Tags

,


Pasitaikė pabuvoti viename Vilniaus hostelių. Užeinu į virtuvę, o ten tokia smarvė, tokia smarvė, kriauklėje paliktas pieno ąsotis, kuris stovi kokią savaitę ir jis perrūgęs, kad dvokas eina, net sunku apsakyti, vos neapsivėmiau. Žmonai, sakau, davai išplausiu, ta sako, nu, ne, kažkai nepatogu svetimoje virtuvėje savivaliauti, atsiklauskim administratorės. Aš vieną kartą praėjau pro šalį, antrą kartą nebeištvėriau. Įsivaizduokit, aš puoliau plauti svetimų indų, nors pats turėjau praleisti ten tik kokias 15 minučių. Kažkas neįtikėtino, aš svetimoje virtuvėje, svetimus indus plaunu. Po to atsiprašiau administratorės už tokią savivalystę, bet įtariu, kad jis suprato, jog jai priekaištauju. Man tai kas, 15 minučių ir išėjau. Beje, išeinant kvapas jautėsi ir prie receptiono, t.y. visas hostelis prasmirdęs tuo dvoku. Ai, dar kitą dieną teko užteiti vėl ten, tai vėl kažkas smirdėjo, kažkas vėl gedo, na, buvo neplautų indų krūva didžiausia, bet šį kartą kvapas ne toks aitrus, 15 minučių ištvėriau, be to ir indų krūva didžausia, tiek tingėčiau plauti.

Tokia štai tvarka kai kuriuose hosteliuose. Sutikau svečių net iš Kazachijos.

Advertisements