Per šį ilgą laikotarpį pažiūrėjau vieną labai gerą, viena vidutinį ir vieną labai vidutinį filmą. Ir kažkaip nesirašo man apie juos. Be visa ko darbai užpuolė. Tai tada trumpai apie kitą seniau matytą filmą. Gal pramuš aprašinėti aktualius filmus, o ne kažkada matytus. Nes seniau nors ir labai užimtas budavau, bet rasdavau keletą minučių pasidalinti ką mačiau.
Taigi Naktinis portjė / Night Porter (1974):
Rež.: Liliana Cavani
Vaidina: Dirk Bogarde, Charlotte Rampling, Philippe Leroy ir kt.
Pirmą kartą šį filmą mačiau prieš kokį 20 metų. Na. Kažkur panašiai. Tada su būsima žmona daug vaikščiojom po kino teatrus. Tada prisimenu, kad visai patiko šis filmas. O kaip man jis pateko pažiūrėti prieš kokius metus antrą kartą ir nežinau. Gal perskaičiau kokį anonsą, prisiminiau, kad jau mačiau šį filmą, pagrindinę idėją prisiminiau, o kaip baigėsi ir pamiršau. Matyt, norėjau prisiminti, kaip baigėsi.
Taigi. Pagrindinė idėja. Tiksliau ne idėja, o scenarijus, nes idėjos taip ir nesupratau. Taigi. Pagrindinis scenarijus. Baigėsi Antrasis Pasaulinis karas. Netikėtai viešbutyje susitinka buvusi fašistų belaisvė ir besislapstantis buvęs jos kankintojas. Ir kas keisčiausia. Tiek tada, tarp aukos ir kankintojo įsiliepsnojo nežinau kas – meilė ar aistra. Tiek ir dabar, abu meta savo gyvenimus ir pasineria į pavojų ir aistros kupiną gyvenimą.
Mane labai šokiravo toks scenarijus. Ar tai įtikėtina, kad taip gali būti realiame gyvenime. Iš principo, o kodėl ir ne. Labai dažnas atvejis, kai auka įsimyli savo kankintoją, tik kažkaip iki šiol tekdavo susidurti su silpnesnėm versijomis, tarkim psichologiniu smurtu.
Nors filmas su erotiniu atspalviu, tikriausiai prieš 20 metų tik jį ir mačiau, todėl man tada taip patiko, o dabar matau painius žmonių psichologinius paveikslus.
Todėl dabar taip filmas nesužavėjo. Baisi ir liūdna pabaiga. Nors, matyt, jei būtų ne tokia pabaiga, tai filmo idėja taptų visiškai priešinga, o dabar yra tokia kokia yra.
Kas norėta pasakyti? Kad meilė nugali viską? Kad ne visada suprasi logiškai meilės priežastis? Gal.
Žodžiu, sukrečiantis ir šokiruojantis filmas. Ir duodu 6/10. Pakankamai mažai. Gal dar 20 metų reikia man nugyventi, kad suprasčiau šį keistą filmą. Pagyvensim, pamatysim.
Na, dabar jau galiu aprašinėti kitus filmus?
ATF dienoraštis 