Tags

, , ,


Kažkaip pagalvojau, kad visai tolerantiška mūsų darbovietė. Esu priėmęs arba bent jau sudalyvavęs priimant į darbą šių kategorijų žmones:

gėjų – net du buvau priėmęs. Aišku, nežinau, ar jie tikrai buvo gėjai, bet mėgstamiausios spalvos – rūžava ir žydra, na, ir panašiai.

satanistą – na, bent jau išvaizda jo tokia, taip pat jo marškinėliai su tokiom keistom emblemom ir tikrai važinėja į tuos keistus muzikos festivalius “Velnio akmuo” ar kaip ten vadinasi.

nacistą – bent jau rodė, kad turi A. Hitlerio “Main kampf” elektroninę versiją bei davė paklausyti SS maršų (beje maršai man visai patiko). Su juo visai draugiški santykiai buvo. Gaila – numirė. Jei buvo ne nacistas, tai bent jau metalistas buvo tikrai – Ramstein mėgstamiausia jo grupė, vakarais kai nieko nebebūdavo paleisdavo ant viso garso ant visos firmos. Šiaip darbe tokios muzikos klausytis visai prikolas.

autistą – bent jau tikrai socialinių bendravimo įgūdžių turintį žmogų.

žydą – na, čia net nežinau, kodėl išskyriau, bet tikrai žinau, kad kai kas jų nemėgsta. Man tai jis protingiausias žmogus, kuris dirba mūsų įmonėje. Na, po manęs aišku 🙂 Ir mes be galo gerai sutariame.

negrą – na, čia šiek tiek pagražinau, nes ne aš priėmiau, bet šiaip jau mano įmonėje dirba negrė.

rusą – esu girdėjęs kelis kartus, kad jau ko, bet ruso į darbą nepriimčiau. Nežinau, net ar čia verta išskirti, žmogus kaip žmogus, net nieko įdomaus. Ir ne vienas buvo.

lenką – esu priėmęs ir tikriausiai ne vieną. Čia kaip ir su rusu, visai neseniai mane protino, kad jau lenkų į darbą priimti negalima, tinginiai ir t.t. Nesąmonė. Ai, vieną lenką dirbusį pas mus prisiminu kaip be galo mandagų ir kultūringą, paslaugų ir t.t. Žodžiu, tas jo idealumas užknisdavo mane, gal parodydavo, kad aš nesu toks mandagus ir paslaugus. Tiesa, jo nemėgo ir klientai ir gavosi, kad ne taip ir ilgai jis dirbo pas mus.

moterį – na, gerai, čia juk viso šito įrašo ir esmė 🙂 Joke. Nesu aš joks seksistas. Nors šiaip jau. Tiesiogiai aš gyvenime esu priėmęs į darbą tik dvi moteris. Vyrų nežinau, neskaičiavau, gal kokį 50, gal net daugiau, tikrai daugiau.

vaiką – ai, jo prisiminiau, vaiką. Kiek ten jam tad buvo? 14 metų kažkur? Aha, dabar apie jį žino visą Lietuva (neminėsiu pavardžių), o apie mane šiaip jau beveik niekas nežino.

lietuvį – cha, kaip juokinga 🙂 bet jei rašiau kitų tautybes, tai ir lietuvį reik išskirti.

Na, ką dar? Va, čigono nesu priėmęs. Bet kažin ar kada buvo atėjęs darbintis.

Arabo, siro ar musulmono nesu. Šiaip tai ir gyvenime nesu sutikęs, na, taip, kad ne gatvėje prasilenkti.

Va, jei kada mane suims antidiskriminacijos policija, tai parodysiu šį įrašą.

Advertisements