Tags

,


Kurį čia savaitgalį žmona sako: varom į Bialystoką apsipirkti. Kodėl taip toli? Sakau, varom geriau į kokius Suvalkus, prie pat sienos, be to ten jau buvom kadaise, kaip ir žinom kas yra. Ai, sako, kad jai kažkas rekomendavo Balstogę, o ir ten lietuvių bus mažiau. Na, ok, varom.

Ryte kol atsikėlėm, kol papusryčiavom, tai kažkur jau apie 11 val. ir išvažiavom. Na, paskaičiavom, pora valandų ten pabūsim ir vakare būsim namuose.

Važiuojam, gražus oras, nelyja, geras kelias. Pasienis. Ech, aš kiekvieną kartą važiuodamas per Lietuvos – Lenkijos pasienį prisimenu koks košmaras buvo seniau pervažiuoti jį, o dabar ką važiuoji ir pravažiuoji, nes nestabteli.

Įvažiuojam į Lenkiją. Keliai akivaizdžiai suprastėja, bet šiaip visai nieko. Mašinų nedaug, tai lekiam greitai. Staiga kažkoks keistas garsas: žiung, žiung, žiung. Ei, reikia sustoti, pažiūrėti kas atsitiko, stapdau mašiną šalikelėje, išlipam, joma jo, ratą nuleido ir padangą visiškai sudrąskė. Aš dar pabandau išsitraukti rato raktą, bet kai dešinė ranka sugipsuota, tai net pabandyti nėra kaip, o ir šiaip žinau, kad kažkaip labai smarkiai priveržia žmonos mašinos ratus, kad neina šiaip paprastai atsukti (gal kada reiks nusipirkti geresnį raktą su ilgesne rankena, kad svertas gautusi). Taigi sėdim kažkur Lenkijos miške ir nežinom ką daryti.

Staiga žmona prisimena, kad pas ją yra “Lietuvos draudimas” ir tipo pagal jį, jei ką, atvažiuoja ir pakeičia ratą. Visoje Europoje. Ką rimtai visoje Europoje? Šeštadienį? Na, taip. Skambinam. Kažkaip prisiskambinti nepavyksta. Tada skambina brokeriui, tas šeštadienį irgi išsikalinėja, kad jam nedarbo diena, bet pagrąsinus, kad bus skambinama jo šefui (šiek tiek jį pažįstam), suranda kitą “Lietuvos draudimo” telefoną. Šiuo jau pavyksta prisiskambinti ir ten visai maloniai aiškinasi, kur mes esame, praneša, kad suras vietinį Lenkijoje, kuris ir pakeis ratą. Ir telieka laukti. Tas laukimas vis tiek durnas, sėdi kažkur Lenkijos miškuose su nevažiuojančia mašina ir nežinai, ar tikrai atvažiuos, o gal ir ne. Pradeda lyti, atvažiuoja toks lenkas su maža mašinyte, aš net nustambu, ar čia tikrai pas mus, bet jis iš kart prie reikalo, pamato ratą, ok, išsitraukia domkratą (oi, aš ir tokio noriu, nes su tuo standartiniu iš mašinos komplektacijos kai reikia pakelti tai gerą pusvalandį prasikankinu) tada rato raktą ir ilgą vamzdį, kad svertą sudaryti. Ir taip per lietų keičia, o mes kaip kokie ponai sėdim mašinoje, na, aš tai gipsą saugau, kad nesušlaptų. Labai malonus lenkas, daug nekalbam, nes nežinom kokia kalba susikalbėti, panašu, kad nei jo, nei mūsų anglų nėra perfect, tai daugiau mimikom susikalbam. Viskas, pakeista. Aš iš to džiaugsmo, jam įduodu 15 eurų arbatpinigių, jis dar nenori imti, bet tai, ai, žmogus per lietų keitė ir šiaip džiaugiuosi, kad šeštadienį, kažkur Lenkijos miške pakeitė, įtikinu paimti.

Na, ką važiuojam toliau su geltonu ratu ne daugiau nei 80 km/val. Kiek čia likę iki to Bialystoko buvo, šiek tiek daugiau nei 100 kilometrų. Pradedu skaičiuoti laiką. Aha, atvažiuosim, jau praktiškai vakaras bus, kažin kas dar dirbs, žmona sako, tai pernakvojam Balstogėje. Ai, nu rimtai. Pasileidžiam booking.com ir važiuodami išsirenkam viešbutį už mums tinkamą kainą, kažkur 50 eurų už abu nakčiai, rezervuojam ir dabar jau ramiai važiuojame. Nėra kur skubėti. O ką romantiška, be vaikų.

Įvažiuojam. Na, žmonos klausiu, tai kur dabar važiuojam? Kur tau rekomendavo? Po kažkiek klajonių bandom skambinti tam žmogui, kuris rekomendavo, bet veltui, nekelia ragelio. Ok, googlinam. Bialystok prekybos centrai. Jėga, visas sąrašas. Tik, eeee, jų ten šimtai, o kokiu mums reikia? Nelabai aišku, kuris iš jų čia didelis, kuris mums įdomus. Na, kažkokį išsirenkam. Alfa vadinasi. Google maps ir važiuojam. Jo prekybos centras kaip ir fainas, bet čia daugiau drabužių, o ne maisto, mums kaip ir maisto reikia. Drabužiai, žmona sako, kad žymiai pigiau nei Lietuvoje.

Žmona sako, nuvažiuojam į IKEA. Ok, google maps, yra pasirodo, važiuojam, nuvažiuojam, kur nuveža, tai tikriausiai tik biuras, o ne parduotuvė. Kur dar? Sakau Tesco, suvalkuose tai geras didelis super marketas. Ok, google, nuvažiuojam, net neišlipam, mažytė Lidl dydžio parduotuvytė. Tai kur joma jo tie supermarketai. Vėl google. Auchan. Na, važiuojam, pažiūrėsim. Jeee, va, tai ko mes ir ieškojom, o šalia dar pora didelių parduotuvių, ale Senukai ir Sanitex.

Bet jau vakaras, šio bei to paimam, ryt atvažiuosim detaliau ir daugiau. O dabar į viešbutį. Google maps vėl. Ir išveža mus iš Bialystoko į autostradą, pasirodo, kad tai motelis pakeliui į Varšuvą. Bet šiaip labai tvarkingas ir tylus, visai nesigailiu, kad ten kokį 10 km pavažiavom už miesto. Ir naktinis restoranas, kur visai neblogai pavalgėm.

Gerai išsimiegoję, gavę superinius pusryčius (jooo, čia geri, ne taip kaip Paryžiuje) vėl į Auchan. Prisirinko žmona daug prekių. Po to dar į kitus prekybos centrus užeinam.

Ir namo.

Šiaip tai visai faina turistinė kelionė gavosi. Dievinu Booking.com, Google paiešką ir Google maps.

O čia ne Indija. Čia Lenkijoje karvės eina per kelią, visi sustojome ir laukėme kol praeis. Daugiau nuotraukų neturiu, nes telefonas dar nepataisytas po sušlapimo.

Ar dar važiuosim? Kažin, nežinau žmona sako, kad to ekonominio efekto nelabai yra. Gal, aš neskaičiavau. Sako, kad pigiau, bet ar ant tiek, kad važiuoti taip toli?

Advertisements