Tags


Gerai išsimiegojęs, pakankamai anksti atsikėliau. Paryžius meilės miestas, tai kaip sakant nėra ko miegoti, pažadinau žmoną ir …

Išeinu ryte į balkoną pasigrožėti Paryžiumi. Ups, juk mes virš stoties gyvename. Bet nuotaika gera. Paryžius meilės ir romantikos miestas.

Ai, ir ką einam pusryčių. Pusryčiams: jokio švediško stalo kaip mums įprasta. Kava (tokia silpna, kad net aš gėriau, bet man tai normaliai) arba arbata, sulčių stiklinė, kroasanas, batono ketvirtis, nutela, sviestas ir džemas. Viskas. Šiek tiek prie lietuviškų viešbutinių pusryčių pripratęs, tai nejauku net. Bet iš tikrųjų pavalgiau ir ai varom į miestą. Ai, ir kas įdomiausia, tai kad visas dienas pusryčiai buvo absoliučiai vienodi. Tai pirmą dieną visai gerai, o paskutinę, jau tie batonai nusibodo.

Išeinam į gatvę. Tikrai neypatingai švaru, negrai miega pakelėse, bet einam žiūrėti miesto įžymybių pagal dukros planą. Vėl jungiam google maps ir dukra pagal savo užrašus ir pagal maps naviguoja. Eglise Saint-Laurent – Šv. Lauryno bažnyčia.

Viena seniausių katalikiškų bažnyčiu Paryžiuje. Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta VI a. Ją 885 m. normanai apiplėšė ir sunaikino. Dabartinė bažnyčia buvo pradėta mūryti gotikos stiliumi 1420 m., o pašventinta 1429 m.  Šventasis Laurynas yra krikščionių šventasis, kankinys, bibliotekininkų, kepėjų ir virėjų globėjas.

Matyt pirmas ir paskutinis objektas, kurį taip detaliai apžiūrėjom. Po to žmona užsišiko ir toliau neaišku, ką mes tame Paryžiuje beveikėm. Dukra buvo pasiruošusi kaip gidė, pasakojo istoriją ir pan.

Porte Saint-Denis – Šv. Deniso arka. Anksčiau Šv. Deniso arka buvo praėjimas pro Čarlzo V sieną. Patatyta tarp 1356 ir 1383 metų. Nugriauta 1640 dalinai dėl patrankų išradimo (vietos trūkumas), o 1670 visiškai, nes Paryžius išsiplėte už sienų ribų. 1672 metais toje vietoje buvo pastatyta monumentali arka Franche-Comté (Franšo Kontė) garbei, atminant jo laimėjimus Franco-Dutch kare (Prancūzų-Nyderlandų/Nyderlandų karas). Pirmoji iš pastatytų keturių monumentalių triumfinių arkų.

Gerai dukra paruošė aprašymą, ane? 🙂

Taip Paryžiuje kaip ir visuose dideliuose miestuose daug motociklų ir motorolerių.

Luvras. Galima sakyti, kad beveik ir buvau. Šiaip įeiti eilė, o dukra buvo suradus kitą analogišką muziejų, į kurį beje nepatekom, nes vieną dieną per savaitę jis nedirba, o mes kaip tik pateikėm tą. Dar į vieną muziejų irgi taip gavosi, kad būtent tą dieną nedirbo kai buvom atėje. Na, žodžiu į Luvrą patį nėjom.

Pasėdėjom už Luvro. Pamiršau kaip tie sodai vadinasi.

Ten kur pavalgyti planavo dukra, dar nedirbo. Keista, buvom po 12 val., bet dar nedirbo. Paieškojom ir radom šalia kažką jau dirbančio. Valgiau žuvį, berods už 15 eurų, labai skani buvo. Ir bordo vyną. Vyną ten pradėjau maukti kibirais, na, ne, taurėmis, bet kiekvienoje kavinėje, kad bent taip atsiriboti nuo slogios nuotaikos.

Nepatenkintą žmoną kažkur palikome ir su dukra išskridom į JAV. Juokauju. Išėjom apžiūrėti Liuksemburgo sodų. Radom (šiaip dukros plane buvo) Laisvės statulą. Laisvės statulos replika pastatyta 1906 m. Dukra priminė, kad prancūzai padovanojo amerikiečiams laisvės statulą.

Liuksemburgo rūmai. Ai, nepamenu, kažkuo įžymūs. Tiesą sakant ir man visi pastatai pradėjo rodytis pilki ir vienodi.

Pizza La Gourmandise. Šitą piceriją dukra surado pagal rekomendacijas internete. Tikrai super, grįžom dar kartą. Tiek picos, tiek aptarnavimas. Hmmmm, net dabar seilė nutyso prisiminus.

Ir taip, nuo tos picerijos matosi visai netoli Eifelio bokštas, eidami link picerijos praėjome pro šalį. Bet šią dieną į patį Eifelį nėjome, tik pro šalį praėjome.

Nuotaika buvo žiauriai sušikta. Nors dabar kai pagalvoju, tai tiesiog reikėjo nekreipti dėmesio į šalia slankiojančią, nepatenkintą, burbančia, rėkiančia ir t.t. Ai, bet aš matyt greitai pamirštu. Mėnesiukas praėjo ir pamiršau. Grįžom iš ten autobusu, labai patogiai atvežė į pačią stotį. Na, stotyje gyventi privalumas, nes labai geras susisiekimas. Ir aiškus. Visi autobusai pradeda nuo čia važiuoti ir baigia čia, prie pat mūsų viešbučio.

Kaip vakaras baigėsi – neprisimenu. Gal kai grįžome jau buvo vėlu ir nuėjome miegoti. O gal buvo taip ant visko px, kad vis tiek neprisimenu. Lyg ir tą vakarą su žmona palikę vaikus išėjom vyno į tą pirmą kavinukę. Lyg. Ai, tikriausiai taip, kad po vyno ir nebeprisimenu. Nors ne, gėriau tik taurę, tai kažin, kad nuo vyno. Matyt nuo verdančio pykčio.

Ai, Wi-Fi. Kadangi visi mes turėjome po telefoną su Wi-Fi, tai veikdavo tik kažkam dviem iš mūsų, kokia tvarka ir kokiom taisyklėm veikdavo taip ir nepagavau sistemos, bet mano telefonas tikrai buvo žemiausiame prioritete. Tai jei kam būtinas wi-fi internetas, tai Kuntz viešbutis tikrai tam netinkamas, bet aš kadangi nesu facebook maniakas ar panašiai, tai man visai nebuvo dėl to blogai.

Pikti ir pavargę, nuėjome miegoti.

Advertisements