Tags

, , , , ,


Kai jau galvoji, kad nieko gyvenime įdomaus nebevyksta, apsidairai ir matai, jog kasdien kas nors vyksta įdomaus.

Taigi. Mano meilės, mano mažės gimtadienis. Be visa ko ji su mamyte susitarė, kad eisim į vandens parką. Tie vaikai labai gudrūs. Žino, kad aš ir taip sutiksiu, o štai žmoną, t.y. mamytę, prikalbinti eiti į vandens parką, į kurį ji sakė daugiau kojos nekels, nes praeitą kartą ten buvo isterijos, kadangi jai nepavyko apgauti, mat bandė sukeisti apyrankes, ir į pirčių zoną prastumti vaiką. Ir žmona sutiko. Aš dar pazyziu, kad Impuls man labiau patinka, bet tas zyzimas labiau simbolinis, labiau paremtas bloga nuojauta, bet juk vyrai neturi šešto jausmo, taip kad man pakankamai dzin kur eiti. Nors gal ir ne dzin, bet tai daugiau mano nuomonė, bet, žodžiu, man tinka ir tai. Pasistengsiu neminėti vandens parko pavadinimo, nors kiek ten tų parkų Lietuvoje.

Taigi ateinam į vandens parką, į kurį žmona po paskutinės isterijos žadėjo kojos nekelti, ir nieko, ramiai nusiperkam bilietus, ramiai užeinam. Kaip ir viskas ok, jokių audros debesų nesimato, ryškiai šviečia saulė. Tiesa, ji su batais, kai šiaip taisyklės, jog įeitume be batų, bet niekas nieko nesako. Persirengiam, užeinam į vidų, viskas ramu. Dangus giedras giedras, jokio debesėlio. Vaikui paimam liemenę, taigi ji galės bėgioti viena, geras savaitgalis nusimato ir mums, mes galėsim dviese lepintis. Vaikas nubėga.

Liekam vieni. Tik dviese. Atostogos. Romantika. Einam į burbuliatorių. Oi, be skaičiaus daug žmonių. Mažas debesėlis dangumi praslinko. Bet saulė vis dar šviečia. Ai, einam į turkišką pirtį. Nueinam. Ten šalia burbuliatorius, ui, irgi pilnas žmonių. Ai, einam tiesiai į pirtį.

Ant durų užrašas “Su rankšluosčiais užeiti draudžiama”. O taip. Aš tą jau žinau, tik į sauną reikia rankšluosčio. O ten aš, t.y. mes, nemėgstam. Taigi gudriai palikom rankšluosčius spintelėse, kam juos tampytis, jei jų neprireiks.

Jau darau duris, tik girdžiu:

– Atsiprašau, palaukite.

Apsidairau, kas čią ką šaukia. Ir netikėtai aptinku, kad link mūsų skuba berniukas.

– Atsiprašau, bet čia be rankšluosčio negalima.

Eeee. Juk ką tik skaičiau, kad su rankšluosčiu negalima. Ai, nu gal aš durnas, gal pasikeitė, gal dabar ir į turkišką pirtį reikia rankšluosčio. Aišku, kad keista, jog seniau buvo draudžiama, o dabar privaloma. Pala, juk ką tik skaičiau “Draudžiama”. Eee. Išprotėjau. Atsisuku. Skaitau. “Draudžiama”. Išlaukiu sekundę, kad žmogus pamatytų, ką aš skaitau.  Dažniausiai tai suveikia.  Bet ne šį kartą. Vaikinukas vis tiek aiškina, kad mums reikia rankšluosčio. Aš pasimetęs.

– Eee, bet čia parašyta, jog draudžiama su rankšluosčiu.

– Taip, bet į pirčių zoną privalomas rankšluostis.

– Bet čia parašyta, kad draudžiama.

– Bet prie įėjimo parašyta, kad privaloma.

Jaučiuosi durnai. Suvedu galus, į sauną privaloma, į turkišką draudžiama, tai jie įvedė durną taisyklę, kad visur privaloma.

– Aš žinau, kad į sauną privaloma, mes ten neisim.

– O ką aš žinau, eisit ar ne. Privaloma atsinešti.

– Tai aš privalau atsinešti ir pasikabinti čia? Ir eiti be rankšluosčio?

– Taip, tokios taisyklės. Aš gi nesužiūrėsiu visų, gal jūs į sauną eisit be rankšluosčio.

– O tai aš galiu atsinešti, pasikabinti ir į sauną eiti be rankšluosčio, jei vis tiek nesužiūrėsit.

– Eee…

Palaužiau jo logiką. Bet čia įsijungia žmona.

– Kas tu toks?

Ir t.t. Žaibas, krūša, dargana ir visos kitos negandos iš giedro dangaus. Oi, dangus nebe giedras, o toks juodas, juodas, kaip tikriausiai būna ten kur siaučia kokie taifūnai.

– Koks tavo išsilavinimas. Aš su dviem aukštaisiais.

Ai, nu tai aš girdėjau šimtą kartų.

– Prie ko čia išsilavimas, – nustemba vaikinukas.

– Kas tu apskritai toks, kokios tavo pareigos?

Žodžiu, toliau seka standartiniai kabinėjimaisi. Ten dar išsikviečiam administratorę. Man jau logiškai diskutuoti niekas nebeleidžia, eina visokie tyčiojimaisi apie sekretores ir ne tuos lygius. Aš atsijungiu, nes nieko naujo nebeišgirsiu, pradedu galvoju kur eisim vakarieniauti. Staiga išgirstu kaip per miglą:

– Aš turtinga.

Ohoho. Va čia tai geras. Va čia tai nauja. Aš esu pradėjęs rašyti įrašą “Kada mes išsiskirsim”.  Jo čia nedetalizuosiu, bet esmė, kad taip bus, kai žmona užsidirbs pakankamai pinigų.

Bet kol kas tai juokinga. Turtinga. Neturi už ką benzo nusipirkti, o jau turtinga. Liūdnai juokinga. Vadinasi vėl artėja mano apokalipsė, pasaulio pabaiga, t.y. skyrybos.

O ten toliau blia blia blia. Aš jau seniai supratau, kad ji tik ieško ant ko išsilieti. Bet tai kas šiandien blogai? Kodėl toks netikėtas pyktis, juk lyg viskas buvo gerai?

Pradedu atsukinėti laikroduką atgal.

Taip, vakar buvom Zumba maratone. Na, taip kokie du šimtai mergų kurios moka krūtint subines, tai įspūdinga. Man seilės iki žemės, bet tai buvo vakar. Naktis – užtektinai laiko su tuo susidoroti. Rytas. Seksas. Blogas seksas? Na, mano žmona ne iš tų, kuri vaidintų orgazmą, žinau iš patirties, nes tikrai ne visada buvo 100 proc. geras seksas ir ji su tuo nesitaikė. Bent viena gera savybė. Taigi seksas gal ir ne aukštumoje, bet visai pusėtinas, t.y. ne ta priežastis. Pusryčiai. Mėgstama kavinė. Šiek tiek persivalgėm. Bet šiaip pakankamai sveikai. Tai irgi ne ta priežastis. Tai kas ją taip sunervino?

Šiandien ryte pagalvojau, kad nesąmonė visada vaikščioti kaip žemę pardavus. Todėl susimotyvuoju ir vaikštau pilnas energijos. Jaučiu, kad tai žmoną nervina, bet kas čia tokio. Tai irgi per menka priežastis išsilieti ant ko nors. Nors aišku, tokios isterijos ir atima visą energiją, bet kažkaip jaučiu, kad dar neprisikasiau iki pykčio esmės.

Prasuku toliau. Vandens parkas. Persirengiam. Stop. Štai. Štai. Radau. Ir kodėl aš jai pasiūliau pilną maudomuką? Dviejų dalių jai labiau tinka. Na taip yra pilvukas. Kaip linoreta pasakytų – subobėjus. Bet ten viskas normaliai. O su pilnu maudomuku būtent ir atrodo subobėjus. Ir aš durnius ant savo galvos pasiūliau tokį, nes ji kompleksuoja. Hrrr…. Aš ją raminau – o mano seksiukas. Aš šiaip nemeluoju, žinau kas po tuo maudomuku. Ir ji lyg ir nurimsta. Bet va, pasirodo, kad tik užgniaužė pyktį.

Aha. Priežastis aiški. Tai kaip ir galima atsinešti tuos prakeiktus rankšluosčius ir eiti džiaugtis gyvenimu.

Bet neaa.

– Mes išeinam iš čia, – pareiškia žmona ultimatyviai, tipo, net nebandyk ginčytis.

Na jau ne. Yra momentai, kai galima nusileisti, bet esminiais ne. Prisimenu kaip mano mažė džiaugėsi, jog čia eisim. Prisimenu jos džiaugsmą akyse. Ne. Mes iš čia neisim. Ir matyt iš balso supranta, kad šį kartą nieko nebus, aš liksiu. Žmona išeina viena. Reikalauti grąžinti pinigų.

O man nėr ką daryti. Į pirtį eiti – būtų durnai.  O man šalta. Burbuliatoriuje šalta. Žodžiu, einu ieškoti kur šilčiau. Sutinku mažę. Oi, kiek jai džiaugsmo, kad mane sutiko. Ok, mano apsilankymą sušiko, tai bent vaikui nesušiksiu. Kartu plaukiojam. Vaikas laimingas. Tik po valandos ji suvokia, kad nėra mamytės. Bet nėr, tai nėr. Išsikalbam, sužinau jog yra šiltesnis burbuliatirius, o ten nuėjus pamatau, kad ir pirtis šalia yra. Irgi prašyta, kad rankšluostis draužiamas, bet čia niekas nesulaiko, kad aš be rankšluosčio atėjau. Sušilau. Ne taip ir blogai. Gyvenimas pradeda gražėti. Saulė išlindo iš po debesų.

Burbuliatoriuje apmąstau, kaip žmona atmušė mano pomėgį vandens parkams ir kitiems dalykams, kurie man patiko. Na, suvokiu tai, tai gal po truputį susigrąžinsiu, ką nors savo.

Išeinant mažė:

– Ale geriau be mamytės.

Ok. Išeinam. Bet čia košmaras nesibaigia. Žmona šika dieną toliau ir toliau, kol į vakarą ir aš pratrūkstu. Eina ji nax…

Beje, ar pinigus grąžino? Taip. Tai, sakau, tada atiduok man, nes šiaip aš mokėjau už viską. Tik nutyliu, kad ji gi pas mus turtinga, o aš vargšas gyvenu nuo algos iki algos, galėtų grąžinti mano pinigus. Negrąžina. Ot, turtuolė, mano dvidešimt eurų negrąžina.

Bet mano kantrybė irgi išseko. Tik ko nors paklausti užsimano, aš kaip kobra kokia ššššš….. valink iš čia kol neįkandau. Nors panašiau į kokį riaumojantį lokį. Nelįsk, nes tuoj tarp dantų pakliūsi. Atsikabino.

Savaitgalį gi mat jai sugadino. O man irgi sugadino. Ir ne savaitgalį, o visą savaitę. Ką ten savaitę? GYVENIMĄ.

O kitą rytą jau gerutė tokia. Net vakarienę pastatė. Eee. Na, už tuos pačius man negrąžintus pinigus 🙂

Advertisements