Tags

, , , , , , , ,


Kai tik pamačiau, kad išleista Wm. Paul Young nauja knyga “Ieva”, tai iš kart nulėkiau (į internetinė parduotuvę) ir nusipirkau.

ieva

Wm. Paul Young “Trobelė” ir “Kryžkelės” mane sužavėjo. C. Baxter Kruger “Sugrįžimas į trobelę” buvo įdomi, bet skaitėsi sunkiai. Tai taip apsidžiaugiau, kad Wm. Paul Young parašė naują knygą, jo knygos taip lengvai skaitosi, nors jose sudėta tiek daug minties.

Pradžioje paskaičiau apie ką ji:

“Į salą tarp mūsų ir gretimo pasaulio bangų išmestame jūriniame konteineryje Jonas Rinkėjas randa merginą – sušalusią ir leisgyvę. Padedamas Gydytojų ir Mokslininkų, Jonas prižiūri jos gydymą ir netrukus sužino, kad per savo genetinį kodą ji susijusi su visomis žinomomis rasėmis. Niekas negali numanyti, kokią reikšmę turės jos išgijimas… Niekas, išskyrus Ievą, Gyvųjų Motiną, kuri vadina ją dukra ir kviečia liudyti tiesą apie save, tiksliau, tiesą apie mus visus.”

Na, jo, aprašymas savotiškas. Kažkaip net, ar tai būdinga Wm. Paul Young? O ką knygos gale rašo:

BESTSELERIŲ „TROBELĖ“ IR „KRYŽKELĖS“ AUTORIAUS NAUJAUSIA KNYGA.
„Aš nebandau perrašyti Šventojo Rašto iš moteriškos perspektyvos. Ne, elgiuosi daug blogiau. Perrašau Šventąjį Raštą iš žmogiškesnės perspektyvos. <…> Bus tokių, kurie skaitys knygą, bet Ievos „nepastebės“, gal dėl to, kad netinkamas laikas ir savo gyvenimo kelionėje jie dar negavo kančios teikiamų dovanų, o gal todėl, kad jų išankstinis nusistatymas toks stiprus, jog jie nieko neišgirs. Bet kiekvieną žmogų ji palies labai giliai ir asmeniškai“, – teigia autorius.
„Ieva“ – pasakojimas, kuris nė vieno nepaliks abejingo. Tai pasakojimas apie vyrų ir moterų lygybę pasaulio sukūrimo kontekste, savotiška pirmosios moters, Ievos, reabilitacija, nes prieš Dievą mes visi unikalūs ir vertingi.

Hmz. Perrrašo Bibliją? Perrašo pasaulio sukūrimą? Netikėta, na, bent bandau skaityti.

Pradžia keistoka. Kažkur tarp pasaulių, kažkokioje saloje, lyg realioje, lyg ne Rinkėjas Jonas randa beveik negyvą, visiškai sužalotą merginą Lilę. Rinkėjas, Mokslininkai, sala tarp pasaulių ir šiaip viskas užneša į fantastikos stylių. Ir tikrai, daug mokslinės fantastikos elementų tikrai buvo. Ne, šiaip viskas gerai, tik kažkaip netikėta. Prieš tai jo knygos buvo labiau žemiškesnės, nebent kokie sapnai ar koma. Ai, taip, sapnai čia reiškia labai daug. Tiesa, gal net ir koma (?, ar kitas atsijungimas), t.y. sapnai komoje, kietai, “Inception” stiliumi. Bet apie tai sužinom knygos pabaigoje, kas labai netikėta, nors sakykim sugrąžina mus prie pirmų knygų stiliaus. Hmz, na, taip rimtai, galų gale išlaiko tą patį stilių, nors ir atrodė, kad ši visai kitokia. Ši knyga kitokia dar ir todėl, kad labai daug akcentuojama ne tik į konkretų asmenį (šiuo atveju Lilę), bet ir į patį pasaulio sutvėrimą bei Adomo ir Ievos nuopolį, nusisukimą nuo Dievo.

Ne viską knygoje supratau. Čia turiu galvoje apie Žmogaus nusisukimą nuo Dievo, nes pats knygos scenarijus (Lilės istorija) aišku, bet juk knyga bandoma paaiškinti sudėtingą žmonijos istorijos dalį – kodėl ir kaip nusisuko Žmogus nuo Dievo. Kai kuriose vietose tiesiog praktiškai parašyta, kad taip yra. Na, bet kokiu atveju, knyga žymiai praplėtė mano supratimą apie nuopolio istoriją. Aprašyme atkreipiama dėmesį, kad šia knyga lyg bandoma reabilituoti Ievą, nes kaip suprantu ypač senovėje Ieva buvo apkaltinta, jog per ją Adomas ir visa žmonija nusisuko nuo Dievo. Pas mane kažkaip nebuvo galvoje tos minties, kad čia per Ievą, matyt mane jau mokė, kad Žmogus, Adomas ir Ieva kartu, nusisuko nuo Dievo. Nors šioje knygoje labiau apkaltinamas Adomas, o Ieva labiau išteisinama. Gal ir reikia tokio kontrasto, nes jei kitur kaltina vien Ievą, tai kažkaip tikrai nesąžininga, tipo, ai, vyrai geručiai, jei ne tos gyvatės moterys. Jaučiu, kad nesu aš kaip vyras toks jau gerutis, o moterys tokios blogos. Man labiau atrodo, kad mes daugiau panašūs, nors ir skirtingi, bet esme tokie patys.

Dar kas man knygoje buvo sudėtinga tai, kad pastoviai turėjau atskirinėti, kur autoriaus fantazija (alegorija), o kur biblijinės tiesos, nes viskas taip perpinta, kad kartais tikrai sunku susigaudyti. Pvz. kad Adomas vienas buvo išvarytas iš Edeno, o Ieva kurį laiką pasiliko. Kad Ieva atgailavo. Dar įdomiau, kad Adomui buvo pasiūlyta (pasisiūlė) tapti jo pirmąja žmona ne Ieva, o Lilita. Na, taip, aš juk žinau, kad čia toks romanas, kuris šiaip neturi tokių kėslų kaip Dan Brown su savo “Da Vinčo kodais”. Bet vienu metu aš apie tai pagalvojau ir tai man keistai nuskambėjo. Na, taip Wm. Paul Young bando vaizdžiai perteikti savo (gal ir Dievo) filosofinę mintį, bet pagalvojau, o jei knygą kas skaitys mažai susipažinęs su Biblija, tai gali keistų minčių prisirankioti apie Pasaulio sukūrimą. Nors, o ko skaityti šią knygą, jei nežinai Biblijos pagrindų? Tas kas nežino nieko apie biblijinį Pasaulio sukūrimą, tai nėra ko ir skaityti šios knygos. Ši knyga skirta tam, kad labai labai giliai pažvelgti į Pasaulio sukūrimą ir ypač į Žmogaus nusisukimą nuo Dievo.

Bet šiaip įpinta ir daug šiuolaikinių mokslinių žinių, įsivaizdavimų apie Pasaulio sukūrimą. Pvz. labai vaizdžiai pavaizduotas Dydisis sprogimas. Ir labai įdomiai – Adomo sukūrimas, gimimas ir žindymas. Aha. Žindymas. Ir vėliau Ievos sukūrimas (gimdimas) iš Adomo. Buvo ir keistų vietų, kur sakiau: oi, čia ką mistype? Juk labai keistai parašyta. Gal man tik pasirodė, jei prie to keisto sakinio pasėdėtum kelias valandas, apmąstytum, sudėtum visos knygos mintis, šiuolaikinius teologų ir kitų mokslininkų pasiekimus, gal tada ir neatrodytų keistai. Bet aš to nedariau, o ir man nelabai rūpi, kad kai kurie sakiniai man nuskambėjo keistai, man svarbiau bendras įspūdis.

Ir taip. Pabaigai. Taip. Ši jo knyga man skaitėsi žymiai sunkiau nei pirmos dvi. Bet šiaip skaitėsi visai įdomiai, t.y. tiek kad pirmas prarijau kone per dieną, tai šiai prireikė berods 3-4. Tai vis tiek rodo, kad labai įdomi. Gal net sakyčiau, jog reiktų ją perskaityti dar kartą, lėtai, įsigilinant į autoriaus mintis. Kažin, ar taip darysiu, bet šiaip norint geriau ją suprasti, manau, kad reiktų. Nes tokių ten gilių minčių paslėpta, kad ojojoi.

Žodžiu, džiaugiuosi nauja Wm. Paul Young knyga. Man labai patinka nuotykinių romanų pavidalu nagrinėti Biblijos slėpinius. Net labai taip patinka. Sužavėtas. Tikiuosi, kad dar ką parašys.

O visai pabaigai citata iš knygos apie Adomo desperacinius veiksmus pasikviesti Ievą iš Edeno pas save. Kiek vienoje eilutėje įdėta tiesos apie mūsų pasaulio įsivaizdavimą ir dar daugiau – apie klaidingą įsivaizdavimą.

“Jis atsisėdo ant žemės ir dejuodamas keletą kartų užsimetė ant galvos žemių.

-Kaip aš jos pasiilgau. Kasdien matau vis mažiau prasmės gyventi.”

Advertisements