Tags

, , , ,


Šiandien gera nuotaika. Mūsų gydytojai išgelbėjo mane nuo skausmo. Kaip gera, kai eini ir nieko neskauda. Kaifas. Gal net sakyt galima, kaip gerai yra pajusti skausmą, kad po to žinotum, kaip gera, kai neskauda. Oooo. Čia net pafilosofuot sugalvojau ta proga. Kaip gera pajusti psichologinį ar dvasinį skausmą, nes kaip bus gera kai jo nebebus. Žinosiu kad gera ir būsiu dėkingas. Žodžiu, viskas šiame gyvenime reikalinga ir viskas į gera.

Tai ta proga dar pasigirsiu. Šiais metais per įmonės Kalėdinį balių buvo teikiami visiems įmonėms darbuotojams apdovanojimai. Na, tipo, “Apdo 2016”. Ten kam už gerus darbinius pasiekimus, kam už greitą įsijungimą į darbą, kam juokingesni. O aš šiais metais gavau padovanojimą “Metų sveikuolis”.

metu_sveikuolis

Jep. Jėga. Dabar jei Kepenis su Veryga priims kokį įstatymą dėl medicininių paslaugų teikimo sveikuoliams, tai aš šast, net diplomą jau turiu. Turėsiu atskirą palatą, net atskirą jauną gražią seksi seselę, kuri … Ok, jau ok, gal nebesvaigstam nesąmonių. Jei aš sveikas, tai kokia dar man palata.

Ai, dar bajeris. Įmonės vakarėlis vadinosi “Apokalipsė”. Ne, nu rimtai. Galvojom juokauja. Po to patys pradėjom juokauti, kad susirinksim į metinį balių ir praneš, kad viskas, įmonė bankrutuoja.

Be to prie aprašymo pridėtas paaiškinimas, ką reiškia apokalipsė.

Apokalipsė (gr. αποκαλυψις – apsireiškimas) – sąvoka, reiškianti paslapties, nežinomos didžiajai žmonijos daliai, atskleidimą privilegijuotiems asmenims dažniausiai per angelus.

O, va, pasirodo, kad pirminė reikšmė visa ne pasaulio pabaiga.

Ir toliau ką Wiki rašo:

Paskutinė Naujojo Testamento knyga vadinasi Αποκαλυψις Ιωαννου, paprastai vadinama Apreiškimu Jonui. Manoma, kad ši dalis yra viena iš vėliausiai parašytų Naujojo Testamento dalių. Anksčiau tarp helenizuotų žydų apokalipsės sąvoka vartota apibūdinti raštams, kuriuose pranašišku ir parabolišku stiliumi aprašoma pasaulio pabaiga (pvz., Barucho apokalipsė).

Ankstyvojoje judėjų ir krikščionių literatūroje apokalipsė reiškė Dievo atliekamą slaptų dalykų atvėrimą išrinktajam pranašui; paprastai kaip apokalipsė suprantamas tokių apreiškimų išdėstymas raštu. Apokaliptinė literatūra užima svarbią vietą judėjų-krikščionių-rastafarijų tradicijoje, nes joje išdėstomi tokie tikėjimo dalykai, kaip mirusiųjų prisikėlimas, paskutinio teismo diena, rojus ir pragaras. Apokaliptiniai tikėjimai yra ankstesni už krikščionybę, jie būdingi ir kitoms religijoms.

Šiuo metu sąvoka apokalipsė dažniausiai naudojama nusakyti pasaulio pabaigai, didžiulio masto katastrofai.

Aha, visgi dabar manoma, kad apokalipsė reiškia pasaulio pabaigą. Drąsu taip įmonės balių vadinti.

Ir šiaip jo. Baliaus tema buvo susijusi su apokalipse. Tipo, nusamdė kažkokius ten tuos kur yra išsilaisvinimo kambariai ar pan. Ir atseit kažkokie zombiai, tipo pasaulio pabaiga, o mums reikia išsigelbėti. Chebrai kiek mačiau lyg patiko, o man, ai, nežinau, gal nuotaikos nebuvo.

Dar į temą. Kokia graži viena bendradarbė buvo. Kažkas tokio. Ir ne ta, kur visada laikiau gražuole, ta jo irgi gražuolė, bet tokia negyva. Truputį fifočka. Ai, ten rinkom linksmiausius darbuotojus, slaptu balsavimu ir kažkas parašė, kad ją myli. Vedėjas perskaitė visiems ir klausia kaip ji jaučiasi:

-Ai, kaip ir kasdien.

Ne, nu. Kažkas prisipažįsta meilėje, o jai tai kasdienybė. Bet tiek to, aš mažai ją pažįstu gal ir normali ji.

O kita. Beje, jau šiaip moteris pagal metus, kažkur 30 metų. Netekėjusi. Niekaip, niekaip, niekaip nesuprantu, kodėl ji be vyro. Šiaip jai duočiau metų 18. Na, kadangi pas mus dirba, tai 20. Ir pagal išvaizdą ir pagal pomėgius: gatvės šokiai, skeitbordai ir panašiai. Na, žodžiu, bet kokia ji buvo šiais metais vilioklė. Įtariu, kad kažką pas mus įsimylėjo, nes jau tie jos šokiai. Ne, jokio vulgarumo, bet šoka sijonėlį prilaiko, kad ten nesiplaikstytų per daug, o akimis tik žybsi, o šypsenas tik mėto. Nerealu. Nebepamenu, kada tokią gražią vilioklę mačiau. Va, čia tai moteris. Mergina. Vilioklė. Grožis. Pasaulinio lygio.

Ech. Gražios tos moterys.

Ai. O aš už tai Metų sveikuolis. 🙂

Advertisements