Tags

, , , , , , , , , , , ,


Man patinka filmai apie karą, na ir šiaip istoriniai, bet apie Antrąjį pasaulinį karą tikriausiai man labiausiai įdomūs. Kai tik pamačiau, kad net estai sukūrė filmą apie Antrąjį pasaulinį karą, užsimaniau pažiūrėti, juolab, kad atsiliepimai visai neblogi. Taigi fimas pavadinimu “1944“. (Kaip ir Jamalos daina)

Rež.: Elmo Nüganen
Scenarijus: Leo Kunnas
Vaidina: Marko Leht, Maiken Schmidt, Märt Pius ir kt.

Šiaip tai labai netikėta, kad estai sukūrė tikrai neblogą filmą. Mūšio scenos man buvo per ilgos, nuobodžios, bet visa kita labai įdomu.

Filmą pradeda rodyti 1944 metų Estijoje, kai Raudonojo Armija stūmė nacistų padalinius iš Estijos. Ir rodo būtent estų padalinį, kurie kariauja vokiečių pusėje. Oi, kaip netikėta. Lyg ir turėtų būti visiškas blogis. Bet mes matom priežastį, kodėl tiek daug estų (manau, kad ir latvių bei lietuvių) kovojo nacių pusėje. Pagrindinė priežastis ta, kad jie kovojo ne už Vokietiją, o prieš Sovietų Sąjungą, kuri užgrobė Estiją, Lietuvą, Latviją, pradėjo masinius trėminus į Sibirą ir žudymus. Jie manė, kad taip apgins savo Tėvynę, tačiau ir jie pradeda suprasti, kad ir jais naciai pasinaudojo, kad jie kariauja svetimame kare, bet dar vis tiki, kad tai prieš sovietus.

Labai keista buvo žiūrėti į estus kareivius. Man jie tokie nekalti atrodo, kad net musės nesugebėtų nuskiausti.

Filme labai gražus perėjimas nuo estų kariaujančių Vokietijos pusėje prie estų kariaujančių sovietų pusėje. Viskas persipina, susipina. Mažos tautelės papuolė tarp girnų tarp dviejų milžiniškų grobuonių.

Daug gražių ir įdomių vingių. Pvz. be galo žiaurus (tipiškas) rusų sovietų karo vadas ir kaip gražiai jam priešpastatytas paprastas rusų kareivukas.

Žodžiu, tikrai vertas dėmesio estų antikarinis filmas. Vėl parodo, kad gyvenimas nėra juodai baltas. Vertinu tikrai aukštai – 8/10. Jei ne tos nuobodžios karo mūšių scenos, tai už dramatinius likimus tikrai dar daugiau būčiau davęs.

Advertisements