Lidl

Ir aš ten buvau, alų, midų gėriau, per barzdą varvėjo, burnoje neturėjau. Tikriausiai taip ir gavosi, kad burnoje neturėjau, nes praktiškai nieko ir nenusipirkau. Žmona nusipirko kažkokių dėžių (mėsos nebuvo tokios kokios reikėjo), o aš vyno butelį. Išlaukiau dienos, kol lauke prie Lidl nebesimatys eilių, berods 10 dienų prireikė, kad lauke nebebūtų eilių tam, kad įeiti. Man taip jau gavosi, kad kasdien pro 2-3 lidlus pravažiuoju, o kartais net pro 4. Ar čia mano toks gyvenimo būdas, ar čia lidlas ant populiariausių gatvių sustatė savo parduotuves. Eiti, kai matai mažiausiai 50 žmonių eilę, manęs netraukė. Bet šiaip įdomu pažiūrėti, ko ten liaudis taip traukia ir dar, ką iš ten maišais neša. Teko buti Lenkijoje Lidl’e, tai labai nesužavėjo, na, taip buvo pigu, bet labiau paliko įspūdį Tesco. Todėl įdomu pažiūrėti kaip čia pas mus.

Atvažiuojam sekmadienį. Išsirinkau Lidlą, kur ir taip mažiausios eilės buvo, kai jos lauke matėse. Lauke žmonių eilės nėra. Galima vadinasi bandyti. Mašinų aikštelė pilna. Bet neieškojus randu vieną laisvą vietą. Žodžiu, įmanoma ir mašiną pasistatyti. Vežimėliai lauke. Įdomu kaip žiemą bus? Nauji vežimėliai, malonu, kai gerai važiuoja. Užeinam, žmonių tai tikrai siaubas. Pilna. Nors su vežimėliu praeinu, šiaip nėra taip, kad įėjau ir daugiau nepasisuksi. Daug, bet praeiti įmanoma. Bet mane vargina toks kiekis. Kitą kartą eisiu į Lidl, kai bus dar žymiai mažiau.

Apsipirkimo laikas. Nors eilės ir didžiulės, laiko nenuėmiau, bet nepasakyčiau, kad mane būtų kaip nors suerzinęs tas laikas, kurį stovėjau eilėje, kažkaip greitai ji praėjo. Nežinau, gal kokias 5, gal 10 minučių. Žodžiu, tikrai nesitikėjau, kad taip greitai bus.

Klaidos. Aš kaip visada radau ženklinimo klaidą. Rinkausi vyną. Norėjau ispaniško, o žiūriu, nebloga kaina, paimu butelį, o ten itališkas. T.y. kaina viršuje, virš butelio, na, lyg lentinos būtų sumaišytos. Žodžiu, mano ispaniškas, pasirodo kainuoja 1 euru daugiau, t.y. padaro vyną nebe pigesnį 1 euru negu visur, o daug maž kaip visur. Šiaip tai vynas nelabai, žmonai nepatiko visai, bet čia nekaltinčiau Lidl’o. Ir kitose už tokią panašiai mažą kainą galima irgi žiauriai blogų nusipirkti. Tik kitose aš daugmaž žinau, kurie mums nepatinka ir tokių neperku.

Kainos. Nužiūriu 3 prekių kainas – bananų, nektarinų ir persikų. Bananai 0,99, nektarinai, persikai 1,79. Taip jau gavosi, kad tą dieną teko pabūvoti vos ne visuose tinkluose, taigi galėjau palyginti kainas. Pirmiausia Norfa. Žiūriu ir negaliu patikėti. Na, kad bananai apie 1,50 nenustebino. Žinojau, kad Lidl spec. akciją bananams padarė. Bet nektarinai ir persikai visu euru brangesni. Čia vos ne kad du kart brangiau. Ir Lidl’o tokie gražūs, o Norfos (šiaip Norfoje visada vaisiai be ryšio) tokie sudžiūvę, aptriūšę. Susinervinu, kad Lidl’e nepirkau. Ok. Maxima. Bananai 0,99. Aha, irgi akcija. Paimu kekę, nes šiaip kažin ar kur bus pigiau. Nektarinai ir persikai Maximoje šiek tiek brangiau nei Lidl’e, kažkur apie 2 eurus, bet ne taip kosmiškai kaip Norfoje. Rimi. Bananai 1.15, lai, lai, lai aš jau Maximoje nusipirkau. O nektarinai 1,69. Persikai berods 1.89. O, geras, nektarinai pigiau nei Lidl’e. Ir irgi gražūs. Pasiimu nektarinų iš Rimi. Iki buvau tik kitą dieną, tai sakyčiau nebesiskaito, bet bananai buvo šiek tiek virš euro, o nektarinai lygiai ta pati kaina kaip Lidl’e (gal sekmadienį ir kita kaina buvo). Išvada, gal kitos prekės ir pigesnės, bet būtent tos, kurias žiūrėjau nebuvo pigesnės. Nors ir ne tokios kosminės kaip Norfoje. Nesupratau Norfos marketingo politikos visai. Tikriausiai marketologai sekmadieniais pas juos nedirba.

Aptarnavimas. Pabaigai įdomiausia. Standartinė situacija – kasininkai, matyt, mažiausiai įdomu, nes ten paprasta, skanuoji, paskaičiuoji pinigus ir viskas. Nors, sakyčiau, atkreipiau dėmesį, kad Lidl berniukas – kasininkas buvo labai malonus. Aš per dieną praleidęs tokį kiekį žmonių būčiau piktas. O jis – malonus. Na, ne taip įdomu standartinės situacijos. Įdomiau nestandartinės. Kaip ir sakiau, Lidl’e žmonių, kad praeiti sunku. Žmona renkasi kažkokias dėžes ir neranda kainos. Sako, reikia paklausti. Aš: tu ką, gal durna, pažiūrėk kiek žmonių, kas čia tau kažkokios suš… kainos ieškos. Pro šalį kaip tik eina iš Lidl’o moterėlė, kažką neša į salę. Žmona paklausia. Salės darbuotoja meta, ką dariusi ir bando ieškoti kainos, neradusi, kažkur nubėga jos ieškoti. Wtf? Kažkokioje Lidl žemų kainų parduotuvėje daržinėje (nors ir tvarkingoje) toks aptarnavimas? Keista. Toliau dar įdomiau. Žmona nori išsirašyti sąskaitą faktūrą. Na, joo, prie tokio žmonių kiekio ir eilių ją pasiųs kuo toliau. Sakau, paklausk iš anksto, ar apskritai įmanoma. Paklausia berniuko – kasininko, ar bus galima išsirašyti sąskaitą. Taip, be problemų. Hmz. Nuskanuoja prekes. Čia mums kur į informaciją kur nors eiti (kaip Maximoje ar Rimi), kad išsirašyti? Na, ne, sakykit įmonės kodą, išrašysiu čia pat. Sudiktuoja. Dabar sakysiu pavadinimą, adresą. Na, nereikia. Rado jau. Bet mes čia niekada dar nebūvom. O čia jūsų rekvizitai? Na, taip. Ką jie užkrovė visų įmonių duomenis? Va, dabar prasideda įdomumas. Nestandartinė situacija. Įmonė ne PVM mokėtoja. Ir sistema neleidžia išrašyti. Ooo, aš pasistiebiu, kad geriau matyti, kas dabar bus. Berniukas toliau nuotaikoje, aha, čia ne PVM mokėtojas, matot, negaliu išrašyti, atsiprašau, bet palaukite tuoj sutvarkysiu. Momentaliai iš kažkur išdygsta moteris (tikrai neskambino, tai nesupratau iš kur ji atsirado). Tas aiškina, kad reikia skubiai surasti Joną (ar koks ten vardas) ir jis turi padaryti tą ir tą. Aš stoviu ir galvoju. Na, taip. Suras gi jie tą Joną sekmadienį ir dar jis išspręs. Sekmadienį. Nejuokinkit žmonių. Nepraeina ir minutė, o Jonas jau čia. Rimtai. Pažiūri į situaciją, vėl atsiprašo, ir paėmęs čekį nubėga pas save kažkur išrašyti mums sąskaitą. Sąskaita gal kokį 15 eurų, o čia dėl mūsų visi bėgioja. Po kelių minučių atneša, vėl atsiprašo, ir atiduoda išrašytą. Jooo. Nustebino.

Na, toliau įdomiau. Norfa. Niekada negarsėjo geru aptarnavimu nestandartinėse situacijose, bet įdomu kaip šį kartą. Žmonai reikia užsipirkti be skaičiaus daug mėsos. Kažkur 20-30 kg. Sako, varom į Norfą, ten gera mėsa. Aš sakau, bet tai bus kaip visada, bus problemų. Ai, gal šį kartą nebus, nes jau ir taip atvažiavom. Kartais juk padaro. Na, jo, kartais padaro. Priklausomai ant ko užtaikysim. Ir taip. Nestandartinė situacija. Žmona ginčijasi su pardavėja. Ta, nieko padėti negali. Žmona reikalauja aukščiau stovinčio. Ateina vedėja. Ta irgi ginčijasi. Žodžiu, sakau, juk sakiau, kad taip bus, varom iš čia. Varom į Maximą.

Maxima. Čia sakyčiau įdomiausia ir keisčiausia. Visada sakiau, kad Maximoje klientus myli. Nei viena parduotuvė nesielgdavo su klientais taip gerai kaip Maxima. Taigi vėl ta pati nestandartinė situacija. Pardavėja vėl aiškina, kad niekuo padėti negali. Mes aiškinam, kad šitoje pačioje parduotuvėje, jau gal 20 kartą perkam tą patį dalyką ir visada ta pati problema, tada ateina kažkas ir ją išsprendžia. Taip, tikrai taip ir būna. Gal galite pakviesti, kas žino, kaip tai padaryti. Ir čia prasideda. Ateina mėsininkas (seniau atiedavo mėsininkas ir išspręsdavo) ir irgi pareiškia, kad taip neįmanoma. Bet mes juk žinome, kad įmanoma. Ne pirmas kartas. Žodžiu prasideda ginčas. Net rietenos. Ten kažkokia pardavėja praeidama pro šalį lyg patyliukais pasako, kad gi galima, tereikia svarstyklėse kažką nustatyti. Bet tiek ji pati bijo kištis į barnį, tiek jos niekas neklauso. Man nusibosta klausytis nueinu persikų kainų pažiūrėti. Grįžtu, žmona jau pasirodo filmuoti buvo pradėjusi, atėjo (nežinau kas ją iškvietė) kažkokia aukštesnio rango žmogus (vedėja?), na, matosi, kad aukštesnio, nes bando ieškoti išeities, ta pardavėja vos ne, kad rėkia ant mūsų. Neįmanoma. Mes sakom, kad įmanoma. Tos jaunesnės pardavėjos prašom pagalbos, ta ir sako, kad įmanoma. Ir tada, ar tai ta jaunesnė, nors man atrodo, kad ta piktoji pardavėja pati išsprendžia. Oho. Kokį 40 minučių rietenų. Aš suprantu, kad mano žmonai tai patinka. Bet, kad Maximoje taip su klientu elgtusi, kažkas naujo. Sakau, kad daugiau į Ukmergės Maximą nebevarom. Varom į Akropolio. Nors ir ten kiekvieną kartą aiškinam, ko mums reikia ir kaip tai padaryti. Bet Akropolyje irgi greitai atsiranda viršesnis, kuris supranta, ko norim ir kaip tai padaryti. Ir padaro.

Taigi išvados.

Nustebino Lidl kainos. Tiksliau, nesupratau, ko ten liaudis plūsta. Gal aš ne tokias prekes perku, gal ten kai kurios tikrai žymiai pigiau.

Nustebino Lidl aptarnavimas. Užskaitau. Tikrai vien tai davė daug pliusų. Tiesiog paliko malonų jausmą. Ir tikrai, jei ko reiks ir bus Lidl šalia eisiu ten, nors specialiai kažin ar važiuosiu.

Nustebino Norfos kainos. Žymiai brangiau nei Lidl, nei Maximoj ar Rimi. Likau nesupratęs. Vaisių nekokybė ir blogas aptarnavimas žinomi iš seniau.

Nustebino blogas aptarnavimas Maximoje. Taip nebūna. Negali būti net. Visiškai nesupratau kaip taip gali būti.

Ir nustebino, kad Rimi nusipirkau pigiau nei Lidl. Irgi keista. Man visada atrodė, kad Rimi viena iš brangesnių.

Iki kaip visada pastovus. Nei nustebino, nei ką. Gal kad kainas jame žiūrėjau tik kitą dieną. O aptarnavimo neteko susidirti su nestandartine situacija. O standartines visi moka spręsti. Daugmaž visi.

Visai įdomus tyrimas su tuo Lidl gavosi.