Tags

, , , , , , ,


Paskutiniu metu niekas nebedžiugina. Čia kaip tas balionėlis – nebedžiugina ir tiek. Nei darbas, nei kinų žiūrėjimas, nei knygų skaitymas, nei … Vaikštau kaip zombis. Net su bendruomene nesinori susitikti. Bet nuėjau vėl. Sėdim meldžiamės. O man tokia mintis – Dieve, ką man daryt? Niekas nebedžiugina. Ir kita mintis. O tu fantastikos knygas skaityk. O geras. Pamiršau savo seną pomėgį. Net prisipirkęs PFAF Eridano knygų. Na, nuo ko pradėti. Ai, seniai buvau pradėjęs skaityti “Skaitmeninį Jėzų”. Bet mečiau. Ne dėl to kad neįdomi buvo. Kažkas kitas nuviliojo. O dabar kaip ir į temą. Pasimeldžiau, o man ir mintis iš anapus. Susirandu knygas.

skaitmeninis_jezus_1 skaitmeninis_jezus_2

Net neskaitau apie ką, o iš kart imu skaityti. Atsiverčiu pirmą puslapį. Patį pirmiausia. Versta iš vokiečių kalbos. Originalus pavadinimas „Das Jesus Video“. Hmz. Čia kaip tas filmas “Sex Video”, kurio net nežiūrėjau. Kažkaip lietuviškai turėtų būti “Jėzaus video”. Visai kitaip nuskamba. Skaitmeninis – tai tikėjausi apie kažkokią tolimą ateitį, kur būtų Virtualus Dievas. Matrica kažkokia. Skaitmeninis – žymiai labiau intirguojantis pavadinimas. Deja, bet pavadinimas “Jėzaus video įrašas” būtų žymiai tikslesnis. Na, bet yra kaip yra.

Dvi dalys. Šiaip tai iš tikrųjų viena dalis, tik per dvi knygas išleista, t. y. antra dalis privaloma, nėra jokios pabaigos po pirmos.

Skaitau. Visai ne ateitis. Dabartis. Tiksliau kokių 10 metų senumo dabartis. Aš tai nelabai mokslinei fantastikai priskirčiau. Na, taip yra vienas fantastikos elementas, o šiaip tai trileris, detektyvas. Apskritai, D. Brown “Da Vinčio kodas” arba “Angelai ir demonai” priminė. Ypač, kad ir tema panaši. Imamas Jėzus Kristus ir sugalvojama kokia nors sąmokslo teorija, o po to bandoma tai įrodyti. Tik D. Brown kažkaip labiau intriguojančiai rašo. Gal dėl to, kad šios knygos autorius yra vokietis, tai lyg jautėsi tokia kapota kalba, trumpais sakiniais. Čia kaip aš mėgstu rašinėti. Vienas žodis – visas sakinys. Nežinau, ar taip gramatiškai teisinga arba kai skaitosi gražu? Bet man taip gaunasi.  O šiaip dar neaišku, kuris pirmas pradėjo tokio stiliaus knygas rašyti.

Dar jautėsi, kad intriga mezgama dėl intrigos, jautėsi dirbtinumas. Tikro meistro romanus kai skaitai, tai viskas natūraliai, o čia jaučiau, bent man taip pasirodė, kaip autorius sėdėjo ir specialiai galvojo kas ir kaip bus. Na, bet kentėti galima, vis tiek įdomu, o kaip ten viskas išsivystys. Na, gal ir buvo keletas netikėtų posūkių.

Visą laiką skaičiau ir galvojau. Ar čia ateistinis romanas, ar šiaip trileris. Visgi, manyčiau, tikrai labai linkęs į ateizmą. O katalikų bažnyčia pavaizduota ypač baisiai. Net vienintelis teigiamas kunigas – vienuolis pabaigoje parodomas kaip pasmerkia mirti. Ir nors po to ir gailisi, bet jau labai lengvai daro nuodėmę.

Žodžiu, tikintiesiems ne visiems rekomenduoju skaityti šią knygą. Jei tikėjimas silpnesnis, tai sunku susitaikyti su tokiu juodinimu ar įvairiais iškraipymai. Nors yra ir keletas įdomių idėjų religne tema, dėl kurių aš abejoju, ar tai ateistinė knyga. Matyt, kad ir pats autorius yra pasimetęs savo požiūryje į Dievą. Lyg norėtų netikėti, bet lyg kažkur giliai atrodo, jog Dievas yra.

Ai. Beje knygoje paminėtas dabartinis kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas. Kaip visiškas verslininkas nevykėlis. Įdomiai čia. Prieš kiek čia metų ši knyga rašyta?

Dar vienas keistas momentas. Skaičiau, skaičiau. Ir viskas pabaiga. Papasakoja kaip filmų pabaigose būna visų tolesnius likimus. Ir niekaip nesuprnatu. MAtau, akd dar kokį 50 gerų puslapių likę. Tai čia ką turinys toks ilgs bus? Ar apie autorių 50 puslapių? O pasirodo ne. Tai dar nepabaiga. Dar pora skyrių yra kaip priedai po visko. Po trejų metų. Dar po berods dvejų. Skaičiau internete, kad šie papildomi skyriai labai blogi ir kad jų nereikėjo. Net rekomendacija yra jų neskaityti ir negadinti knygos efekto. O man jie patiko. Kaip tik jie užbaigė knygą, sudėliojo viską į savo vietas. Knyga tapo aiški ir po jų pajutau malonų užbaigtumo jausmą. Be tų skyrių man atrodė, kad knyga yra nebaigta. Yra mėgėjų, kai paliekama skaitytojui (ypač kinuose – žiūrovui) susigalvoti apie ką čia buvo kalbama ir kokia viso to idėja. Aš nelabai taip mėgstu. Aš mėgstu kaip šioje knygoje. Pabaigoje viskas (šiaip tai ne viskas, palikta šiek tiek skaitytojo fantazijai) sudėliota ir man tai patiko.

Taigi. Nelabai supratau, kodėl ši knyga laikoma mokslinės fantastikos žanro, nes joje nėra jokių mokslinių idėjų. Viena vienintelė fantastinė idėja yra, bet net nepabandyta sugalvoti jai jokio mokslinio paaiškinimo. Taigi – veiksmo trileris, su vienu fantastikos elementu. Na, gal ir jo. Nebegali jo laikyti šiaip sau trileriu.

Knyga patiko, nors ir nėra tokia, po kurios sakyčiau: Vau – čia tai mokslinė fantastika, čia tai Sci-fi. Skaityti buvo įdomu, įtraukė, bet ne Vau.

Advertisements