Tags

, , , , , , , , ,


Netikėtai labai patikęs filmas, nors ir iš sąrašiuko 20 privalomų pažiūrėti moterims filmų. Mane visada tokie sąrašo pavadinimai nuteikia neigiamai ir tik dėl žmonos sutikau žiūrėti filmus iš šio sąrašiuko. Šiaip keista, bet visai neblogas sąrašiukas. Netoks ir feministinis kaip atrodė iš pat pradžių. O šis filmas tai iš vis man patiko. Nerimo dienos / Revolutionary Road (2008):

Revolutionary Road

Režisierius: Sam Mendes – man negirdėtas.

Lietuviai išvertė originaliai – “Nerimo dienos”. Bet sakyčiau, kad teisingai. Mums žodis revoliucija ir bet kokios asociacijuos su juo kelia ypač neigiamus jausmus, nes primena kraugerišką bolševikų perversmą, kurį po to pavadino revoliucija.

Oficialus filmo aprašymas man nepatiko, tikrai nežiūrėčiau filmo su tokiu aprašymu. Na, gelbėjo tik tiek, kad vaidina du puikūs aktoriai Leonardo DiCaprio ir Kate Winslet. Jie po Titaniko vis tiek kažkaip vienas kitą savotiškai įsimylėję. Gal kaip draugai, kaip aktoriai, o gal ir daugiau, kas ten žino. Bet kokiu atveju gražu, kai draugai, o ne priešai.

Ok. Pradedam su žmona žiūrėti. Fu, JAV 1950 metai, pats neįdomiausias laikotarpis, bet kenčiu, dėl žmonos, dėl jos gi šį filmą žiūrim.

Po gero pusvalandžio žmona išvis meta žiūrėti, o aš atvirščiai, užsikabliuoju, joma jo, koks geras filmas. Nežinau, ar žmona metė žiūrėti dėl to, kad jai neįdomus, ar dėl to, kad ji dabar yra apsėsta keršto idėjos (dar gerai, kad ne man) ir nieko daugiau nemato. Va, žiūrėdamas kitą filmą su DiCaprio Hju Glaso legenda / Relevant stebėjausi, argi žmogaus gyvenimo varomoji jėga gali būti kerštas. Va, dabar žiūriu į žmoną ir matau – gali. Na, man to nesuprasti, bet yra kaip yra. Žodžiu, žmona pradėjo kurti keršto planus, o aš likau vienas žiūrėti.

Taigi. Gal aš parašysiu kaip aš pamačiau šį filmą. Toliau eis spoileris, tai gal jei kas skaitys nematęs, geriau neskaityti, na, žodžiu aš perspėjau.

Spoiler alert 🙂

Nežinau, gal aš ir ne taip supratau šį filmą, taip man dažnai nutinka. Bet aš pamačiau savo šio filmo viziją. Ir ji sunkiai įsipaišo į prieš tai žiūrėtų filmų kontekstą. Akstesni filmai tikrai tokie femistiniai, o šis sakyčiau atvirkščiai, toks antifeministinis, toks net sakyčiau moteriškas, net pamokomas moterims, bet ne kaip reikia gyventi, o kaip nereikia.

Taigi. Kaip aš pamačiau. Pradžia. Na, pati pradžia paprasta, trumpa. Susipažįsta. Frenkas (DiCaprio) ir April (Winslet). Čia galima atkreipti, kad jų santuoka iš meilės. Ir dar, kad Frenkas nuo pat pradžių atviras, nors ir žavus. Esu, neturtingas, va, tuoj keisiu į geresnį darbą, nors šiaip tai ne ką jis geresnis.

Toliau rodo jau susituokusius, po kažkiek metų. April nori būti aktore. O. Houston we have the problem. Tyčiom rašau “the problem”, o ne šiaip “a problem”. T.y. nusimato didelė problema. Atsiprašau visų aktorių, bet mano manymu aktorės yra necompatible su šeimininiu gyvenimu. Jų padidintas narciziškumas, dėmesio trūkumas, ir dėmesio reikalavimas ne tik iš savo vyro, bet ir iš aplinkinių yra užprogramuota problema šeimynininame gyvenime.

Deja, April nepripažįstama kaip gera aktorė, t.y. praktiškai nušvilpiama, nors žmonės tai daro ir tyliai. Čia matome nerealų dalyką. Frenkas pasirodo kaip idealus vyras. Visaip bando guosti žmoną. Kalbina ją. Nevisai aiškūs jo to kalbinimo tikslai, bet atsiprašau, kur rasti tokį vyrą, kuris pats lįstu su moterimi kalbėtis, kai jai problemos. Sakyčiau, idealus vyras. Tačiau April susirūpinusi savimi. Pasaulio bamba, kurios pasaulis nepripažįsta. Ji visaip atstuminėja savo vyrą, kol tas išvis nebesupranta tų bobų. Tipo, kalbėtis jos nori, o kai ateini ir sakai, davai, pasikalbam, tai eik šalin, tu iš vis net ne vyras. Jam irgi pradeda kilti nervai, ir vėl atkreipkim dėmesį, jis susivaldo ir netrenkia žmonai, nors dar tais laikais buvo pakankamai įprasta, jei vyras mušdavo savo žmoną. Vėl idealus vyras.

Nors Frenkas vis dėlto nėra idealus. Jis suvilioja savo bendradarbę, permiega su ja. Šis momentas tikrai negražus iš jo pusės. Galima aiškinti, kad yra patarlė, jog jei nori išlaikyti vyrą prie savęs, tai turi iš namų jį išleisti pilnu skrandžiu ir tuščiais kiaušiniais. Patinka man ši patarlė, bet ok, ne apie mane, apie filmą, taigi negerai pasielgia Frenkas su šiuo atveju. Bet vėl. Grįžta namo, jį sutinka mylinti žmona ir pora vaikučių, jam net ašara nurieda, nes mato kaip jis neteisingai pasielgė išduodamas savo žmoną. Atgailauja.

Tačiau April nerimsta. Ir filmas pasiekia kulminaciją. Ji pasiūlo Frenkui mesti neįdomų darbą, parduoti namą, automobilį ir išvažiuoti gyventi į Paryžių, kuriame Frenkas buvo karo metu ir jam jis liko kaip ir svajonių miestas. Frenkas nedirbs, ji dirbs sekretore, kol Frenkas ieškos savęs, t.y. ko jis nori šiame gyvenime. Visi kaimynai ir bendradarbiai šoke. Aš šiaip irgi šoke. Bet. Lyg galima manyti, jog ji taip nori gero savo vyrui, tipo, savo meilei. Bet aš kažkaip jaučiu, kad čia jos asmeninės svajos, svaigimai, atitrūkimas nuo realybės, svaičiojimai. Ir tam, kad juos įgyvendintų, visą kaltę suverčia ant Frenko, tipo, čia dėl jo daroma.

Frenkas realistas. Jam pasiūlo kilti karjeros laiptais toje pačioje neįdomioje įmonėje. Pasiūlo darbą su naujomis technologijomis – kompiuteriais. T.y. ir įdomų darbą, ir gerą atlyginimą, ir net garbę. Tačiau jo žmona svajoja įgyvendinti jo svajonę. Gerai skamba. Ji svajoja įgyvedinti jo svajonę. Jis pradeda atsargiai nuteikinėti ir žmoną, kad gal ir čia ne taip ir blogai. Tiesa, tas pamažu nelabai gaunasi, todėl išeina irgi pakankamai skaudžiai.

Dar į svečius užeidinėja pscichas, kuris sako, ką galvoja. Ir taip jo žodžiuose yra tiesa. Bet jis irgi tas svaičiotojas, kuris neatsižvelgia į realybę.

April pastoja. Kaip ir gera proga tuo pasinaudojaus neišvažiuoti į tą Paryžių. Tačiau April eina link savo durnumo kulminacijos, permiega su kaimynu, susipyksta su Frenku, pasidaro abortą ir aišku, sakyčiau, gauna to ko ir nusipelnė – miršta.

Dar parodo, kad Frenkas myli ir vaikus, tiek gimusius, tiek dar negimusius.

Revolutionary Road (2) Revolutionary Road (3)

Žodžiu, gal aš supratau ir ne taip, bet mano manymu šio filmo moralas toks: jei esi durnė, tai taip tau ir reikia, tokia tavo baigtis ir turi būti.

Taigi netikėtai man labai patikęs filmas.

Advertisements