Tags

, , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,


Šio filmo laukiau. Kai tik išgirdau, kad rodys, sakiau, eisim pirmą dieną kai rodys. Ai, pirmą dieną nėjau, nes nutariau nueiti į Katedros aikštę atšvęsti Vasario 16-osios. Na, atšvęsti gal ir nelabai pavyko, žmona vos su kažkokia šešiolikine nesusimušė, bet čia kita istorija. O dabar filmas Pelėdų kalnas / Owl Mountain (2018):

Scenarijaus autorius: Pranas Morkus
Režisierius: Audrius Juzėnas
Operatorius: Rolandas Leonavičius
Kompozitorius: Titas Petrikis
Dailininkas: Raimondas Dičius
Kostiumų dailininkė: Daiva Petrulytė
Prodiuseriai: Justina Ragauskaite ir Norbertas Pranckus
Vaidina: Aidas Jurgaitis, Arnas Danusas, Paulina Taujanskaitė, Aleksas Kazanavičius, Aldona Bendoriūtė, Darius Meškauskas, Aleksandra Metalnikova, Mantas Zemleckas, Rūta Šmergelytė, Adomas Jasiukėnas, Dainius Svobonas ir kiti.

Neveltui tiek daug aktorių pavardžių sudėjau, nes tiek daug veikiančiųjų asmenų buvo, jog ir nežinau, ar kuris iš jų buvo pagrindinis.

Režisierius Juzėnas man tapo dideliu autoritetu po jo filmo “Ekskursantė”. Iki šiol manau, kad “Ekskursantė” pats geriausias visų laikų lietuvių filmas.

Esu matęs šio Juzėno ir kitą filmą “Dievų miškas”. Filmas gal ir geras, bet man pavadinimas “Dievų miškas” sugadino visą filmą. Aliuzija į Balio Sruogos genialų kūrinį “Dievų miškas”. Tas kūrinys genialus ir net nemanau, ar kam nors pavyktų bent pusėtinai jį ekranizuoti. Taigi visą laiką prisimindavau Balio Sruogos knygą ir tai absoliučiai trukdė žiūrėti patį filmą.

Na, bet į filmą “Pelėdų kalnas” ėjau kaip į filmo “Ekskursantė” režisieriaus. Juolab, kad skirta Vasario 16-ajai, nusimatė patriotinis ir beje reklama klasiška. Ypač kai partizanai dainuoja. Šiek tiek erotikos, o ką, šiuolaikinis filmas, šiek tiek faina.

Tik nupirkau bilietus, žmona sako, ar aš skaičiau Delfi recenziją, tipo, “vietoj filmo apie Lietuvos partizanus – melodrama su sekso scenomis”. Na, jo kaip ir N16, nes norėjau ir dukrą imti žiūrėti, bet čia tikriausiai dėl siaubo scenų kaip NKVD kankino partizanus.

Aš net užsipuoliau žmoną. Ko čia ji vatnikų recenzijas skaito. Taip pat buvo ir su filmu “Emilija iš Laisvės alėjos”. Aš net gyniau tą filmą facebook’e, ko šiaip nedarau. Tas filmas buvo superinis ir patriotinis, ir su meilės linija. Super.

Ok. Ateiname į filmą. Pradedame žiūrėti. Na, taip gal ir įdomu. Pokario Kaunas. Vaikinai žaidžia futbolą. Kažkoks Šmelingas (labai “lietuviška” pavardė, nors čia tikriausiai pravardė) degina sovietų patriotinius plakatus. Jį pamato ir vejasi. Standartinė scena – bučiuoti moterį, kad tavęs nepažintų. Po to vienas iš vaikinų apsimeta, kad jį suimtų. Aha. Ir taip lengvai jį paleido? Liaudies priešą? Davė į snukį ir viskas?

Ir kai tik scena pradeda darytis įdomi, ją nutraukia.

Po to įvedami vis nauji veikėjai ir aš pradedu painiotis, kas čia kas ir apie ką veiksmas? Ar čia yra pagrindinis veikėjas?

Na man pradeda darytis nuobodu. Tiesiog. T.y. Ir nuo pradžių buvo nuobodu, bet vis galvojau, kad tuoj įtrauks filmas.

Taip ir baigėsi. Manęs nesudomino.

Išėjau susinervinęs:

-Nepatiko.

Žmona:

-O man patiko.

-O man nepatiko.

-Man patiko.

-Man ne.

Taip ir likom kiekvienas prie savo nuomonės.

Sėdžiu. Ir galvoju. O kodėl man nepatiko? Net gerai nežinau.

Vis gi manau, kad mane suerzino sekso scenos. Oi. Čia apie ką tas “vatnikas” ir rašė.

Pirma dėl jų savo vaiko negalėjau vestis.

Antra. Aš šiaip mėgstu moteris. Mėgstu erotiką ir net seksą. Bet supratau. Aš tai mėgstu, kai tai yra meilės išraiška. Kaip aukščiausia meilės išraiška. Aš tada mėgstu seksą. O šiame filme visi kartai yra ne meilės išraiška, o tiesiog seksas. Be meilės. Štai kas mane suerzino.

Matyt, pirma scena. Vienas iš pagrindinių kino herojų (O gal pagrindinis? Bent jį lyg daugiausia rodo?) grįžta naktį namo po šiaip visai intriguojančio įvykio. Ir ką? Lovoje jį pasitinka okupanto, ne tik Lietuvos, bet ir šio vaikino šeimos namo okupanto vyro žmona. Vėliau skaičiau, kad tuo norima parodyti rusų moralės nebuvimas, tipo, ruskės miega su visais. Aš tai pamačiau kitaip. Lietuvio, beveik patrioto, sumaterilizėjimo pradžia – pinigai, moterys.

Antrą kartą, antro sekso metu, kai jau tas lietuvis ima ją (progresas sumaterializijime), rusė pareiškia, kad ji jaučia, jog lietuviai nekenčia rusų iš esmės. Kaip ir įdomi bei teisinga mintis, bet lietuvis ją kažkaip supošlina:

– Bet tau patiko, ane?

-Patiko.

Čia kas. Lietuvio seksualizacija? Nužmogėjimas?

Antra sekso scena. Žiauriai netikėta. Delfi “vatnikas” pavadino tai išprievartavimo scena. Beje, vyro. Taigi Šmelingas bėga nuo NKVD ir slepiasi lediniame vandenyje. Sušala iki komos. Kad atšildyti ant jo gulasi beveik nuoga med. sesuo (papiukai gražūs, užskaitau). Taigi už durų jo ieško NKVD, o jis pradeda atšilti. Ir čia kažkaip jie užsiima seksu (nekyla noras parašyti, kad mylisi). Tą su triusikais, o anas ką tik iš komos. O už dviejų metrų – mirtis. Na, jo seksualinė fantazija kieta. Bet kaip vėliau sužinome, ji pastojo. Nu, jo. Aš moteris mėgstu. Bet tokios fantazijos neturiu. Štai ir pasireiškė mano ribotumas. Dėl to aš ir rašau blogą, o ne ką rimčiau.

Ir trečia scena. Oralinis moters tenkinimas kino teatre, kai ji žiūri į kito vyro nuotrauką. Wtf? Tikrai 1953 metais oralinis moteriai buvo toks populiarus kaip dabar? Kino teatre? Blin, aš su žmona visokių dalykėlių išdarinėju, bet blin kino teatre aš jos oraliniu būdu nedariau.

Na. Taip gal tai vėl to sumaterizėjusio pseudo patrioto nuosmukis – o ką tu irgi turi tokias pačias kelnaites?

Ten kiti kažkokią kitą prasmę įžvelgia, antikomunistinę, bet aš tik pinigų ir sekso norą įžvelgiu.

Taip Juzėnas norėjo parodyti, kad pasaulis nėra juodai baltas. Kad buvo ir patriotai, ir išdavikai, ir materialistai, ir šiaip paprasti žmonės (nei tokie, nei anokie).

Bet aš norėjau didvyrių kaip holivudo filmuose.

Ir kas man patiko – partizanų vadas. Pakankamai ne daug parodytas, bet aktorius tikrai vertas dėmesio. Charizmatiškas, tvirtas, pasitikintis savimi, va, čia tai vyras, paskui tokį aš eičiau. Gaila, kad ne jis buvo pagrindinis aktorius.

Va, čia tas centrinis – partizanų vadas. Gal kas žinote jo pavardę? Man šitas aktorius patiko. Galėtų su juo sukurti tikrą filmą apie partizanus.

Taigi. Filmas kaip ir geras, bet man kaip ir nepatiko.

Kažkaip dar nėra internete daug nuotraukų, tai įdedu prodiuserės Justinos Ragauskaitės ir aktoriaus Alekso Kazanavičiaus nuotrauką iš filmavimo.

Aš kaip ir pritariu to “vatniko” delfyje mintims, kad to sekso buvo per daug. Bet kaip ir visai neblogas tas filmas, dabar galvojant po filmo. Bet tikrai “Ekskursantė” ir “Emilija iš Laisvės alėjos” man žymiai labiau patiko.

Sakysit, kad kas man rūpi (seksas) tą ir tematau? Gal. Bet kažkaip kituose filmuose man tas nekliuvo.

7/10. Net nežinau, gal per daug duodu tuos 7? Bet vis gi patriotinis filmas, kažkaip duoti mažiau ranka nekyla.

Advertisements