Filmas: Sąjungininkai / Allied (2016)


Šį savaitgalį su žmona buvom net dviejuose filmuose. Aš net bijau, kad persisotinsim nuo filmų žiūrėjimo. Nea, aš tai nepersisotinsiu, galėčiau žiūrėti ir žiūrėti, net valgyti nereiktų. Aš dėl žmonos bijau, nes jeigu jai nusibos, tai vėl Panoramą (na, tipo, ką nors man neįdomaus) reiks žiūrėti.

Taigi savo įspūdžius pradėsiu nuo “šlykštaus” filmo, taip netikėtai žmona išvadino šį. Bet aš labai į galvą neimu, nes tą vakarą jai šiaip šiza parėjo, gal kokia pilnatis, gal dar kas. Taigi geras filmas Sąjungininkai / Allied (2016):

allied

Rež.: Robert Zemeckis
Scenarijus: Steven Knight
Vaidina: Brad Pitt, Marion Cotillard, Jared Harris ir kt.

Filmas visų kritikų išgirtas, o ir filmo anonsas labai intriguojantis, todėl su dideliu nekantrumu laukiau, kol pradės rodyti kino teatruose.

Juolab, kad ir režisierius žinomas – Robertas Zemeckis („Atgal į ateitį“ – visa trilogija, „Forestas Gampas“ – Oskaras, „Prarastasis“ ir net mokslinė fantastika „Kontaktas“). Be to Zemeckis turi lietuviško kraujo, kas irgi šiaip faina.

Na, ir aišku Bradas Pitas. Superinis aktorius ir jam ypač tinka vaidinti kariniuose filmuose.

Pradedam žiūrėti. Antrasis pasaulinis karas. Oi, jau man įdomu. Šiaurės Afrika. Marokas. Prancūzijos dalis. Na, aišku, dabar užimta Vokietijos. Į dykumą su parašiutu nusileidžia Bradas Pitas. Nors gal ir dubleris, man atrodo, kad dubleris. Šiaip pati nusileidimo scena kažkokia sukaustyta, bet ką gali žinoti, su parašiutu niekada nešokau, gal taip ir atrodo nusileidimas, bet sakykim mane šiek tiek suneramino, jog ir visas filmas bus toks sukaustytas. Bet ne. Toliau viskas vystosi normaliai, nors visai džiugu, kad ne pagal standartinių filmų šaudau ir gaudau klišę. Šiaip yra to šaudau ir gaudau, bet, nenuėmiau laikrodžio, manau, kad nei viena šaudymo scena netruko ilgiau nei minutę. O tai faina. Nes kituose filmuose pradeda kokią ataką ir ji kokias dvidešimt minučių (iš kokių 1,5 valandos viso filmo) tęsiasi, tada pasikalba 5 minutes ir vėl į ataką dar 20 minučių. Taip be skerdynių nieko nepamatai. Arba be automobilių vairavimo ir šaudymo.

Taigi filmas įsivažiuoja lėtai ir tai visai džiugu. Nors gal kam ir norisi veiksmo, bet man didžiausias malonumas stebėti Antrojo pasaulinio karo laikmečio madas, papročius, apsirengimą, automobilius, net automobilių bagažines. Skaičiau, kad kine tam skirtas ypatingas dėmesys, kad atitiktų tą laikotarpį, todėl ir pats labai kreipiau į tai dėmesį. Labai įdomu.

Taigi Bradas Pitas vaidina anglų (ar tai kanadiečių?, nes ant uniformos daug kartų po to mačiau parašyta Kanada, pala, ne Canada, o Kanada? Gal pasirodė, bet gal jis per Dž. Britaniją kariavo) šnipą, kurio užduotis nužudyti kažkokį aukštą fašistų pareigūną. Būtų eilinis karinis filmas, jeigu nebūtų viskas įdomiau susukta. Tam jis apsimeta prancūzu ir Maroke atseit turi žmoną, kuri viską ir organizuoja. “Žmonai” Bradas Pitas patinka, na, aš manau, net mano vyrišku supratimu Bradas Pitas gražuolis. Juokauju. Žodžiu tarp jų įsiplieskia meilė. Po užduoties, grižus į Dž. Britaniją, susiorganizuoja, kad jie susituoktų. Vaiką, aišku, gimdo per vokiečių antskridį, tiesiog gatvėje, kaip kitaip, bet vis tiek scena efektinga.

Pusė filmo jau praėjo, kaip ir įdomu, bet pasakyti, kad čia kažkas tokio, tai nelabai. Ir tada pats įdomumas. Kyla įtarimai, kad jo žmona tai fašistų agentė ir, kad dar dabar perdavinėja vokiečiams slaptą informaciją. Jei pasitvirtins, tai pats Bradas turės ją nušauti kaip priešę, o jei ne, tai nušaus tiesiog abu, ir jį kaip už talkininkavimą valstybės priešui, t.y. priliginama Tėvynės išdavimui. Aha. Žiauru. Bet vyksta žiaurus karas. Pitas aišku tuo nepatiki, o toliau ir nepasakosiu. Tiek, kad pabaiga man buvo labai netikėta ir manau dėl pabaigos žmona ir išvadino šį filmą šlykščiu. Aha, matyt, priprato prie tokių daugiau sakyčiau feministinių idėjų, kad meilė turi būti tik iš vyro, o iš moters meilės kaip ir nebelabai gali būti.

Žodžiu, ašarėlė ir man nubėgo. Na, kaip kitaip, kai rodo angelėlį mažulytę mergytę, aš negaliu, susilydau.

Aišku, kad pavydžiu tokios jų meilės. Aš sakykim piktas ant filmo, kad tokias gražias meiles rodo, o man atrodo, kad pas mane ne tokia graži, ne tokia romantiška, ne tokia pasiaukojanti.

Ne, nu rimtai. Karo metas, skristi į Prancūziją naktį, kad išsiaiškinti. Ir dar negana to, bėgioti ir šaudytis naktį po vokiečių okupuotą miestelį? Dėl žmonos? Praktiškai tikimybė, kad neišgyvensi 90 procentų. Va, kas yra tikra meilė.

O šiaip labai įdomi tema. Ką tokiu atveju rinkčiausi aš? Žmoną, šeimą, ar Tėvynę? Šiaip tai džiaugiuosi, kad man nėra tokio pasirinkimo. Ir tikiuosi nebus. Nors, nežinau, dabar man atrodo, kad rinkčiausi šeimą. Ypač tame kontekste, kuriame galų gale Pitas padaro. Na, šiaip jo. Juk kontekstas pasikeitė. Pradinė informacija buvo tik įtarimas šnipinėjimu. O vėliau po savavališko tyrimo (ar jį daryčiau, jei tai prieštarauja įstatymams?) yra daugiau detalių. Ir jas turint, tai visiškai kitas reikalas, nei šiaip Tėvynės išdavimas. Bet pradžia visai kitokia, kol neturi visos informacijos, viskas atrodo visai kitaip.

allied-2 allied-3 allied-4 allied-5 allied-6

Na, žodžiu. Lieka galutinis vertinimas. 9/10. Ne 10, nes net nežinau, kažkaip yra geresnių filmų apie karą. O ne 8, nes man vis tiek patinka tokie filmai apie karą. Čia kaip ir fantastikos žanro filmai pas mane gauna aukštesnį įvertinimą, nes aš esu jos mėgėjas. Taip ir filmai apie karą, ypač Antrąjį pasaulinį man labai įdomūs.

3 comments

  1. Dar vieną keistą dalyką prisiminiau. Filme rodoma atvirai nesislepianti lesbiečių pora. 1942 metais? Ką tikrai tai įmanoma? Na, ok, ne taip svarbu istorinis tikslumas šiuo atveju. Man įdomiau kitkas. Mano manymu filmuose nėra nereikalingų scenų. Bent jau geruose. Aišku, jei režisierius koks durnelis, neturi ką pasakyti, tai ir prikiša bele ko, kad tik filmas būtų nebe trumpametražinis. Bet Zemeckis juk su patirtimi, rimtas režisierius. Ką jis tuo norėjo pasakyti? Koks užmanymas? Į filmo siužetą tai visai neįsipaišo, nei padeda, nei kenkia. T.y. kaip ir visiškai beprasmis dalykas. Bet tai parodoma ne vieną kartą, sakyčiau, net užakcentuojama, tai nėra atsitiktinis dalykas filmo fone. Tai kokia mintis?

    Aš vieną mintį sugalvojau. Kiek žinau tiek prieš karą, tiek po jo homoseksualiniai santykiai nebuvo dar viešai toleruojami. Šiaip net dabar taip viešai nesu matęs, kad kas taip rodytusi. Taigi, gal tuo norėjo pasakyti, kad žiūrėkit koks karas baisus, kad žmonės atitrūksta nuo mažareikšmių (nors kai kam tai didelės) problemų ir susikoncentruoja į esmines – išgyventi. Išgyventi kaip žmogui, šeimai, tautai, valstybei,

    Like

  2. Kažkaip buvo man šis filmas pasimetęs 2 (?!) metus…. peržiūrėjau šiandien… labai!!! Man patiko, nors visiškai ne mano žanro 🙂 aš irgi susimąsčiau apie tą Tikrąją meilę… įdomu, ji egzistuoja…?

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s