Tags

, , , , , , , , , , , ,


Sveikinu visus su Jėzaus Kristaus prisikėlimo švente, su jo antruoju gimtadieniu, šventomis Velykomis.

O aš ta proga pagaliau baigiau žiūrėti filmą: Il vangelo secondo Matteo / The Gospel According to St. Matthew / Evangelija pagal Matą (1964).

Rež.: Pier Paolo Pasolini
Vaidina: Enrique Irazoqui, Margherita Caruso, Susanna Pasolini ir kt.

Šį filmą Antanas L. rekomendavo dar labai seniai, o aš vis nežiūrėjau, nes galvojau, kad jau jį esu matęs. O kad antrą kartą žiūrėti tą patį filmą, tai galvojau, jog reikia pakankamai gerai jį pamiršti. Jau per šias Kalėdas pagalvojau, kad senokai ką bežiūrėjau religine tematika ir kad pats laikas atsigaivinti, todėl kaip ir atėjo laikas šiam filmui. Na, bet per Kalėdas nesuradau laiko pažiūrėti, o ir Velykos labiau tinkamos tokiam filmui. Su žmona tokio filmo nepažiūrėsi, todėl teko ieškoti laiko, kad galėčiau vienas žiūrėti. Taigi, pora naktų po gerą pusvalandį ir dar valandą per pačias Velykas kol žmona buvo vonioje, taip ir pažiūrėjau. Paskutines 15 min. teko žiūrėti prie žmonos, kai ji baisiai nepatenkinta tuo metu facebookinosi.

Taigi filmas. Tik pradėjau žiūrėti ir iš karto supratau, kad aš šio filmo nematęs. Prisiminiau, kad tas mano matytas filmas apie Jėzų buvo iš kelių dalių po pora valandų, apėmė visas evangelijas ir dar berods vadinosi Jėzus iš Nazareto ar kažkaip panašiai. Irgi labai senas filmas, bet šis dar senesnis. 1964 metų. Oho.

Kas labiausiai stebino, tai parinkti aktoriai. Pirmiausia tai Marija. Visiškai kitoks galvoje įvaizdis susiformavęs. Po to angelas, tiksliau Šventoji Dvasia, vėl toks netikėtas įvaizdis. Kai parodė Joną Krikštytoją vėl kruptelėjau nuo keisto netikėto įvaizdžio. Pats Jėzaus Kristaus aktorius labiau atitiko mano susiformuotą vaizduotėje įvaizdį, bet iki to laiko, jau buvau apsisprendęs, kad vienas iš gerųjų šio filmų dalykų yra stereotipų laužymas, mes juk nežinome nei kaip atrodė Marija, net kaip atrodė ir pats Jėzus Kristus. Tai kai pradėjo rinkti apaštalus, manęs jau taip nebestebino, kad ir jie laužė mano vaizduotės stereotipus.

Dar be aktorių labai stebino, kad filmas pastatytas tik pagal vieną Evangeliją, tik pagal Matą. Ir kai kurie įvykiai iš Kristaus gyvenimo norėjosi, kad būtų nušviesti detaliau, bet ką jau padarysi, toks pasirinkimas. Nors tai irgi davė savotišką žavesį. Sukėlė tokio dokumentalistinio filmo įvaizdį. Na, aš aišku nesu toks evangelijų specialistas, nežinau kas kurioje aprašoma, bei nežinau, kiek tiksliai šis filmas laikosi evangelijos pagal Matą, bet man atrodo, kad nei vienas žodis nėra pridėtas ar pakeistas, kad buvo labai preciziškai laikytasi šv. Rašto.

Taigi toks preciziškas laikymasis tik vienos evangelijos iš vienos pusės neduoda pilno Jėzaus gyvenimo vaizdo, tačiau iš kitos pusės duoda ypatingo tikslumo įspūdį. Taigi sakyčiau, kad filmas skirtas ne naujokams susipažinti, kas toks buvo Jėzus Kristus, o jau žinantiems prisiminti jo gyvenimo detales, būtent tuos gyvenimo aspektus, kurie pasirodė svarbūs arba išliko Evangelijoje pagal Matą.

Man labai tiko foninė muzika. Tokia senovinė, net nežinau, ne vienoje scenoje grožėjausi būtent įgarsinimu, choriniu dainavimu, taip suteikiantį nerealią gerą išraišką vykstantiems įvykiams.

Ir dar man kaip niekad tiko LvB įgarsinimas lietuvių kalba. Kažkaip ypatingai tiko jo balso intonacijos, išraiška, nors ir daugiausia vietų kiek mačiau pasitaisinėjo, o vienu metu net nespėjo visko suskaityti, bet visa tai visai netrukdė, nes kažkaip taip gerai derinosi su fonine muzika, kad net originalūs itališki balsai neskambėjo taip gerai kaip LvB balsas.

Labai įdomus režisūrinis sprendimas rodyti veidus iš arti. Daug. Labai daug. Taip ypač persiduoda žiūrovams filmo emocija.

Kas dar? Buvo vietų, kai nesupratau Jėzaus minties. Ką tuo norėjo pasakyti. Net kažkaip prieštaringai kai kurios mintys susirodė. Aš pagalvojau, kad visai įdomus būtų variantas, kad įgarsintų ne tik veikėjų žodžius, bet ištisai skaitytų visą Evangeliją ir taip detaliau paaiškintų kas tuo metu ir kodėl vyksta. Nes na, juk ne visi tokie apsišvietę, kad viską mintinai moka, kas, kada ir dėl ko. Bet iš kitos pusės, tai čia mano tragedija, kad esu toks tundra.

Ir pabaigai įvertinu filmą. 9/10. Kodėl ne 10? Man vis tiek trūko pilno Jėzaus gyvenimo, kai kurios scenos atrodė per greitai parodytos, ypač kuo arčiau artėjo kulminacija, na dabar bijau apsirikti, bet Jėzaus gyvenimas nuo Judo išdavimo iki prisikėlimo parodytas tik maždaug per 17 minučių. Kai viskam kitam skirtos dvi valandos. Na, bet kaip suprantu buvo sekama Mato evangelija. Rekomenduoju. Mano manymu labai gerai pažiūrėti kelis filmus apie Jėzų, kad jie sunaikintų susidariusius stereotipus ir kad tada būtų galima pradėti žiūrėti į Jėzaus Kristaus esmę.

Ai, dar. Štai kaip IMDB aprašo apie filmą:

Pasolini shows Christ as a marxist avant-la-lettre and therefore uses half of the text of Matthew.

Nelabai supratau ką tuo norėta pasakyti. Marksistas? Ir tik pusę teksto iš Evangelijos?

Ai. O čia aišku kas norėta pasakyti:

Included among the “1001 Movies You Must See Before You Die”

Selected by the Vatican in the “religion” category of its list of 45 “great films.”

Advertisements