Tags

, , ,


Druskininkuose esu buvęs prieš kelis metus, bet gal koks ruduo ar žiema buvo, kad buvome tik SPA Vilnius viešbutyje ir iš jo neišėjome. Ai, dar kažkada firmos balius buvo Druskininkuose, bet tada tikrai jokių Druskininkų nepamatėm. O SPA Vilnius man parodė druskos kambarius, iki šiol juos mėgstu ir iki šiol manau, kas SPA Vilnius druskų kanbarys buvo geriausias nors aplankiau nuo to laiko nemažai.

Taigi po Paryžiaus mes nuvažiavom po poros savaičių į Druskininkus. Žmona gavo dovanų vienai nakčiai dviems su vandens parko apsilankymu. Aš pamaniau, kad vienos nakties mums mažai ir iš kart per booking.com užsakiau dar vieną. Na, šiek tiek durnai gavosi, kad reikėjo keisti viešbučius, bet kažkaip dėl pirmo datos žmona tarėsi ir nepilnai susikalbėjo, suprato, kad nebėra vietos, bet, ai, žodžiu keliais eurais man pigiau gavosi, o ir pamatėm, kad daugiau gerų, na, normalių viešbučių yra. Pirmas tai tikras viešbutis, o antras iš gyvenamo namo padarytas viešbutis, bet matosi, kad šeimininkai labai stengėsi. Žodžiu, viskas čiki piki.

Taigi atvažiuojame. Dievinu GPS, atveža prie durų, nieko ieškoti nereikėjo. Iš vis be GPS net į parduotuvę nėjau. Reikėjo pinigų išsigryninti, tai įsivedžiau paiešką ir ops per 15 minučių jau buvau kur reikia, nors jokio supratimo apie miestą neturiu.

Pasirodo, kad dar ir vakarienė mums priklauso. Sako rinkitės ar žuvis, ar kepsnys. O kokia žuvis. Tilapija ar kažkokia panaši. Mes pradėjom vaipytis ir kažkaip iš kalbos išėjo, kad šiaip mes vegetarai. Oi, tai sako gal norite įdarytos paprikos, ar užkeptos cukinijos, ar baklažano. Pasirinkom berods cukiniją ar baklažaną ir nepasigailėjom. Žiauriai skanu buvo. O dar prieš tai salotų be acto, o su aliejaus žolelių padažu. Dieve, seniai bevalgiau kur kavinėje geresnių žaliųjų salotų.

Ai, kažkaip tingiu rašyti, sukeliu nuotraukas ir jas pakomentuosiu.

Čia dar prieš Druskininkus. Naujieji Valkininkai ar tai Valkininkų Geležinkelio stotis, prieš pat geležinkelio pervažą važiuojant nuo Vilniaus yra tokia kavinukė “Pas Rimutę”. Nuo seno mes ją mėgstam, tikras dzūkiškas maistas, malonūs žmonės, kaip kaime pas močiūtę. Nors tiesą sakant šį kartą aš nebuvau toks sužavėtas kaip seniau, bet nežinau, gal nuotaika prastoka buvo tą dieną, gal kas, bet grįždami nebeužsukome į ją, su kuo sutiko ir žmona. Šaltibarščiai atrodė gerai, tai ir puoliau fotografuoti, bet ryte valgiau šaltibarščius berods Le Crepe, tai šitie nebuvo tokie įspūdingi kaip Vilniuje. O po to ir bulviniai blynai kažkaip šiaip, blynai kaip blynai, bet kažko trūko. Su grietine, na, tipo, visai paprasti. O bulvių ne sezonas, tai matyt taip ir gavosi. O žmonai, aišku, nepatiko kava. Nors šiaip jai vienintelėje vietoje Huracan’e patinka, nors yra vietų, kur dar geria, tai šita iš tų, kur negeriama.

Viešbutyje “Regina” fantastiškos salotos. Ne su actu, o su žolelių aliejaus užpilu. Net neprisimenu dabar, kur dar tokių skanių salotų galima gauti, o juk nieko ypatingo, svarbiausia – padažas.

Užkeptas baklažanas. Niam niam niam. Tiesiog fantastiškas. Jei tokių gamintų kur ir kitur, tai labai lengva būti vegetaru. Na, taip aš kaip ir daugiau nei vegetaras, bet nesu 100 proc. žaliavalgis, tai kartais valgau ir tokius.

Ir šiaip viešbutis labai fainas, švarus, gražus, labai malonus aptarnavimas, žodžiu, klasė. Na, ok, gal prie ko nors prisikabinkime. Vanduo iš čiaupo bėgo smirdintis, bet čia kaip suprantu visų Druskininkų toks reikalas, sieros kvapas berods, o šiaip tai kaip supuvusių kiaušinių, tai aš kai kvapams jautrus, tai man šiek tiek kliuvo. Nors antrame viešbutyje neprisimenu, kad toks kvapas būtų buvęs. Nors gal ir buvo.

Mielas miestukas Druskininkai. Fontanai.

Užėjom vakare į aukšto lygio kavinę, kur grojo smuiku ir pianinu gyvai. “Druskininkų kolonada”. Mano supratimu tai aukštos klasės restoranas, Vilniuje aš į tokius net neinu, per brangu man.

Už šią užkandėlę kažkur 7- 8 eurai. Nors po Paryžiaus ne taip ir brangu. Be to mes juk Paryžiuje nėjom į tokios aukštos klasės restoranus. O čia pica apie 7 eurus kainuoja, tai du kart pigiau nei Paryžiuje. Nors čia klientai rinkosi įvairūs, treninguoti ir panašiai, na, kurortas vis gi. Labai skani užkandėlė ir vynas geras buvo. Žmona kažkokį obuolių desertą valgė, tai ir patenkinta. O aš labiausiai mėgavausi vynu, Paryžiuje įpratau. Tik va muzikantų gaila buvo. Ai, sunki, tu šoumenų dalia. Su amžiumi nebesižiūri. Jei tą patį būtų grojus jauna mergaičiūkė, tai, matyt, visai kitaip būtų atrodę, žiaurus tas gyvenimas.

Vakare išėjome pasivaikščioti. Žmona visą laiką buvo labai geroje nuotaiko ir ištisai gyrė Druskininkus. Šimtą kart geriau nei Paryžius. Juk taip? Ane? O aš galvojau, gal čia dėl to, kad kaip ir ji suorganizavo (bent jau kaltininkė to, kad gavo dovanų) tuos Druskininkus, o ne aš. Tai negi savo prekę peiksi. Tik kam mano reikėjo su šudais sumaišyti?

Ai, mane tai žavi tokios skulptūros. Nors ir su nuogais papais, o gal dėl to ir žavi.

Čia taip aukštau upė buvo pakilusi. Nieko sau.

Galima pasiplaukioti su kateriu. Romantika.

Vakare šis fontanas nerealus. Bernardinų sode juk irgi kažkas panašaus yra, bet Druskininkų man žymiai įspūdingesnis.

Pusryčiai. Kąąąą? Su Paryžiaus batoniniais pusryčiais net nėra ką lyginti. Čia kaip kokiems karaliams paruošta. Tiesiog afigienai.

Aplankėm Vijūnėlės dvarą. Nejaugi tikrai nugriaus. Aš tai vis tiek, jei jau atėjo reikalas iki griovimo dėl didelių pažeidimų, tai sakyčiau reiktų ne griauti, o atimti, nacionalizuoti ir kokiems vaikų namams atiduot, na, maža, kur valstybė galėtų panaudoti tokius dalykus. Juk be galo gerai pastatytas. 10-20 metų jokio remonto nereiks, va, galėtų būti senelių namai.

Šiaip gera pasivaikščioti po Druskininkus.

Druskininkų vandens parkas. Tiesiog be komentarų. Ėjom net du kartus, ir dar atvažiuosim kada. Užsisakėm VIP pirčių zoną, tai eina šikt, kiek ten pirčių, kol išsirinkome sau tinkančią, nors po to vis tiek kaitaliojom. O po to kitą dieną nusileidom apačion, į bendrą salę, tai aš paplaukiojau, tai irgi labai faina. Ai, tų čiuožyklų aš nelabai mėgstu, tai ir nebandžiau. Bet, žodžiu, patiko labai labai labai. Už Vilniaus Vichy parką tikrai labiau patiko.

Druskininkų gydyklos. Aš tai pesimistiškai nusiteikęs ėjau. Prieš tai viešbutyje masažą užsisakėm, ten kažkoks įžymus, vos ne, kad diplomuotas, patyręs, na, žodžiu, toks tipo super. Na, gal ir super, bet guliu aš pas jį, kaip ir viskas ok, kaip ir gerai daro, bet tokia depresija apėmė, kad nejaučiu aš jokio malonumo, kad išėjau su skaudančia galvą. O ir kainavo nemažai. Po to žmona užsimanė į gydyklas, ai, nu einam, kad taip nori, aš kur nors šalai palauksiu. Bet, ai, kaip faina, čia aš ir atsigavau. Purvo vonia (žmona nesuprato gėrio ir panašu, kad jai per širdį trenkė, tai kol atsigavo), vaistažolių perlinė vonia, oi, koks gėris. O po to nuėjom nerimtai, tipo, daug elektrinių masažuoklių. Ai, sakau, čia tai visai nesąmonė. Žmona, oi, noriu kojoms, nes pastoviai skauda. Sakau, imk, bandyk, aš net nebandysiu. Mechaninė, fu, nieko gero. Bet kaian ten juokinga, pora eurų, bet tai koks gėris, žmona sako pabandyk ir tu, tai pabandžiau, tai ir kitą dieną atvarėm ir viską išbandė. Pėdoms, nugarai, net akims. Tas akims irgi jėga. Visiška.

Ai, ten visai linksmas nutikimas gavosi. Ten ir super arbatyčių turi. Ten stovim klausiam kokios čia yra. Mums aiškina, čia tokia čia anokia. Čia va vyrams.

-Vyrams, – susidomiu aš, – tai čia kaip vyrams?

-Na, potenciją keliantys, norite paragauti?

Žmona staigiai įsikyša:

-Oi, ne, jam jau šitos tikrai nereikia.

Pardavėja į mane taip pažiūrėjo, aš tai, ne tai ne, šiaip tai tikrai nereik, ir taip žmoną kasdieną. Ir taip verkia, kad per dažnai, o aš kad per retai. Tai šiaip kažkokios išgėrėm, labai skanios, su medumi.

Kavinėje “Vido malūnas”. Kažkur miesto pakraštyje, netoli mūsų antro viešbučio. Labai faina aplinka, šalia kažkokio buvusio malūno. Kaip ir viskas ok, bet žmona mane tikino, kad jie į viską deda cukraus – į šaltibarščius, net bulvinius blynus. Negaliu ginčytis, nes tikrai saldūs buvo, kaip ir skanu, bet tikrai per saldu buvo. Dar gerai, kad vyną iš butelio pilstė ir cukraus neįdėjo. Niekaip negaliu patikėti, kad į bulvinius blynus galima įdėti cukraus. Bet tikrai ir šaltibarščiai ir blynai buvo saldūs. O žmona nepyko, sakė, čia dėl to, kad virėjos labai stengiasi. Antrą kartą tik vyną ir gėrėm, nors gal čia pirmą kartą vynu cukrų ir nuplovėm, nes išgėrėm po dvi taures tai tikrai, beveik bloga buvo ir antrą kartą nebėjome.

O čia vaizdas iš mūsų antro viešbutuko. Lyg kažkieno privačiame name gyventum. Savotiškai labai žavinga.

Ir paskutinę dieną užėjom į uzbekiškus valgius. Tą pyragėlį užsisakiau sau paragauti, tai tik ir paragavau, žmona atėmė, o po to žmonai dar vieną tokį užsakiau. Plovas buvo fainas. Šiaip mėgstu plovą. Nors kad jis čia būtų kažkoks stebuklingas, tai nepasakyčiau. Matyt, autentiškas koks, ką aš žinau, nebuvau nei Uzbekijoje, nei kur panašiai. Aš pripratęs prie lietuviško su kiauliena ir kečupu. O čia su aviena. Bet gal aš tikrai nuo mėsos pradedu atprasti, nelabai sužavėjo, nors šiaip skanu buvo.

Dar buvom 3D filmo kinoteatre, toks kupolas gatvėje stovi. Idėja labai gera, bet dar technologijos labai neišvystytos, žiūrėjom filmą apie pasaulio sukūrimą. Ai, žodžiu, geriau pažiūrėkite paprastame kino teatre filmo “Gyvenimo medis” pradžią, va, ten tai efektingai viskas atrodė. O čia gal kada nors išaugs į super efektingą dalyką, o kol kas tiek filmo kokybė, multikas didžiaja dalimi, tiek net teiginiai keisti, pateikiami kaip visuotinai priimtini faktai, nors mokslininkai dar ginčijasi, tiek pats efektas per menkas. Bet šiaip vis tiek faina, kad tiek daug veiklos yra. Nesigailiu, kad ir šį dalyką pažiūrėjau. Dar daug ko neaplankėm, tarkim Snow arenos, nes gal būt ir labiau norėjom tokio tingaus SPA tipo poilsio.

Žodžiu, visai fainiai praleidome savaitgalį Druskininkuose. Žmonai šimtą kartų labiau patiko nei Paryžiuje. Man tai panašiai, ar Paryžius, ar Druskininkai, aš matyt mėgstu su naujomis vietomis susipažinti, naujus dalykus išbandyti, išragauti.

Advertisements