Tags

, , ,


Kartais aš nesuprantu savo blog’o prasmės. Lyg tam tikra prasme turėtų būti dienoraštis. Bet kartais įrašai labai vėluoja, kartais net eiliškumas susimaišo. Būna parašau, palieku juodraščiuose, o po to tik kategoriją ir tag’us priskiriu ir papostinu. Būna, kad įdomių dalykų nerašau. Visaip būna.

Ai, yra kaip yra. Šis įrašas irgi visai neįsitenka į eiliškumą. Bet kažkaip pagalvojau, kad jau čia mano dienoraštis, tai kažkaip vieną iš esminių faktų iš savo gyvenimo reiktų kažkaip paminėti.

Žodžiu, tai įvyko jau daugiau kaip prieš mėnesį.

Apie skyrybas rašiau ne vieną kartą. Bet vis bijojau. Kurią čia dieną mintys bėgiojo kaip pasiutusios. Tiesiog plyšo galva. Ir kaip tik tą dieną ėjau pas psichologą. Net nežinojau, ką jam pasakyti, nes tiek pilna minčių, taip viskas sukosi. Ir paskutinę minutę prieš užeinant pas jį nusprendžiau – laikas skirtis. Ir nurimau. Visos mintys nurimo. Sprendimas priimtas. Liko detalės – kaip ir pan.

Aišku skyrybos dalykas ne iš maloniųjų. Ypač su mano žmona. Geriausia išeitis, jog ji pati inicijuotų. Šiaip tai dalykas nesudėtingas, nes ji praktiškai kasdien pareiškia, kad skiriamės, tai man teliktų sutikti su tuo.

Grįžtu namo, pjaunu žolytę. Man dar nedarbo diena buvo. Skambina. Varom pavakarieniauti, ką veiki?

-Žolytę pjaunu.

-Ne, nu kas tau yra?

Kas yra, kas yra? O ką negalima žolytės pjauti?

Susitinkam vakarienės. Žmona tokia patenkinta. Ir kavinė gera ir maistas geras. Ir viskas gerai. Ne, nu… Kaip čia taip. O kaip mano apsisprendimas? Na, matyt, šiandien nieko nesigaus. Ji telefone, aš ir telefone. Pavakarieniaujam, ji staiga užsiplieskia nei iš šio nei ši to.

-Tu mane užknisai, važiuosim namo atskirom mašinom.

Aš iš tos nuostabos, kad viskas per sekundę apsivertė net nežinau nei ką sakyti, nei ką daryti.

-Ok, – tik tiek pasakau, atsistoju ir išeinu.

Kol užsivedu mašiną, kol diržą prisisegu, atlekia ji, atidaro (atplešia) keleivio dureles:

-Aš tave tik informuoju, aš su tavim skyriuosi.

Nespėjau nei pasakyti – Ok, o ji jau užtrenkė duris.

Žodis ne žvirblis. Skyriesi, tai skyriesi. Ką man belieka daryti? Sutikti.

Ir sutikau.

Tokia buvo pradžia.