Tags

, , , , , , , , ,


Pagaliau vėl pažiūrėjau Antano L. rekomenduotą filmą.  Režisieriaus kančios / The Passion /  La passione (2010):

la-passione

Šalis: Italija
Rež.: Carlo Mazzacurati
Vaidina: Silvio Orlando, Giuseppe Battiston, Kasia Smutniak, Cristiana Capotondi ir kt.

Gal iš kart pradėsiu nuo pavadinimo. “The Passion”. Lietuviškai išvertė “Režisieriaus kančia”. Kaip ir atitinka filmą, bet bendrinis “Kančia” man labiau patiktų. Kažkaip plačiau būtų ir su filmu “Kristaus kančia” turėtų aliuzinių sąsajų ir tas man patiktų. Po to dar. Nesu aš anglų kalbos žinovas, tiksliau savamokslis esu. Bet kažkaip man tas “passion” nesiverčia kaip kančia nors tu ką. Pažiūriu, o ką žodynas rodo. Oho, daug reikšmių, bet žodžio “kančia” nėra. Kažkaip žiūriu ir nesuprantu, po to žiūriu, jog man siūlo pažiūrėti, o ką reiškia “Passion”. Oho. O “Passion” verčiasi kaip “Kristaus kančia”. Įdomiai. Pabandau pažiūrėti kaip verčia iš originalo italų “La passione”. Verčia kaip “aistra”, lygiai kaip pagrindinė anglų “passion” reikšmė. Taigi “Režisieriaus kančia” vertimas man visai nepatiko. Aš palikčiau “Kančia”, tai žymiai artimiau “Kristaus kančiai” ir žymiai būtų palikta daugiau galimybių filmo interpretacijai.

O šiaip tai pagaliau atsirado galimybė jį gauti kita nei italų kalba (gal aš nemokėjau ieškoti). Pas mane šis filmas sąraše nuo kokių 2015 metų. Ir dabar galima gauti ne tik italų kalba, bet dar daugiau – lietuvių. Ir šiaip visai neblogai įgarsinta, nors ir neprofesionalų. Kai pamačiau, kad yra šis filmas, numečiau kitą Antano L. rekomenduotą pradėtą žiūrėti filmą, nes šis naujesnės gamybos ir lengvesnio žanro komedija – drama. Ir tikrai, žiūrisi lengvai, nors didele komedija nepavadinsi, labiau tinkama pavadinti: komedija – drama, arba tiksliau drama su humoro elementais.

Pradžia sunkokai žiūrisi, nors ir pradžioje yra pakankamai lėkštų nuvalkiotų bajerių, pvz.: kaip netikėti pakeleiviai automobilyje, bet kažkaip buvo visai juokinga. Ir šiaip tai ne komedija iki žemės graibymo. Humoras toks subtylus, praktiškai daugumoje vietų verčiantis susimąstyti. Gal 15 minučių sunkiai žiūrėjosi, po to lengvai, o kai prasidėjo to režisieriaus darbo pristatymas – Kristaus kančios inscenizavimas, žiūrėjau jau sulaikęs kvapą ir išsižiojęs, jau niekas negalėjo sustabdyti manęs kol nebaigsiu.

Oficialus aprašymas:

Tradicinė itališka situacijų komedija Woody Alleno stiliumi apie įkvėpimą režisūrai, priverstines atostogas kaime be mobilaus
ryšio, žaviąją mūzą, tinkamiausio Jėzaus paieškas ir paskutinę vakarienę su dvylika apaštalų. Penkiasdešimtmetis režisierius
Džianis gyvena sunkiai, nes nebėra populiarus. Jau gana ilgai jis neranda finansų filmams kurti. Pasiūlymas dirbti su jauna TV
žvaigžde – jam tikras galvos skausmas. Maža to, dėl jo kaltės užliejama kaimynystėje įsikūrusi koplyčia ir sugadinama XVI a.
freska. Bijodamas teismo ir viešo pažeminimo, Džianis turi sutikti su keistu miesto mero pasiūlymu – pastatyti religinį filmą,
kuriame pagrindinius Pontijaus Piloto ir Kristaus vaidmenis turės atlikti beviltiški vietiniai aktoriai.

Šis filmas buvo atrinktas ir pristatytas 16-ojo Vilniaus tarptautinio kino festivalio “Kino Pavasaris” pagrindinėje programoje.

la-passione-2 la-passione-3 la-passione-4 la-passione-5 la-passione-6 la-passione-7 la-passione-8 la-passione-9 la-passione-10 la-passione-11 la-passione-12

O šiaip – man tai buvo atgaiva širdžiai. Geras kinas. Nelabai sunkus, lengvai žiūrėjosi, net vietomis juokinga buvo, bet su gilesniu užmanymu. Dabar toks laikotarpis, kad tokių filmų ir norisi. Lengvų, bet ne lėkštų.

Duodu 9/10. Na, neduosiu gi visiems 10. Vis tiek iki 10 man šiek tiek trūko.

Advertisements