visada pavyksta, bet kuo toliau tuo dažniau pavyksta.
5. Lygos patale ar mirties patale gali būti, kad išdidumas ar naujos antros pusės neleis bendrauti ir rūpintis vienas kitu, bet vis tiek visa tai rupės. Tam yra vaikai. Perduokite ir klauskite visko jų.
6. Padėkokite, kad ir mintyse, žmonai, kad ji buvo kartu… Kad per ją atradote save. Kad turite savo vaikus.
7. Pasveikinkite save, kad leidžiate sau būti geresniu, nei buvote. Būti sąžiningu su visais.
O aš atsiprašau už ilgą komentarą. 🙂
LikeLike
Ačiū Raganaitę už tokį ilgą komentarą. Labai, labai. Ir labai ačiū už tokius gerus patarimus.
Dėl ramybės aha. Kai yra sprendimas, tai ir ramu.
Jo. Mes nebeištvėrėme.
Geri patarimai:
1. Taip žmonės nesikeičia. Bent jau iš esmės.
2. Taip aš buvau durnas ir aš kaltas, kad taip pasielgiau.
3. Lyg ne 🙂
4. Na, man mažiausią dukrą šiai dienai atidavė 100 proc. Sakė, kad daugiau nenori jos gyvenime matyti. Su vyresne ji nesueina dabar, tik aš kartais. Na, tik su vyresniu sūnumi kartu sueiname dabar abu. Žodžiu.
5. Aš nesu išdidus. Jei bus koks kritinis atvejis, tikrai padėsiu. Nežinau, ar rūpės kaip sakai, kol kas nerūpi, bet pykčio nelaikau, tai tikrai padėsiu.
6. Na, jo, šitas kamba sunkokai. Bet iš principo taip. Dabar esu toks koks esu ir turiu tai ką turiu ir jos dėka. Ačiū.
7. Sveikinu save, gal labiau avansu.
Dar kartą ačiū už tokį komentarą. Reikėjo man.
LikeLike