Tags

, ,


Na, kad mano žmona rasistė, tai matyt kas bent šiek tiek mano blevyzgas paskaitinėja, jau žino. Ji nekenčia gėjų, lesbiečių, transvestitų ir kitų homoseksualų. Taip pat nekenčia žydų, arabų, musulmonų ir aišku, kad negrų. Nekenčia vargšų, policininkų, seselių, kasininkių, šiaip durnų žmonių ir dar velnias žino, ko ji nekenčia.

Taigi atvažiuojam į Paryžių. Mums iš kart į metro ir praktiškai nuo pat pirmos akimirkos visur mus supa negrai. Aš gal būčiau ir nepastebėjęs jų, bet tokios paniekos, tokio pasišlykštėjimo savo žmonos veide dar nesu matęs. Ir ta pasišlykštėjimo išraiška pas ją prabuvo visas tris Paryžiaus dienas. Dar gerai, kad tiek negrai tiek baltieji vieni prie kitų pripratę ir nelabai vieni į kitus kreipia dėmesį. Sakau, kad net stoties rajone, naktį ėjau pro pilnus negrų barus, o jie net nepažvelgė į mane, ko čia tas baltasis naktimis trankosi po tokius rajonus. Jaučiu, kad net Vilniuje naktį prie stoties baisiau. Taip pas mus nužiūri, kad supranti, jog tik padaryk mažiausią klaidą ir geriausiu atveju liksi tik be pinigų.

Taigi tą dieną Paryžiuje įvykdėme mano visų laikų (kai telefonas pradėjo skaičiuoti) vaikščiojimo rekordą, telefonas rodė virš 26 tūkstančių žingsnių, kai Vilniuje geriausiu atveju būdavo 12 tūkstančių. Radom autobusą, kuris parveš visai netoli mūsų viešbučio. Įlipam. Aha, laisvų vietų yra. Bet kaip tyčia reiktų šalia negro atsisėsti. Man tai kas. Dukroms irgi. Žmonai rodau, kad va eitų ten atsisėstų, o aš visai greta prie kito negro atsisėsiu.

-Tu ką durnas? Šalia negro?

Stovim. Švieslentė rodo, kad iki mūsų stotelės apie 30 minučių važiuos, kokį 15 stotelių. Stovim. Blia, durnai, jei aš atsisėsiu, o žmona stovės, tai užgrauš mane vakare. Stovim. Kojas gelia. Atsilaisvina šalia viena vieta, greitai žmoną pasodinu, o aš su vaikais į galą šalia to negro. Važiuojam. Gera, ilsisi kojos. Pravažiavom gal porą stotelių, žiūriu, savo akimis netikiu, žmona stovi, užleido vietą kažkokiam diedukui su ramentais. Va, ten gi yra laisva vieta, bet blia šalia negro. Savo vietą užleisčiau, bet aš juk šalia negro sėdžiu. Net galvoje tvinkčioti pradėjo. Žmona pavargus stovi, o aš sėdžiu. Ir nieko padaryti negaliu. O stotelių dar tikrai virš 10. Hrrr. Sugalvojau. Vyresnei dukrai sakau, žėk, tu pasislink į mano vietą šalia negro, o mamytei užleisim vietą tarp jūsų. Nieko prieš šalia negro sėdėti, paklausiu daugiau ant bajerio, nei rimtai galvočiau, kad ir dukros rasistės. Nieko, atsako. Taip ir padarėm. Dukra pasislinko į mano vietą šalia negro, žmona atsisėdo tarp dviejų dukrų, o aš atsisėdau į kitą eilę, šalia kito negro. Važiuojam, gera kojytėm. Įdomu, ar negrai suprato mūsų keistus persėdimų viražus.

Advertisements