Tags


Paryžius, matyt, daugeliui yra vieta, kurią turi per gyvenimą pamatyti. Aišku, kad milijonai nepamato, bet man pasisekė gimti tokioje vietoje ir tokiu laiku, kad aplankyti Paryžių yra visai nesudėtinga. Gal kada nors taip žmonės galės nuvykti ir į kokį Marsą, o kol kas aplankykime ką nors arčiau, nes šiaip tai lankytinų vietų šimtai, o, deja, materialinės galimybės neleidžia nieko nedirbti, o tik keliauti.

Iki gimstant mažei, mes visai dažnai keliaudavome, kiekvieną vasarą bent po dvi savaites po Europą. Kol mažė buvo maža, buvo šiek tiek baisu su ja po nežinomas vietas, po to verslas vos sukosi, šiemet pirmi metai, kai žmona teigia, kad gali savaitei išvaryti kur nors. Teigia, kad ir dviem gali, bet oi aš dar tuo netikiu.

Žodžiu, šiais metais visi ypatingai pradėjo zyzti, kad norim į kelionę. Kur? Rinkau, rinkau. Ir išrinkau Paryžių. Dabar per tuos Ryanerus skristi žiauriai pigu, tai praktiškai pagrindinė kaina viešbučiai ir maistas. Šiaip tai jei dviems, tai iš vis nebrangu būtų, bet norėjau kartu ir mergaites paimti, mažė tai išvis iš Lietuvos dar nėra išvažiavus (nebent į kokią Latviją buvo), o ir su vyresne praktiškai 10 metų kaip niekur nevažiavom. Taigi kaina nuo 250 eurų vienam žmogui (kas tikrai nedidelė kaina) man pakilo iki 1000 eurų visiems, bet ai varom. Dar sugalvojau, kad tai padarysiu žmonai kaip gimtadienio dovaną, kelionę į meilės miestą, tai man praktiškai kaip ir nemokamai viskas gausis, nes vis tiek dovaną reiktų pirkti, o man dar problemos sugalvoti ką. O čia yra. Kelionė. Ir dar kur. Į Paryžių. Skamba labai romantiškai. Pradžioje dar nebuvo aišku kur varom, gal kokią Siciliją ar Ispaniją, tai vaikščiojau po kelionių agentūras ir rinkau. Tai čia tas blogai, tai kainą iš 4 padaugini ir gaunas kosminė. Žodžiu, žiūriu į Paryžių pasiūlymas. Gera kaina. Datos kaip ir nelabai, tai rašau agentūrai. Ai, aš dar pats neišmokau visko užsibookinti pats. Bet step by step jau artėju link to. Nors dabar kai pagalvoju, tai nelabai supratau už ką ta kelionių agentūra gyvena, nes kaina tai man tokia pati gavosi lyg pats viską bookinčiausi. Ai, tikriausiai kelionių agentūra gauna savo procentą ir iš to gyvena. Žodžiu, per kelionių agentūrą dar fainiau, nes perki kaip ir komplektą – skrydis plius viešbučiai, gali rinktis ir viešbučius pagal kainą ir datas ir pan. Ir dar tau padeda ir konsultuoja. Faina visai. Žodžiu dar metų pradžioje suderinau laikus, viešbučius, sumokėjau. Žmonai tik pranešiau datas, kad tos datos yra rezervuotos ir kad ir kas pasaulyje beatsitiktų, mes tomis dienomis užimti.

Vyresnei dukrai pasakiau ir dar paprašiau, kad suorganizuotų programą. Šiaip tai jėga, dirbo dukra ilgai, rankiojo internete kur ką aplankyti, sudarė grafikus kada kur kaip eiti, net parinko vietas, kur valgysim pagal kainą ir atsiliepimus. Atsiuntė mums suderinti, čia kai jau pranešiau žmonai kur vykstam. Žmona neskaitė, nes, ai, nežinau kodėl. O aš ir neskaičiau, nes tingėjau, šiaip kaip ir pasitikėjau dukra, kiek mes kartu kur buvom, tai visai panašūs poreikiai mūsų, abu mėgstam ką nors naujo pamatyti, bet tuo pačiu ir nelabai skubiai. Tik paklausiau, ar bus Eifelis, tai taip, juk čia Paryžiaus simbolis ir visi turistai varo pažiūrėti.

Labiausiai ko bijojau, tai kai išvažiuosim, pas žmoną darbe atvarys patikrinimas koks ir bus šakės, kad net reiks grįžti atgal. Nes kiek iki šiol būdavo, tai žodžiu visiškas siaubas, naktiniai darbai ir pan. Su žmona sutarėm, t.y. net ji pati pasiūlė, kad savaitę iki kelionės reikia pabūti tykiai, kad kas nors kokio anoniminio skundo nesugalvotų parašyti ir pan. Aha, pasvajok, likus savaitei žmona pradeda aiškinti, kad jos naujasis vadybinikas pradeda šudą malti ir tipo reikia jį atleisti, bet ai, sako, liko kelios dienos, ką jau jos pakeis, lai pamala tą šudą, bet už tai kelionė bus rami. Aš vis dar naiviai tikiuosi, kad kaip nors kelias dienas iškentėsim. Aišku, protas gi pas žmoną priimti į darbą politiką. Na, net politikias jis nevykęs, nes neišrinko jo į Seimą, o ir partijai kažkokiai priklauso, kad net teko googlinti, nes tokios partijos net nežinau. Ai, žodžiu, ten su tuo durneliu (argi politikas gali normaliai dirbti normalų darbą?) visa istorija, bet žmonai matyt adrenalino trūkumas, likus porai dienų išmeta iš darbo su trenksmu, kad net penktadienį (o sekmadienį išskrendam) sulaukia iš jo grąsinimų, kad jau geriau ji kitą savaitę niekur nevažiuotų, nes bus labai sunku darbuotojams savaitę. Tipo, prirašinės skundų ir t.t. Gražu, ką ir pasakysi.

Visą šeštadienį žmona ruošia visokius popierus prieš jį. Dirbam iki išnanktų, net nepamenu ką, bet nusikaliau juodai. Na, jo, teoriškai man atostogos prasidėjo penktadienį 17:00, o praktiškai geriau jau pas save darbe būčiau likęs iki sekmadienio. Na, bet sekmadienį – atostogos. Jau vakare būsim Paryžiuje. Tyčiom nesakiau žmonai kada lėktuvas, kad negalėtume vėluoti, nes jau kas kas, bet lėktuvas mūsų nepalauks. Atvykstam kaip ir rekomenduojama pora valandų iki išvykimo, ai, dar iš ryto važiuojam į policiją ant to politiko raštą žmona parašė. Na, taip geras nusiteikimas garantuotas, kelionę pradėti nuo policijos.

Kas nustebino, kad Ryanair labai gražūs ir tvarkingi lėktuvai, net keista kaip už tokią mažą kainą gauni tokias geras paslaugas. Šiek tiek juokino stiuardų mūsų “entertaininimas”, kaip aš pavadinau, t.y. vos ne visą kelionę kažką reklamavo ir siūlė pirkti.

Šiaip kelionė labai rami, net pakilimas kažkoks ramus, paskutinį kartą kai aš skridau, tai, oi, pagreitis buvo kaip turi būti, kaip kokioje formulė-1, o šį kartą labai ramiai, buvo pagreitis, bet ne toks, kad prispaustų prie sėdynės.

Kol kas praktiškai jokių blogų ženklų nematyti.

Ir nusileidom ramiai. Na, o toliau kitame įraše. Pagalvojau, kad vis gi parašinėsiu apie tą Paryžių, nes kažkaip toks įspūdis, kad užsiciklinau ant jo ir nieko kito, nei gero, nei blogo nematau. O jau daugiau kaip mėnuo praėjo.

Advertisements