Tags

, , , , ,


Iki šiol galvojau, kad Lietuvoje su baidarėmis plaukti neįdomu. Ne, nu faina, gamta, vanduo, medžiai – vis geriau, nei ant sofos gulėti ir teliką žiūrėti. Bet, kad būtų nors šiek tiek ekstrymo, ką jau čia kalbėti – neįmanoma, juk nėra nei srovės pas mus, nieko.

Kai pakvietė paplaukioti baidarėmis Virintos upe, sakiau, ok, gerai, faina. Aš net tokios upės nežinojau ir šiaip ir dabar nežinau – Virinta. Tai jei nežinau, tai ten net ne upė, o upelis, upeliukštis, kokius vaikystėje darydavome gatvėje po lietaus. Na, kas žino kur Lietuvoje yra tokia upė? Bet žodžiu, po sunkių darbo dienų – atsipalaiduoti gamtoje, man kaip tik to reikia.

Pirmą dieną taip jau gavosi, kad pritrūko baidarių ir aš neišplaukiau. Ai, nelabai ir gaila buvo, juk nieko gero nesitikėjau, o jau ir taip gamtoje. Su avytėmis pabendrausiu.

Grįžo chebra:

-Oi, koks siaubas, kaip sunku. Siaubas.

Ir t.t. ir panašiai. Eina, kokie lameriai. Verksniai. Žliumbos. Kas čia tokio gali būti sunkaus. Va, viena net su šuniuku plaukė.

Tiesa, pas ją vyras toks labai “delavoj”, tai ji taip ir sakė, kad vyras visą trasą už ją praplaukė.

Žodžiu visi taip verkė, kad, ai, sakau, na, ką čia, ir aš noriu išbandyti. Organizatorius sako, ok, atvarykit ryt iš pat ryto ir galėsit plaukti. Aha, 8 valandą šeštadienį keltis. Bet tiek jau to, atsikėliau, nuvažiavom ir ką. Išplaukėm. Žvengiu, ai, tokia trasa “easy”, galvojau, kad mažę galėjau su savimo imti, o tai dabar su vyresne dukra plaukiam, bet tokia lengva trasa, kad ir aš su šuniuku galėjau plaukti.

Fotkinu ten visus, ai, kažkaip nenorėjau imti telefono, bet žmona prišnekino, nes ji nori gražių foto. Aš tai ką, juk ne pirmą kartą Lietuvoje su tom baidarėm plaukiu, čia ne kokia Kroatija, kur tikrai saugotis reikia. Bet specialų dėklą neperšlampamą paimu. Plaukiam toliau, prasideda visokios medžių griūvenos, ant vienos tokios griūvenos sustoju palaukti žmonos, nes vis jai padedu, kai ji kur užstringa ir tik srovė šliukšt ir mes virstam su visa baidare. Aš tik stengiuosiu po baidare nepalysti, išneriu, žiūriu dukra viršuje, kapanojasi, bet, ai, su liemene, ne po baidare, viskas bus ok, aš gaudyti pačios baidarės ir irklų, kad srovė nenuneštų. Nieko sau, bet čia atsitiktinai, pats pastačiaus skersai srovę baidarę.

Sugaudom su dukra irklus, baidarę, bandom apversti, bandom ištraukti į krantą, bet šiaip ar taip mano dukra mergaitė – nėra tokia stipri, tai dviems mums gerai nepavyko išpilti vandens, tai kažkur trečdalis vandens liko, bet tai ai, galim plaukti toliau. Jo, stabilumas nekoks, bet tai ką čia Lietuvos upėse, juk nėra srovės. Tik pagalvoju ir srovė vėl užneša mus prie medžių ir vėl skersai, dar bandau šiaip ir taip, bet tik jaučiu, kaip mus verčia, dukrai sakau šokam lauk ir praktiškai tuo pačiu metu mus verčia ir mes iššokam. Nieko sau. Bet ai, čia atsitiktinumas, juk pusiau su vandeniu plaukėm. Vėl sugaudom baidares, irklus. Kaip tik pro šalį plaukia draugelis, tai dabar su juo išpilam vandenį iš baidarės, vėl plaukiam kaip su nauja.

Na, sėdžiu ir galvoju, pirmą kartą pats pastačiau baidarę kreivai, antrą kartą baidarė vos ne iki pusės vandens buvo, atsitiktinumai, nesiskaito. Ir ant tų minčių srovė taip užneša, kad mes šį kartą virstam naturaliai. Oho, čia jau neblogai. Koja įstrigo tarp medžių, srovė medžius neša, pradeda laužti, bet, oi, ačiū Dievui ištraukiu. Taip tarp medžių dar kartą buvo pakliuvus, kad vos nenulaužė.

Va, taip va. Kai gerai palyja, tai ir Lietuvoje yra ką veikti. Resultatas: trys kartai apsiversta, du kartai vos kojos nenulaužiau, raumenys nuo įtampos ir nuo daužymosi į šakas visi skauda, telefonas šlapias ir nebeveikia.

Ai, o tas mūsų organizatorius tai prikolnas.

Tik mus nuvežė ir užbuksavo. Bandėm traukti, bet ai po to palikom, sakė, kad vienas atvažiuos su spec. įranga išsitrauks. Bet linksmiausia toliau, grįžinėjam, jis ten pirmas nulėkė, mes važiuojam iš paskos, žiurim ratą keičia. Sustojam, klausiam kas atsitiko, padangą nuleido? Nu, ne, ratas visas nukrito, šriubai atsisuko ir nukrito. Bet bičas kietas, viens, du su domkratu mašiną pakėlė, trys, keturi ir prisuko ratą.

Žodžiu, geriausias mano pasiplaukiojimas su baidarėms. Jėga. Foto tiek mažai, nes kitos liko telefone, kuris daugiau nebeįsijungė, nešiau meistrams, bet nieko gero.

Advertisements