Tags

,


Šimtą metų nebuvome susitikę. Šiaip po mokyklos baigimo ir buvome susitikę tik du kartus. Vieną kartą iš kart po metų po baigimo. Po to gal 10 metų nebuvom susitikę. Gal mažiau. Esmė, kad aš antrą susitikimą visai pamiršau. Visai. Tik kai priminė, tai jo, kažką miglotai pamenu, bet painioju, kas buvo per pirmą, kas buvo per antrą. Ir dar kažką miglotai pamenu apie trečią susitikimą, kuriame aš išvis nedalyvavau. Ne dėl to, kad negalėjau, bet nenorėjau. Kažkokios psichologinės problemos buvo. Nepamenu. Ai, praeitis. Šiais metais aš užsimaniau klasės susitikimo.

O kaip buvo. Facebooke mano mokyklos meilės vyras papostino kažką žiauriai gražiai apie savo žmoną. Na, taip, aš su juo irgi drauguose. Ką aš žinau, pats stebiuosi, gal aš draugiškas 🙂 Bet žiauriai gražiai parašė. Man net pavydas suėmė. Va, jei būčiau gavęs į žmonas tą savo meilę, tai kaip dabar laimingai gyvenčiau. Na, gal taip, gal ir ne. Gal ne žmonoje esmė, o vyre. Kažkaip nostalgija užplūdo. Prisiminiau kitus klasiokus, klasiokes. Kažkaip pagalvojau, kad gera būtų susitikti. Bet tai tik pirmos mintys. Po kiek laiko ta mano pirmoji meilė įsikėlė pas save į facebooką savo nuotrauką. Šiaip ji labai neaktyvi fb, tai buvo labai įdomu. Man. Ir buvo labai keistas jausmas. Mano pirmoji meilė. Mano gražiausia mergaitė. Tokių pasaulyje tikrai daugiau nėra. Linksma, graži, vikri ir t.t. Ir žiūriu į nuotrauką ir nepažįstu. Visa plona kaip smilga, lyg kažkokių medžiagų trūktų. Ne, šiaip man patinka lieknos moterys, bet ji kažkokia sudžiūvus. Nesakau, kad pasenus. Kažkaip pasidažius keistai. Žodžiu, kažkoks šokas. Aš jos nebekabinčiau. Na, pagalvojau, o ir gerai. Po tiek metų galėsiu su ja normaliai kalbėtis, o ne tai kad seilę varvinti ir svaigti. Aš juk su ja net normaliai kalbėtis negalėdavau, man žemė iš po kojų išslysdavo, suktis galva pradėdavo ir aš iš savęs išeidavau į kitą astralinį pasaulį. O dabar jėga. Baigėsi jos kerai. Galiu žiūrėti į jos nuotrauką kaip ir į visų kitų moterų. Galėsim visai linksmai susitikti ir pabendrauti.

Ir pradėjau megzti tinklus. Pirmiausiai fb susirišau su klasioke su kuria ir taip daugiausia bendraujam ar fb, ar el. paštais. Tikriausiai ir gyvai susitiktume, jei tame pačiame mieste gyventume. Kažkaip įtariu, kad ji mokykloje mane įsimylėjusi buvo, bet tik po mokyklos mes taip susidraugavome. Gal ir ji išsilaisvino iš manęs kai sau vyrą susirado. Žodžiu ji irgi užsidegė, davai, darom. Aš tada iš vis pilnas entuziazmo. Pradėjau plėsti tą idėją. Visi tik jungiasi, tik darbai poška. Organizuojamės. Fb dvi klasiokės susikapojo. Išmetė ir mane iš draugų. Aš per 15 min sutaikiau abidvi, vėl draugystė. Aš pilnas entuziazmo, tik plečiasi darbai.

Ir čia vieną vakarą skamba telefonas. Kažkokia boba skambina. Labas, atf, ar pažįsti kas skambina. Aš tik smegenėlėse per sąrašiuką galimų pažįstamu perbėgau. Nėra. Nepažįstu. Pala. Ištraukim archyvinį sąrašiuką, kurio jau kokį 20 metų nenaudojau. O, siaubas. Čia juk ta pati mano mėgstamiausia (ne mylimiausia, o mėgstamiausia) klasiokė. Su kuria tiek bendraujam virtualiai. Boba. Ji visiška boba. O ne ta 18 metų mergaitė, kurią aš prisimenu. Boba. Net iš balso boba. O tai aš? Senis tada? Senis. Sukriošelis? Bl… Negalima susitikimų daryti kas 20 metų.

Na, žodžiu. Mano entuziazmas dingo. Gerai, kad pagrindą užsukęs buvau. Kavinė užsakyta, bet kiek žinau atvarys gal trečdalis klasiokų. Nors dar yra laiko, gal kaip nors stebuklingai susiorganizuos. Bet aš žinau, kad jei nėra variklio, nėra kuris paskirsto konkrečias užduotis, tai niekas savu noru nieko ir nedaro. O į mano paragimus pakvieskite visus su kuo sueinate, kažin ar kas reaguos. Čia kaip mano žmona, sako tiek pas ją moterėlių darbuotojų, o darbas neatliktas. Klausiu, o tai konkrečiai kuriai buvo pavesta. Taigi, sako, jų daug, mato, kad reikia atlikti. Eee, taip nieko nebus. Reikia konkrečiai kiekvienam paskirstyti darbus ir dar kontroliuoti ar atliko. Tada viskas suksis. Ir dar žmonės bus patenkinti, nes žinos ką konkrečiai reikia daryti, už ką atsakingas.

Taigi, mano entuziasmas dingo. Palikau viską savieigai. Ne, nu dar parašiau, kad tipo artėja, ruoškites, bet nuo to laiko daugiau nepasistūmėjo daugiau, nei buvo suorganizuota. Pagyvensim, pamatysim.

Na. Jau po susitikimo. Nuo ko pradėti įspūdžius?

Mėgstamiausia klasiokė. Telefonu atrodė boba. Susitikom. Na pirmas įspūdis ne paauglė, bet šiaip visai ir ne boba. Sakyčiau, mano amžiaus moteris. Gal tik šiek tiek aš jaunesnis 🙂 Žodžiu, su ja nemažai ir bendravau. Faina su ja kažkaip. Panašiai galvojam, panašiai linksminamės. O jos vyras apskritai klasė. Jos vyras ir kitos klasiokės vyras buvo linksmiausi bičai. Aš su jais irgi padurniavau, bet visi kažkaip keistai į mane pažiūrėjo. Dar po to anekdotą pošlą ant pykčio papasakojau. Ai užkniso, sėdi visi pensininkai. O anekdotas toks:

Vyras jau kuris laikas nebepamyli žmonos. Mėnuo, du. Vieną vakarą grįžta namo:

-Žmona rengis greitai, stokis ant galvos.

Ant galvos? Bet, ai, taip seniai vyras padarė, kad greitai nusirengė, atsistojo ant galvos. Vyras įkišo galvą tarp kojų, žiūri į veidrodį:

-Na, ne. Netinka man barzda.

🙂

Praktiškai niekas nesijuokė. Supratau, kad perlenkiau lazdą. Nuvariau su tais bičais ne iš mūsų klasės šokti ir šiaip durniuoti.

Ai, o kaip mano pirmoji meilė? Nu į nx. Fb tokia negraži nuotrauka, o realybėje blia tokia pati graži kaip seniau. Net jos vyras ją iš karto apsikabino. Matyt mano grobuonišką žvilgsnį pamatė. Po to jis tokią kalbą rėžė apie savo žmonos talentus, kad ir aš supratau, jog tokių vyrų reik su žiburiu ieškoti. Po to ir jis apsiramino, matyt, pamatė, kad paklojo mane nokdaunu. O aš ją per šį susitikimą pirmą kartą pabučiavau. Į žanduką tiesa. Visi ten atsisveikindami bučiavosi. Kokia graži. Visai kaip mokykloje. Tik kažkaip atidžiai į akis žiūri. Ir aš skęstu jose. Bet gerą skonį aš turiu. Jau mokyklos laikais žinojau, kas ir senatvėje atrodys gražiai.

Čia į tą pačią temą. Kita mano labiausiai bendraujanti klasiokė. Mokykloje per išleistuves aš su ja visą vakarą šokau. Paryčiais namo lydėjau. Tai va. Šita irgi graži moteris. Daili tokia. Jos vyras irgi fainas. Čia tas antras su kuriuo ir durniavau.

Tiesa. Kai kurių papročių aš nesupratau. Durniuojam tipo. Pasistato prieš mane šitą klasiokę, tipo, žiūrėk kokia graži, kokia figūra, kokie papai ir ima ano ranką ir tiesia, kad aš juos čiupinėčiau. Na taip graži. Na taip vilioja. Bet nečiupinėsiu gi aš kitos moters papų vien dėl to, kad jie man patinka. O ypač klasiokės. Man jos kaip šventenybės. Jas graibyti – kaip kokia pedofilija. Po to dar šokome.  Apsikabinę. Jis. Jo žmona. Aš. Ir ta kita. Ir jis, tipo, rėkia, kad papais trinamės. Ir trinasi. Siaubas kažkoks. Teko pasakyt, kad aš kompleksuoju, nes kai numečiau svorio tai ir papai dingo. Šito momento nepagavau ir aš.

Na visi stebėjosi kaip aš gerai atrodau. Ryte į Gariūnuose nuvariau, naujas mano liekno dydžio kelnes ir marškinius nusipirkau. Barzdą 1 mm atsiauginau. Tipo, sexy. Žodžiu, tikrai vyras kaip iš paveiksliuko.

Tokie gražūs tik trys ir buvom. Aš, mano pirmoji meilė ir išleistuvių vakaro klasiokė. Ai, nu dar tų klasiokių vyrai.

O kiti arba nusenę, arba išstorėję.

Viena tokia kaip bačka pasakoja apie efektyvias dietas. Čia po pasakojimo apie tai kaip aš numečiau svorį. Tipo mano metodas šuds, o jos geras. Ji kokius 120 kg. sveria. O aš lieknas. Ta pati pasakoja, kaip jai gera netekėjusiai, bet ji turi meilužį. Taip ir pasakė – meilužį. Besididžiuodama. O man tai gaila jos. Tipo, nieks neima į žmonas, tai šiaip guodžiasi. Aš ir jos neimčiau po jos pasakojimų, kaip reikia šunis auklėti. Išleistuvių klasiokė net savo šunį ant rankų paėmė, kad tik nepradėtų jos Maramaduko auklėti. Ai, pratęsimą pas ją namuose darėm. Gražus namas.

Dar kita irgi. Apie mano išvaizdą kalbam. Kaip čia toks plonas. O ji irgi kokį 100 kg.  Tai aš taip paguodžiančiai sakau, kad man ir dar 4 kg numesti reiktų iki idealaus. O ji sako: jo, jai tai kokį 10 kg. Kiek? Mano manymu 30 KG.  Nu, ok, kaip tokiam amžiui 25 KG. Būtų kaip aš normali, nors ir neideali.

Pabaigai juokingiausia. Žvengėm su klasioke fb iš mano suolo draugo. Tipo, ir mano žmona sako, kad jis gėjus. Ir jos vyras pasakoja, jog prie jo kabinėjasi. Ne, nu, sakau: negali būti. Taigi 12 metų pradraugavau, vienam suole prasidėjom. Aha, sako, tai vadinasi jis tave įsimylėjęs buvo. Tada pasijuokėm ir tiek.

Ok. Liko diena iki susitikimo. Aš pradėjau klausinėti kaip čia kokie papročiai dėl alkoholio. Patys ko norim atsinešam.  Kažkas pasakė, kad vyno atsineš.  O, faina, man ir labiausiai tinka. Taigi mano klasiokas klausia, ką nešiuos aš. Jau privačiai klausia. Vyno butelį, sakau. O, sako jis, jis irgi. Davai susitikime iki klasės susitikimo, nusipirksim vyno ir kartu ateisim. Nu ok. Tik ką ten rinktis. Nutarėm gi vyno. Bet jei nori, galim kartu.

Važiuoju, matau kad vėluosiu, skambinu, sakau, davai varyk be manęs. Nu nieko, sako, palauksiu. Nu, ok. Nuvarom pirkti vyną. Tai kokį aš sau išsirenku, tai jis irgi tokį patį. Nepanašus jis man į vyną geriantį. Taip ir negėrė jis to vyno. Kažkieno brendį gėrė. Tiesa, mano vyną labai girė. Sakė, labai skanus ir dabar tokį pats pirks.

Vakare (tiksliau naktį) mergos sako – varom į pratęsimą. Aš sakau, ai, ne, noriu miego jau. Klaisiokas – aš irgi nevarau. Po kiek laiko mane prišnekino, ok, varau. Klasiokas – aš irgi. Na, ok. Nuvarėm, nusimovėm batus, o tas man capt už užpakalio. Bl… taip kaip aš savo žmonai graibau. Apsimečiau, kad išgerės ir nieko nejaučiau. Po to sėdim, galvoju, ai laikas man namo. Tykiai susiradau šeimininkę, sakau, viskas, išvarau. Tas klasiokas išgirdo, o, aš irgi. Bl… Kaip mažas vaikas iš paskos bėgioja. Arba kaip įsimylėjęs? Čia gal, kad su tais byčais padurniavau, tai ir įsidrąsino. Aha, gera su tais durniuoti, kai žinai, jog jų seksualinė orientacija normali ir kad pas juos, kad ir liejasi tas seksualumas per kraštus, bet žinai kuria kryptimi nukreiptas galų gale bus. Ai, žodžiu, juokinga.

Aš taip tyliai paklausiau, ar kitais metais susitiksim. Visi garsiai:

-Tai kaip ar po 5 metų susitinkam?

Aš:

-Ai, nu, ok, vėl po 25 metų. Aš dalyvausiu.

Na, ir ok. Nei ten ypatingai linksma, nei ypatingai įdomu. Geriau knygą įdomią paskaityti.

Advertisements