Tags

, ,


Sentikių Kalėdos ką tik praėjo, dabar bus Senieji Naujieji Metai, su kuo ir sveikinu visus. Tai gera proga prisiminti Kalėdines dovanas.

Pas mus šeimoje durna tradicija, kad dovanas atneša Kalėdų Senelis. Naktį. T.y. aš ne tik, kad turiu supirkti, bet dar ir naktį nemiegoti ir tyliai nunešti po eglute, kai mergos su atsineštais čiužiniais miega šalia.

Ir visi rašom norus, o aš juos irgi naktį turiu surinkti. Atseit, nykštukai.

Mažei šiais metais iškylo kolizija. Mokykloje per tikybos pamokas dėsto apie mūsų pasaulio sandarą, Dievą ir panašiai. Ir Kalėdų Seneliui kaip ir nebelieka vietos. Bet jis tiek metų nešė dovanas. Tai mano mažė išmąstė, kad Dievas perskaito mūsų laiškus, jis juk Visagalis, tai lengvai gali paimti nemačiom laiškus, tada įduoda Kalėdų Seneliui jas išnešioti. Aišku, vaikiškai logikai neatrodo keista, kam Visagaliui Dievui dar reikalingas Kalėdų Senelis. Nors gal turi ir tam paaiškinimą, kad, tarkim, būtų linksmiau.

Aš jau pripratęs, kad dovanom sau turiu pasirūpinti pats. Nuo kažkurių metų žmona nustojo man dovanoti ir jau daugiau kaip 10 metų pats susigalvoju, ko noriu ir pasidedu po eglute. Dažniausiai kokią knygą ar pan. Šiais metais visai neturėjau idėjų. Na, turiu, tik jos per brangios, ypač kai visiems superki.

Mažė pareiškė, kad šiais metais ir ji visiems dės dovanas po eglute nuo savęs. Tai vaikščiojom po parduotuves, pirkom visokius lakus ir lūpdažius. Ir dar pareiškė, kad nebijočiau, kad tikrai gausiu ir aš dovaną. Bet tai ką reiškia, kai žmogus tave myli. Surado ko man tikrai reikia ir ko norėčiau. Prieš kokį mėnesį ieškojau pirštinių, bet neradau ir šalčiai baigėsi, nebeieškojau, tai mažė įsidėmėjo ir paprašė, kad žmona nupirktų. Ak. Mano meilė.

Paskutinė diena iki Kalėdų. Vaikštom su žmona po kažkurį prekybos centrą. Klausia, ką nupirkti? Kad nežinau, sakau, nesugalvoju. Pats sau nesugalvoju ko norėčiau, o kad žmona, tai dar sunkiau. Užeinam į kavinę, žmona kavos, o aš šiaip kompaniją palaikyti. Facebook nusibodo, tai sėdžiu, nėra ką veikti, kažkoks žurnalas pasitaikė. Straipsnis – ką veikti per Kalėdas Vilniuje. O, visai įdomu. Taip, kino teatras. Ten dar kažkas. O, eiti į spektaklį. Vo. Geras. Sugalvojau žmonai, ką man gali padovanoti Kalėdoms. Nebrangu, o man patiktų. Tikrai tai dovana kurios norėčiau. Prisijungiu prie vieno teatro repertuaro, prie kito. Randu, geras. Ana Karenina. Rusų dramos teatras. Jėga. Klasika. Kainos ten palyginus su visomis kitomis dovanomis vaikams tai juokingos. Žmonai, parodau, va, žiūrėk, ką noriu dovanų Kalėdoms.

-Psichas.

Net žaktelėjau. Psichas. Na, ok. Eik, tu nx… Aš tai gausiu dovanų Kalėdoms ko noriu. Išeinam iš kavinės. Kol ji vaikšto po kosmetikos parduotuvę prisijungiu prie tiketos, paieškau bilietų. Hrrr. Yra, bet vietos kažkur gale. Netinka. Ok. Ieškau kito spektaklio. Randu. Tiesa, nebe Rusų dramos teatre, o Nacionaliniame ir ne sausį, o tik vasarį, bet už tai vietos karališkos. Sumoku mobiliame telefone, ir už minutės jau gaunu į el. paštą bilietus. Jėga. Kol žmona vaikščiojo po kosmetikos parduotuvę, aš internetu nusipirkau sau Kalėdinę dovaną. Patinka man šiuolaikinės technologijos.

Kalėdų rytas.

Vaikai prabunda, dovanos po eglute, aha, o man tai iki 3 valandos ryto teko filmą žiūrėti, kad sunešti, tai dar mieguistas. Džiaugiasi, išsipakuoja, tada atneša mums pasirodyti. Vyresnei pats naujausias IPhone (žmona išsimokėtinai paėmė, nes aš nesutikau, manau, kad neteisinga taip auklėti vaikus, užsimanė naujausio ir brangiausio, prašom). Mažei pats didžiausias Lego (o dar sako, kad Maximoje netesingos nuolaidos, realiai gavau berods 60 eurų nuolaidą, nes ieškojau kitur, tai buvo tik 20 proc, o Maximoje 40 proc.). Sūnui fotelis (vėl sūnui pradėjom dovanas teikti). Žmonai automobiliui belaidė kalbėjimo įranga ir kelalapis keturiems į Nidą. Dar ten vaikams visokių smulkmenų. Ai, dar mes nuo vyresnės gavom į spektaklį “Klamo karas”. Man atrodo, kad jau tada mačiau kaip žmona susiraukė pamačiusi, kad tai bilietai į spektaklį, o ne kokį SPA ar prekybos centrą. O man labai patiko. Ir mažė sako:

-O tau, tėti, šiais metais Kalėdų Senelis nieko neatnešė.

-Matyt, kad nebuvai geras, – žmona kaip visada savo stiliuje.

Eee, o tai pala, ką aš neteisingai supratau mažės užuominas dėl pirštinių? Reikėjo pačiam nusipirkti.

-Ai, beje, čia tau, – įduoda mažė man maišelį, o ten geros juodos, odinės pirštinės. Absoliučiai tokios kokių norėjau.

-Taigi, va, gavau, – džiaugiuosiu aš.

-Ne, čia ne nuo Kalėdų Senelio, čia nuo manęs.

Taip šiais metais aš likau oficialiai be dovanos nuo Kalėdų Senelio. Nors šiaip gavau pirštines, bilietus į du spektaklius ir kelionę į Nidą. Visai geros dovanos šiais metais. Tik kitą kartą atsispausdinti reiks ir pasidėti po eglute, jei ką. Bet buvo paskutinė diena ir nebeturėjau priėjimo prie printerio. O šiaip bilietai į spektaklį tiks ir kitoms Kalėdoms ar kitoms progoms. Man patinka.

Dar mažė kurią dieną mums bevaikštant pataria man:

-Nebūk durnas, kitais metais Kalėdų Seneliui nerašinėk, kad nori mašinos, Ferrari ar Lambordžini, kažką realesnio parašyk. Tai tada ir gausi.

Beje ji irgi vietoj prašyto apynaujo IPhone gavo Lego. Telefoną turi, planšetę turi. Kam jai dar Iphone?

Ir sugavojau, ką norėsiu pasidovanoti gimtadieniui, pakankamai brangią dovaną, bet šiaip įmanomą. Bet labai sveikatai man bus gerai. Nugaros masažuoklį. Tik dar nežinau, kur laikyti, namie ar darbe. Na, bet dar yra laiko.

Advertisements