Tags

, , ,


Jau pamečiau skaičių kelintą kartą važiavau į Baltarusiją ir ar visus kartus paminėjau kai buvau. Man atrodo paskutinių kartų nepaminėjau, nes neįvyko nieko įdomesnio. Šis kartas įdomesnis, nes pirmą kartą važiavau traukiniu. Mane primokino, ką sakyti ir ko ne. Svarbiausia, kad sutaptų, ką sakau ko važiuoju ir kur, su tuo kas parašyta gaunant vizą. Nes realiai šiek tiek nesutapo, bet mano manymu toks mažmožis, juk nieko nusikalstamo daryti neketinau, tiesiog ant iškvietimo kitas miestas parašytas, nors aš važiavau į Minską. Tai aš labai bijojau. Lietuvių pasieniečiai tai tik pasus patikrino, na, to ir tikėjausi. Bijojau baltarusių. Na suimti nesuims, bet iš traukinio kažkur pasienyje išlaipinti gali.

Pervažiuojam sieną, prilipa daug baltarusių, muitininkų bei pasieniečių. Aš į vieną pasienietę įsistebeiliuju, joma ja, ale kokios tos baltarusės gražios. Ta pastebi, kad aš jį akis įbedęs. Ui, nežinau, ką pagalvos, dar pradės įdėmiai tikrinti. Per tą laiką praeina muitininkai. Pamato ant mano kelių lietuvišką pasą ir net nepaklausia, ką vežu. Visų baltarusių atidaro lagaminus, net į mažus maišelius įlenda pažiūrėti. Na, muitinės aš ir nebijau, pas mane dantų šepetukas, pasta, rankšluostis ir keli obuoliai. Ai, dar knyga. Knygą tai atidžiai rinkausi. Esu nusipirkęs apie tai kaip musulmonas perėjo į krikščionybę. Labai norėjau imti šitą. Bet po to pagalvojau, kad šios dienos aktualijomis geriau imti ne tokią provokuojančią. Pasirinkau šiaip religinę, paprastą krikščionišką. Gretimoje eilėje sėdi kažkoks kazachas. Jo pasą per padidinimo stiklą tikrai ne mažiau 5 minutes tyrinėja. Ten kažkokios baltarusės močiutės irgi. Tai kaip dabar bus su manimi? Kokį 20 sekundžių, nuskanuoja, sutikrina vizos nr. ir viskas. Gero kelio. Ei, jei visada toks pasienis, tai iš vis vienas malonumas į tą Baltarusiją važiuoti.

Kas dar įdomaus šį kartą?
Valgėm Lido. Faina, skanu. Aš suspendavau porai dienų žaliavalgystę ir net vegetarizmą.
Užrodė labai skanius varškės sūrelius, tokių Lietuvoje nėra. Dideli, riebūs, gaivūs su sausainiais viduje.
Dar užrodė nerealų dalyką džiovintą žuvį, kokių 10-15 rūšių, Lietuvoje džiovinta žuvis tokia, kad valgyti neįmanoma, o ten jėga.

Ir dar buvau lauko muziejuje: Stalino gynybinės linijos ekspozicija. Nerealu. Bilietas gal kokie 3 eurai, bet eksponatų daug ir be galo įdomių. Bunkeriai, blindažai, apkasai, tankai, patrankos, zenitkės, lėktuvai, malūnsparniai ir net atominės bombos raketa nešėja. Viskas tikra, tik restauruota. Žiauriai įdomu buvo.

2016-03-25 14.22.09 2016-03-25 14.22.16 2016-03-25 14.30.37 2016-03-25 14.32.02 2016-03-25 14.34.02 2016-03-25 14.37.06 2016-03-25 14.43.57 2016-03-25 14.44.02 2016-03-25 14.44.57 2016-03-25 14.45.00 2016-03-25 14.45.20 2016-03-25 14.45.27 2016-03-25 14.47.36 2016-03-25 14.49.21 2016-03-25 14.50.05 2016-03-25 14.56.50 2016-03-25 14.59.24 2016-03-25 15.00.45 2016-03-25 15.01.00 2016-03-25 15.01.56 2016-03-25 15.08.43 2016-03-25 15.12.20 2016-03-25 15.14.13 2016-03-25 15.15.21 2016-03-25 15.16.34 2016-03-25 15.27.29 2016-03-25 15.41.29 2016-03-25 15.45.10

Kaip matom biustas Stalinui ir cerkvė šalia Baltarusijoje visiškai dera tarpusavyje.

Vaikštom po muziejų, aš prisiminiau, kad girdėjau, jog prieš pat fašistams užpuolant Sovietų Sąjungą, Stalino linija buvo išardyta. Paklausiau apie tai vietinio baltarusio, ar tai tiesa. Taip, tiesa, – trumpai atsakė jis.

Po to dar kažkokį paminklą sovietiniam seniui pamatėm, vėl klausiu vietinio kas čia toks. Ai, čia, sako, vietinis sovietinis mitas. Tipo, kažkokį rusų lakūną fašistai pašovė ir jis atseit didvyris krisdamas dar visą vokiečių ešeloną susprogdino. Tas vietinis sakė, kad klausė vietinių bobučių kaip ten buvo. Koks dar didvyris, atsakė bobutės, pizdukas į šieną lėktuvą nuvairavo, sudegino didelsiu kiekius, nebuvo kuo gyvulių maitinti, badauti teko.

Ir dar, siena atgal. 25 minutės. Ach, kad taip visada būtų. Ai, per tas 25 minutes spėjau Duty Free vyno nusipirkti. Šį kartą labai pasisekė su sienos kirtimu, lengvai ir greitai.

Įdomu toje Baltarusijoje.

Advertisements